Dieną, kai švenčiame politinę Lietuvos laisvę, panagrinėkime vidinę žmogaus laisvę psichologiniame kontekste. Dažnai pasitaiko, kad net išoriškai laisvas žmogus jaučiasi suvaržytas. Kas lemia šį paradoksą? Kaip pasiekti vidinę laisvę ir ką ji iš tiesų reiškia?
Vidinės Laisvės Samprata
Vidinė laisvė - tai proto, o ne fizinė būsena. Tai gebėjimas rinktis savo požiūrį į įvykius, nepaisant išorinių aplinkybių. Filosofai ir psichologai jau daugelį metų svarsto šią sąvoką, bandydami apibrėžti jos esmę ir prigimtį.
Istorinis Kontekstas
- Williamas Jamesas: Laisvę siejo su dvasingumu, teigdamas, kad didžiausia laisvė yra Aukščiausiojo pažinimas ir Jo valios vykdymas. Jis tikėjo, kad turime galimybę laisvai rinktis savo veiksmus, požiūrį ir buvimo pasaulyje būdą.
- Sigmundas Freudas: Atmetė religiją ir laikėsi deterministinio požiūrio, teigdamas, kad veiksmus lemia biologija, auklėjimas ir nesąmoningi procesai.
- Carlas Gustavas Jungas: Tikėjo kolektyvine pasąmone ir asmeniniu virsmu iš izoliuoto individo į laisvą, visuotinę būtybę. Jis tikėjo laisva valia, o tam svarbus asmeninis augimas, savęs pažinimas ir savimonės pabudimas.
- Burrhusas Fredericas Skinneris: Teigė, kad žmogaus elgesiui įtaką daro biologiniai ir aplinkos veiksniai, tačiau tai nereiškia, kad esame aplinkos valdomos marionetės.
- Viktoras Franklis: Laisvę laikė vidiniu reikalu, grįstu požiūrio į bet kokį įvykį pasirinkimu. Jis teigė, kad iš žmogaus galima atimti viską, tik ne laisvę, kol jis pats jos nepaleidžia.
- Martinas Seligmanas: Pripažįsta laisvos valios svarbą, kuri priklauso nuo gebėjimo pasirinkti, kokias savybes ir vidinius išteklius ugdome.
- Jonas Kabat-Zinnas: Teigia, kad be sąmoningumo esame automatai, o kelias į laisvę slypi sąmoningume, kurį ugdydami išmokstame neprisirišti prie proto ir jo turinio.
Vidinės Laisvės Aspektai
Pasitikėjimas Savimi
Pasitikėjimas savimi yra glaudžiai susijęs su vidine laisve. Tai tikėjimas, kad esi vertas pasitikėjimo, kuris pasireiškia kaip drąsa imtis veiksmų. Pasitikėjimas savimi gali būti specifinis (susijęs su konkrečia sritimi) arba bendrasis (apimantis visą asmenybę).
- Specifinis nepasitikėjimas savimi: Gali būti išgydomas įvairiomis taktikomis ir strategijomis, pavyzdžiui, oratorystės kursais ar praktika susipažįstant su žmonėmis.
- Bendrasis nepasitikėjimas savimi: Gali būti susijęs su meile sau, savęs pažinimu, tikslų kėlimu ir pozityviu mąstymu.
Norint pasitikėti savimi, svarbu būti sąžiningam ir nuoširdžiam su savimi, atskirti tikrą pasitikėjimą nuo jo demonstravimo. Tai reiškia laikytis duoto žodžio, rūpintis savo gerove ir net meluoti sau.
Sąmoningumas ir Dabartis
Vidinė laisvė neatsiejama nuo sąmoningumo ir buvimo čia ir dabar. Psichologiniai tyrimai rodo, kad žmonės didžiąją dalį laiko praleidžia klaidžiodami prisiminimuose arba rūpindamiesi dėl ateities, o tikrasis gyvenimas vyksta dabartyje. Meditacinės praktikos, tokios kaip kūno skenavimas, kvėpavimo meditacija ir minčių paleidimas, gali padėti ugdyti sąmoningumą ir tapti laisvesniems.
Taip pat skaitykite: Motyvacijos Perspektyvos
Atsakomybė ir Pasirinkimai
Prisiimti atsakomybę už savo gyvenimą yra būtina sąlyga norint būti laisvam. Tai reiškia pripažinti, kad jūs sprendžiate, kaip jausitės, mąstysite ir elgsitės. Laisvi būsite tik tada, kai tą pripažinsite ir imsite patys vairuoti savo gyvenimą. Taip pat svarbu nustoti jaudintis dėl kitų ir elgtis taip, kaip norėtumėte, o ne kaip turėtumėte.
Santykis su Išoriniu Pasauliu
Vidinė laisvė leidžia nustoti reaguoti į aplinkybes ir kurti tokius pasirinkimus, kurių tikrai norite. Tai reiškia, kad antrosios pusės bloga nuotaika neturi užvaldyti ir jūsų, nes iš esmės turite pasirinkimą. Kiekvieną kartą, kai leidžiatės paveikiami išorinių aplinkybių, prarandate laisvę.
Vidinės Laisvės Ugdymas
- Būti nuoširdžiam ir sąžiningam su savimi: Mažinti saviapgaulę, paleisti iliuzijas, nebemeluoti sau apie save. Tapti patikimam pačiam sau.
- Rūpintis savo gerove: Ne kenkti sau, nežaloti savo kūno ir psichikos.
- Suvaldyti troškimus ir lūkesčius: Nustoti bijoti ko nors netekti.
- Leisti sau jausti neigiamas emocijas: Suprasti, kad neigiamos mintys ir emocijos suvaržo vidinę laisvę.
- Medituoti: Ugdyti sąmoningumą ir buvimą čia ir dabar.
- Prisiimti atsakomybę už savo gyvenimą: Pripažinti, kad jūs sprendžiate, kaip jausitės, mąstysite ir elgsitės.
- Elgtis taip, kaip norėtumėte, o ne kaip turėtumėte: Nustoti jaudintis dėl kitų.
- Atrasti save dabartyje: Įsisąmoninti, kad tiek praeitis, tiek ateitis yra tik proto kūriniai.
- Ieškoti pusiausvyros tarp materialaus pasaulio ir dvasinių poreikių: Suvokti, kuriame gyvenimo etape esate ir ko iš jūsų tuo metu reikalauja gyvenimas.
Holistinis Požiūris į Vidinę Laisvę
Holistinė savęs pažinimo ir asmenybės augimo terapija pakelia kartelę į aukštesnį lygį nei žmogaus ego stiprinimas. Žmogus holistinėje terapijoje yra suprantamas kaip mikrovisata, kuri integruoja savyje visus lygmenis, nuo grubiausiojo materialaus-kūniškojo iki subtiliausių dvasinių. Holistinės terapijos metu dėmesys nukreipiamas į šios žmogaus vidinės visatos pažinimą, laipsniškai artėjant prie centro - žmogaus tikrojo Aš.
Šis kelias, pagrįstas tradicinėmis dvasinio augimo praktikomis (joga, sufizmu, budizmu ir k.t.), padeda tvirtą dvasinį pagrindą, į kurį remiantis net ir sunkiuose gyvenimo išbandymuose žmogus gali išlikti stabilus, nepalūžtantis ir atviras gyvenimo tėkmei. Holistinė psichoterapija padeda pažadinti ir atskleisti vidinius resursus, sukuria vidinę erdvę, sklidiną ramybės ir laisvės pojūčio.
Taip pat skaitykite: Vidinė vienovė: apibrėžimas
Taip pat skaitykite: Literatūrinė motyvacija: vidinė vs. išorinė
tags: #vidine #laisve #psichologija