Žmogaus elgesys yra sudėtingas ir dažnai sunkiai nuspėjamas. Mėgindami suprasti, kodėl žmonės elgiasi vienaip ar kitaip, mes linkę naudoti įvairias interpretacijas. Tačiau mūsų mąstymas nėra tobulas, ir mes dažnai darome klaidas, kurios iškreipia mūsų supratimą apie kitų ir savo pačių veiksmus. Viena iš tokių klaidų, plačiai aptariama socialinėje psichologijoje, yra fundamentali atribucijos klaida. Ši klaida apima polinkį pervertinti asmeninius ypatumus aiškinant kitų žmonių elgesį, tuo pačiu nuvertinant situacinius veiksnius, o savo elgesį pateisinti išorinėmis aplinkybėmis.
Fundamentali Atribucijos Klaida: Apibrėžimas ir Pavyzdžiai
Fundamentali atribucijos klaida - tai polinkis kitų žmonių elgesį vertinti kaip asmenybės bruožų išdavą, o savo poelgius aiškinti išoriniais veiksniais („neturėjau iš ko rinktis“, „man nepasisekė“). Prisiminkite, kaip laukėte žmogaus, kuris vėlavo į susitikimą. Tikriausiai aiškinote jo vėlavimą tuo, kad jis yra neatsakingas ir nemoka planuoti laiko. Tokioje pačioje situacijoje savo vėlavimą teisinote išorinėmis aplinkybėmis (spūstys keliuose). Toks požiūris trukdo prisiimti atsakomybę už savo veiksmus.
Ši klaida ypač ryškiai pasireiškia vertinant neigiamą elgesį. Pavyzdžiui, jei matome, kad kolega vėluoja į darbą, mes galime daryti išvadą, kad jis yra neatsakingas ir neturi jokio supratimo apie punktualumą. Tačiau, jei mes patys vėluojame, mes linkę kaltinti eismo spūstis, sugedusį automobilį ar kitas nenumatytas aplinkybes. Mūsų pačių atveju mes esame linkę matyti save kaip aukas, o kitų atveju - kaip kaltininkus.
Kognityviniai Iškraipymai ir Mąstymo Klaidos
Sąmonę nagrinėjančiame moksle yra tokia sąvoka „kognityvinis iškraipymas“ - pasikartojančios mąstymo klaidos, kurias daro visi žmonės. Kai kurios iš šių klaidų yra visiškai nekenksmingos (kai kuriais atvejais net naudingos), bet dauguma lemia tai, kad prieinama prie neteisingų išvadų ir neracionaliai mąstoma. Fundamentali atribucijos klaida yra vienas iš daugelio kognityvinių iškraipymų, kurie veikia mūsų mąstymą ir sprendimų priėmimą.
Savęs Suvokimo Tendencingumas
Savęs suvokimo tendencingumas, tai polinkis suvokti save palankiai. Mes linkę pervertinti savo teigiamas savybes ir nuvertinti neigiamas. Tai gali lemti situaciją, kai mes manome, kad mūsų elgesys visada yra pagrįstas ir pateisinamas, net jei iš tikrųjų taip nėra.
Taip pat skaitykite: Fundamentali vertinimo klaida psichologijoje
Aplinkos Įtaka Sprendimams
Aplinka sugeba smarkiai veikti mūsų sprendimus. Tai 1951 metais įrodė Pitsburgo universiteto profesorius Solomonas Ešas (Solomon Asch). Jis atliko eksperimentą, kurio dalyviai turėjo palyginti skirtingo ilgio atkarpas, pavaizduotas kortelėse. Šis eksperimentas parodė, kad žmonės linkę pritarti daugumos nuomonei, net jei ji yra akivaizdžiai klaidinga.
Emocijų Įtaka Atminčiai
Stiprios emocijos iškreipia atmintį ir sukuria klaidingus prisiminimus. Jaudinamų ir dramatiškų įvykių prisiminimai psichologijoje yra vadinami „prisiminimais-blyksniais“. Paaiškėjo, kad 90 proc. vėlesnių pasakojimų skyrėsi nuo pradinių. Taip pat tyrimai įrodė, jog klaidingus prisiminimus lengva sukurti dirbtinai.
Kognityvinio Disonanso Teorija
1957 metais amerikiečių psichologas Leonas Festingeris (Leon Festinger) įvedė kognityvinio disonanso teoriją; kalbama apie psichologinį diskomfortą, atsirandantį tuomet, jei žmogaus sąmonėje susiduria prieštaringi požiūriai ir poelgiai. Ši teorija paaiškina, kodėl mes linkę pateisinti savo veiksmus, net jei jie prieštarauja mūsų įsitikinimams.
Kaip Sumažinti Fundamentalią Atribucijos Klaidą
Nors visiškai išvengti fundamentalios atribucijos klaidos yra neįmanoma, yra keletas strategijų, kurios gali padėti sumažinti jos poveikį:
- Būkite sąmoningi: Pripažinkite, kad fundamentali atribucijos klaida egzistuoja, ir stebėkite savo mąstymą, kad pastebėtumėte, kada ji pasireiškia.
- Įsigilinkite į aplinkybes: Prieš darydami išvadas apie kitų žmonių elgesį, pasistenkite sužinoti daugiau apie situaciją, kurioje jie atsidūrė.
- Būkite empatiški: Pabandykite įsivaizduoti save kito žmogaus vietoje ir suprasti, kaip aplinkybės galėjo paveikti jo elgesį.
- Prisiimkite atsakomybę: Kai darote klaidas, pripažinkite savo atsakomybę ir nesistenkite pateisinti savo veiksmų išorinėmis aplinkybėmis.
Kitų Įdomių Psichologinių Faktų Apžvalga
Be fundamentalios atribucijos klaidos, psichologija atskleidžia daugybę kitų įdomių faktų apie žmogaus elgesį ir mąstymą. Štai keletas iš jų:
Taip pat skaitykite: Kaip suvokiame kitus ir save
- Trumpalaikė atmintis: Anksčiau buvo manoma, jog trumpalaikė atmintis vienu metu geba saugoti ne daugiau kaip 5-9 elementus.
- Dunbaro skaičius: Žmogaus gebėjimas vystyti socialinius ryšius nustatomas „Dunbaro skaičiumi“.
- Daiktų vertinimas: Psichologės Heidės Halvorson (Heidi Grant Halvorson) tyrimai įrodė, jog žmonės labiau vertina daiktus, „turinčius istoriją“.
- Žodžių tvarka: Kembridžo universiteto tyrias rodo, jog „nesvarbu, kokia eilės tvarka išdėstytos žodžio raidės. Savrbiausia, kad prima ir paksutinė riadė būtų svao vieotse“.
- Dešinė pusė: Daugelis žmonių nepažįstamoje vietovėje pasuka į dešinę.
- Įpročių formavimas: Mokslininkai nustatė, kad vieni ar kiti veiksmai virsta įpročiu maždaug per 66 dienas. Kuo sudėtingesnis veiksmas, kurį norime paversti įpročiu, tuo daugiau laiko tam reikia.
- Streso įtaka: Kaip mano šeimos psichoterapeutas Rodžeris S. Gilas (Rodger S. Gil), stresą gali sukelti ne tik problemos, tačiau ir džiugūs, pozityvūs mūsų gyvenimo įvykiai, tame tarpe ir tie, kuriuos žmogus pats tyčia „provokuoja“.
- Mikropsija: Mikropsija - būsena, kai žmogus objektus ir daiktus mato gerokai mažesnius, nei jie yra iš tikro. Objektas tuomet atrodo esantis toli arba labai arti tuo pačiu metu.
- Sporto psichologija: Šiuolaikiniai mokslininkai jau net neabejoja, kad aukštų pasiekimų sporte psichikos vaidmuo ne mažiau svarbus, nei fizikos. Keiptauno universiteto profesorius Timas Nouksas (Tim Noakes) įrodė, kad smegenys turi pasąmoningą savisaugos instinktą, kuris įsijungia kad neleistų organizmui per daug prisiartinti prie pavojingų jam ribų.
Taip pat skaitykite: Amžini klausimai apie žmogaus ir gyvūno psichiką
tags: #fundamentali #atribucijos #klaida #psichologijoje