Genovaitė Petronienė - žinoma psichologė, psichoterapeutė, prozininkė, ekspertė, konsultuojanti lietuvių ir rusų kalbomis, skaitanti paskaitas, pasisakanti per TV laidas ir radijo laidas, duodanti interviu įvairiems leidiniams. Jos ekspertinės žinios apima psichodiagnostiką, psichoterapiją, bendrąją, pedagoginę ir organizacinę psichologiją. Šiame straipsnyje apžvelgsime jos įžvalgas apie žmogaus būseną, santykius, stresą, baimes ir dvasingumą, remiantis jos pasisakymais įvairiose platformose ir interviu.
Profesinė patirtis ir veikla
Genovaitė Petronienė yra sukaupusi ilgametę patirtį psichologijos srityje. Ji baigė Humanistinės ir egzistencinės psichoterapijos institutą 2000 m. ir 2006 m. Nuo 2000 m. ji aktyviai praktikuoja psichoterapiją, konsultuoja klientus ir veda seminarus. Jos pasisakymai per TV laidas „Labas rytas“, „Valanda pas Rūtą“, radijo laidose „Pašnekesiai apie tave ir kitus“, „Kasdienybė kultūra“ ir interviu „Delfi“, „Lietuvos rytas“, „Ieva“, „Moteris“, „15 minučių“ liudija apie jos aktyvų dalyvavimą viešojoje erdvėje. Petronienė taip pat 6 metus rašė žurnalui „Aš ir psichologija“, laikraščiui „Šiaurės atėnai“ ir puslapiams www.bernardinai.lt bei www.psichologe.
Karantino įtaka žmogaus būsenai ir santykiams
Psichologė pastebi, kaip karantinas pakeitė žmonių bendravimą ir santykius. Anot jos, karantinas išryškino porų problemas, kurios kitomis aplinkybėmis galbūt nebūtų iškilusios į paviršių. „Žmonėms trūksta laimingo vaiko būsenos, o tą laimę reikia susigalvoti, susikurti, tačiau dalis jau nebepajėgia to daryti“, - teigia G. Petronienė. Ji pastebi, kad prastėja porų santykiai, žmonės pavargsta būti kartu vienoje erdvėje.
Tačiau psichologė pabrėžia, kad kai kurių porų santykiai per karantiną sutvirtėjo. Tai dažniausiai nutiko poroms, kurių santykiai buvo pradiniame etape arba kurios anksčiau neturėjo laiko vienas kitam. Kalbant apie skyrybas, G. Petronienė teigia, kad karantinas pats savaime yra iššūkis, tačiau be jo atsirado ir kitų sunkumų, kurie paveikė porų santykius.
Kaip išsaugoti santykius karantino metu?
Psichologė pataria poroms, išgyvenančioms sunkumus, nepriimti skubotų sprendimų ir atidėti juos, kol pasibaigs karantinas. Ji taip pat rekomenduoja susilaikyti nuo kraštutinių pasakymų ir stengtis išlaikyti pozityvų požiūrį į santykius. G. Petronienė pabrėžia, kad Lietuvoje yra didelis porų specialistų trūkumas, todėl pagalbos ieškojimas gali būti sudėtingas.
Taip pat skaitykite: G. Petronienės atsiliepimai apie psichoterapiją
Virtualus pasaulis ir ateities perspektyvos
G. Petronienė mano, kad po pandemijos pasaulis taps dar labiau virtualus. Žmonės bus laisvesni judėti ir dirbti įvairiose vietose, o bendravimas tarp skirtingų šalių gyventojų taps lengvesnis. Ji pastebi, kad psichoterapija vis dažniau vyksta nuotoliniu būdu, o žmonės vis labiau bendrauja per „Zoom“ ar „Skype“. Psichologė svarsto, ar mažėjantys fiziniai santykiai ir kontaktai turės neigiamą įtaką žmogaus emocinei būsenai.
Streso valdymas
G. Petronienė teigia, kad stresas yra kasdienis reiškinys, todėl svarbu išmokti jį suvaldyti. Norint tai padaryti, reikia pažinti save, savo emocijas ir žinoti jų valdymo būdus. Psichologė išskiria tris streso būdus: kovotojas, bėglys ir bejėgis. Žinant savo streso būdą, galima efektyviau valdyti stresą.
- Kovotojas: Puola viską gelbėti, atlieka daug veiksmų ir išeikvoja per daug jėgų.
- Bėglys: Stumia stresą tolyn, trina iš galvos ir stengiasi nukelti jį vėlesniam laikui.
- Bejėgis: Sustingsta, blogai jaučiasi ir ima save graužti.
G. Petronienė pataria kasdien dirbti su streso valdymu po mažą žingsnelį.
Baimės įveikimas
Anot psichologės, pagrindinė žmonių blogos fizinės ir emocinės savijautos priežastis yra baimė. Ji teigia, kad žmonės dažnai priima baimę kaip realybę ir neatskiria vienos nuo kitos. G. Petronienė pataria pažvelgti atgal į savo gyvenimą ir prisiminti, kiek kartų be reikalo panikavote. Ji teigia, kad baimių dažnai susikuriame patys, todėl verta suvokti, kiek energijos iššvaistome tam jausmui.
Kaip susitvarkyti su baime?
Psichologė rekomenduoja daryti, ką galite daryti, o ko negalite - tiesiog palikti. Ji cituoja posakį: „Kai nebegali pakeisti situacijos - keisk požiūrį į ją.“ G. Petronienė pataria neprarasti logikos, nepasiduoti neigiamai emocijai ar bent jau kiek galima labiau sumažinti jos negatyvumą.
Taip pat skaitykite: Ugdymas karjerai
Harmonijos kvadratas
JAV neurochirurgas Josephas Maroonas teigia, kad žmogus turės harmonijos kvadratą, kai tiek pat laiko ir energijos jis skirs darbui, kūnui, santykiams ir dvasingumui. G. Petronienė visiškai sutinka su šia teorija. Sunkiausia šiais laikais būtų su dvasingumu, tačiau harmoniją galima pasiekti keičiant savo įpročius. Įpročius pajėgūs keisti valios turintys ir sąmoningi žmonės, kurie suvokia, ką jie daro, kodėl daro, ir moka suregzti kokį planą.
Darboholizmas ir perdegimas
Psichologė pastebi, kad šiais laikais žmonės didžiuojasi, kad yra labai užsiėmę ir persidirbę. Ji teigia, kad tai yra demonstratyvaus užimtumo fenomenas, kai žmogus mano, kad yra visuomenei reikalingas, pasižymi tinkamomis kompetencijomis, kurių visiems reikia, yra nepakeičiamas ir svarbus. G. Petronienė įspėja, kad perdegimas paprastai smogia jo nesitikinčiam žmogui pačioje sėkmės, karjeros viršūnėje.
Kaip išvengti perdegimo?
Psichologė pataria mažinti darbų kiekį, ilsinti kūną ir duoti peno sielai. Ji rekomenduoja susiorganizuoti atostogas, atsisakyti kai kurių darbų ir pareigų. G. Petronienė pastebi, kad žmonės dažnai imasi realių veiksmų tik tuomet, kai jiems pasidaro blogai - griūna santykiai, pašlyja sveikata. Pagerėjus situacijai, jie vėl grįžta į seną rutiną.
Dėkingumo praktika ir dvasingumas
G. Petronienė teigia, kad dėkingumo praktika padeda sukoncentruoti mintis į tai, kas pozityvu. Ji taip pat rekomenduoja dėmesingo įsisąmoninimo techniką (angl. mindfulness). Psichologė mano, kad žmogui reikia pasijusti didesnės visumos dalimi, pagalvoti apie gerus darbus, skirtus ne uždarbiui. Jai padeda gamta, menas, dvasinių tekstų skaitymas ir įvairios dvasinės praktikos. Gydant kai kuriuos psichikos sutrikimus, siūloma stebėti saulėlydį, banguojančią jūrą ir žiūrėti į žvaigždes.
Genovaitės Petronienės požiūris į praeitį ir dabartį
Genovaitė Petronienė užaugo Kėdainiuose ir jaučia sentimentus šiam miestui. Ji prisimena gatves, krūmus, statybas, vaikų aikšteles, laiptines, kitų vaikų butus, ėjimą prie Nevėžio, Babėnų mišką, chemijos gamyklos darbuotojų vaikus, vaikų darželio auklėtojas ir puikias mokytojas. Tačiau ji teigia, kad viską, ką nuveikė suaugusi, įvyko Vilniuje.
Taip pat skaitykite: Psichologės Alionos Šalaj straipsnis
Psichologiją G. Petronienė pasirinko ne iš karto. Ji studijavo fiziką, tačiau vėliau pajuto, kad šis mokslas jai per sausas, norėjosi daugiau emocijų ir bendravimo. Psichologiją ji pasirinko atsitiktinai, kai pradėjo mokytis medituoti.
Šių dienų aktualijos psichologijos srityje
Psichologė mano, kad žmonės nesusitvarko su stresu, nes tempas yra labai didelis ir niekas su tuo nemoka tvarkytis. Kita vertus, labai daug žmonių patyrė psichologijos teikiamą naudą, todėl ji pamažu tampa madinga. G. Petronienė sutinka, kad žmonės turėtų daugiau laiko paskirti patys sau, tačiau kartais laiko neužtenka, reikia žinių, ir sudėtingų psichologinių rebusų vienas gali neišspręsti.
Kaip susitvarkyti su stresu?
G. Petronienei pačiai pavyksta santykinai neblogai susitvarkyti su stresu. Ji psichologiją visų pirma bando taikyti sau, juda į priekį pati, nevengia iššūkių, bet, kai stresas paliečia jos silpniausias vietas, jai, kaip ir visiems žmonėms, tvarkytis sunku. Su lėkimu ji pradėjo ryžtingai tvarkytis tik pastaruoju metu, sekasi neidealiai, bet visgi gerokai sumažino darbų - kas dieną turi bent valandą, kurią skiria tik sau.
Su kokiomis problemomis kreipiasi žmonės?
Žmonės dažniausiai ateina su santykių problemomis, depresija, aukštu nerimo lygiu ir darbo problemomis. G. Petronienė pastebi, kad gyvenimas tarsi ir lengvėja, gerėja, tačiau žmonės vis tiek yra labai nelaimingi. Daugelis slepiasi po kaukėmis, plačiomis šypsenomis ir gražiais vaizdais socialiniuose tinkluose, bijo parodyti, kaip jaučiasi iš tikrųjų.
Kaip pagydyti šiuolaikinius žmones?
Psichologė mano, kad šiuolaikinių žmonių laimingumas visų pirma priklauso nuo to, ar jie sugebės nepersidirbti, taip pat nuo artimiausių santykių, kuriuose žmogus gali būti nuoširdus, pasijausti įvertintas ir reikalingas.
Knygos ir įkvėpimas
Genovaitė Petronienė yra parašiusi ne vieną knygą. Pirmoji knyga - esė rinkinys „Laukiniai prisiminimai“, antroji - „Įdomioji psichoterapija mokytojams ir tėvams“, trečioji - romanas „Neįvykusi terapija“, ketvirtoji - „Pas kunigą ir detektyvą, psichologo kabinete“, penktoji - „Laimės svarstyklės“. Psichologinių knygų rašymui ją įkvepia noras pasidalyti svarbiomis žiniomis su žmonėmis, kadangi tai jiems padeda geriau gyventi. O grožines knygas rašyti labiau įkvėpė jos pačios išgyvenimai, nors daug medžiagos, įdomių istorijų ir detalių ji semiasi ir iš klientų.
Neigiamos emocijos: ne neigti, o išgyventi
Kai žmogus patiria ypatingai stiprias neigiamas emocijas, staigiai suvaldyti stresą tampa sudėtinga, mat pirmiausia reikia „iškrauti“ susikaupusias emocijas. G. Petronienė teigia, kad reikia paverkti, papykti ir į tas emocijas giliai įeiti, neverta stengtis per jas peršokti. Kartais tinkama ir atvirkštinė technika - stengtis kiek įmanoma greičiau nukreipti mintis ir energiją kitur, užsiimti mąstymo reikalaujančia veikla, nes kai kurie žmonės gali taip panirti neigiamuose išgyvenimuose ir kančiose, jog praranda valdymo įrankį.
Lėtinė įtampa: kaip atpažinti?
Lėtinė įtampa ir lėtinis stresas - pagrindinis požymis, kad gyvenimas darosi bespalvis ir nebe toks džiugus. Kūrybiškumo, savęs valdymo stoka, polinkis į priklausomybes - nuo interneto iki persivalgymo - visa tai taip pat gali byloti, jog patiriamas lėtinis stresas.
Kada kreiptis į specialistą?
G. Petronienė teigia, kad pas psichologą kreiptis visada nėra blogai, nes tai - kitas protingas žmogus, kuris gali tau pasiūlyti variantų, apie kuriuos tu nė neįsivaizdavai. Tuo tarpu pagrindiniai požymiai, kad vertėtų kreiptis į psichiatrą, anot psichologės, yra trys: miego sutrikimai, valgymo sutrikimai (kai nebenorima valgyti ar atvirkščiai, valgoma neįprastai daug) ir dėmesio koncentracijos problemos, kuomet sunku susikaupti, sutelkti mintis darbui, mintys nuolat šokinėja ar pan.
Įtampos valdymo pratimai
Įtampos suvaldymo pratimus, anot psichologės psichoterapeutės, kiekvienas žmogus turėtų prisitaikyti individualiai, vieno, visiems tinkamo recepto nėra, tačiau pravartu turėti du pratimus: tą, kurį darysite užklupus staigiems ir itin stipriems neigiamiems jausmams ir kitą, kurį praktikuosite, kai didelės krizės nėra, tačiau trūksta džiugesio ir gerų emocijų.
Pokalbiai su artimaisiais
Psichologė Genovaitė Petronienė teigia, kad žmonės sudėtingus pokalbius išties atidėlioja. Jos teigimu, reikėtų elgtis priešingai: su šeima ar artimaisiais kuo anksčiau pasikalbėti apie mirtį, sunkias ligas, nelaimingus atsitikimus ir kitas situacijas, kurios kelia baimę ir apie kurias nesinori net galvoti. Turima informacija gali palengvinti situaciją jai įvykus, artimiesiems neliktų atsakomybės nuspręsti, ko būtų norėjęs jiems svarbus žmogus.
Apie ką būtina pasikalbėti?
Kita sudėtinga, bet svarbi tema - finansai ir teisinė informacija. Nors gali būti nejauku su artimaisiais aptarinėti tokias temas kaip palikimas, santaupos ar sutartys, gyvybės draudimo sutartis, šios temos yra itin svarbios, kad sunkiu momentu artimųjų neužgriūtų papildoma našta.
Ar apie mirtį kalbėti su vaikais?
Anot pašnekovės, specialistai rekomenduoja su vaikais apie mirtį kalbėti kuo anksčiau. Jei ši tema slepiama norint apsaugoti, iš tiesų daroma žala vaikui. Jis turi priimti pasaulį natūraliai, o informaciją apie mirtį ir ligas galima pateikti po truputį, sąmoningai, jį paruošiant.
Viltis ir atsakymai
„Mūsų visų savijauta dabar labai suprastėjusi, daug kas patiria nerimo ir depresijos sutrikimus, per daug kenčiame, tad knygoje norėjau suteikti viltį. Mums reikia atsakymų, bet nebanalių“, - sako žinoma psichologė ir psichoterapeutė Genovaitė Bončkutė-Petronienė.
tags: #genovaite #petroniene #psichologe #psichoterapeute