Aliona Šalaj - ne tik psichologė, socialinių mokslų daktarė, tinklaraštininkė ir fotografė, bet ir trijų vaikų mama, dalijasi savo patirtimi ir įžvalgomis įvairiomis temomis - nuo motinystės iššūkių ir džiaugsmų iki medijų įtakos vaikų raidai. Šiame straipsnyje apžvelgsime Alionos Šalaj mintis, remiantis jos pasisakymais įvairiose platformose, straipsniuose ir diskusijose.
Motinystės iššūkiai ir džiaugsmai
Aliona Šalaj atvirai kalba apie motinystės patirtį, pabrėždama, kad kiekvienas vaikas į šeimą atneša ir iššūkių, ir džiaugsmo. Ji atkreipia dėmesį į tai, kad auginant pirmą vaiką, gyvenimas apsiverčia aukštyn kojomis, ir tai nėra lengva, nepaisant daugelio daugiavaikių mamų teiginių, kad "su vienu lengva". Vis dėlto, ji pabrėžia, kad turint vieną vaiką, galima jam skirti nedalomą dėmesį ir džiaugtis kiekviena akimirka.
Ji taip pat svarsto apie skirtingas strategijas auginant vaikus - kurti savo gyvenimą aplink vaiką arba teigti, kad vaiko gimimas gyvenimo nepakeis. Aliona pripažįsta, kad abu variantai turi savo privalumų ir trūkumų, ir kiekviena šeima turi pasirinkti tai, kas jai labiausiai tinka.
Netektis ir parama
Alionos gyvenime buvo sunkus periodas, kai jos vyras Dainius sirgo agresyvia onkologine liga. Ji atvirai pasakoja apie šį laikotarpį, pabrėždama, kad šeimą prislėgė keturi vaikai, buitis ir finansiniai įsipareigojimai. Aliona kreipėsi pagalbos į visuomenę per socialinius tinklus ir sulaukė didžiulio palaikymo. Žmonės aktyviai aukojo pinigus, palengvindami šeimos buitį.
Aliona teigia, kad sunki liga suartino ją su vyru. Jie atvirai kalbėjosi apie viską, bandė išspręsti senas nuoskaudas ir daug juokavo, net ir juodu humoru. Ji džiaugiasi, kad galėjo atsisveikinti su vyru namuose ir padėti jam išeiti taip, kaip jis norėjo.
Taip pat skaitykite: Ugdymas karjerai
Po vyro mirties Aliona lankė psichoterapiją, kuri jai padėjo susidoroti su skausmu ir išgyventi netektį. Ji pabrėžia, kad psichoterapeutas priima ją su visais jausmais, net ir tais, kurie nėra socialiai priimtini.
Medijų įtaka vaikams: diskusijos ir požiūriai
Aliona Šalaj aktyviai dalyvauja diskusijose apie medijų įtaką vaikams. Ji pabrėžia, kad mokslinių tyrimų rezultatai šioje srityje nėra vienareikšmiai, tačiau yra tam tikrų tendencijų.
Rekomendacijos dėl laiko prie ekranų
Aliona remiasi tyrimais, kurie rodo, kad iki 2 metų amžiaus vaikams nerekomenduojama leisti jokio laiko prie ekranų, o ikimokyklinukams - riboti laiką nuo pusvalandžio iki valandos. Vyresniems vaikams tai jau yra tėvų ir vaikų susitarimo reikalas, tačiau rekomenduojama ugdyti vaikų sąmoningumą.
Ji pasidalijo savo patirtimi, kai šeima visiškai atsisakė filmukų namuose, nes tai sukeldavo daug konfliktų. Tačiau jie mielai lankosi kino teatruose, kuriuose rodomas specializuotas, atrinktas turinys.
Tyrimai apie medijų poveikį
Aliona mini Vilniaus universiteto mokslininkų atliktą tyrimą, kuris parodė, kad kuo mažesnis vaikas, tuo labiau ekranai veikia jo raidą: sulėtėja fizinė ir kognityvinė raida, pažintiniai gebėjimai ir emocinė savireguliacija. Ji pabrėžia, kad vaikai, žiūrėdami filmukus internete, įpranta greitai gauti pasitenkinimą, o realiame gyvenime to nėra ir jiems sudėtinga susivokti.
Taip pat skaitykite: Šokio ir judesio terapija su Daiva Talijūniene
Tačiau ji taip pat mini britų tyrinėtojos Cary Bazalgette tyrimą, kuris parodė, kad net tokio amžiaus vaikai gali daug ko išmokti iš filmukų, pavyzdžiui, kino kalbos, naratyvų sekimo ir vaizduotės lavinimo.
Sąmoningumas ir atvirumas
Aliona pabrėžia sąmoningumo svarbą kalbant apie medijų naudojimą. Ji mano, kad svarbu atkreipti dėmesį į tai, kokį turinį vaikai žiūri ir kaip jis juos veikia. Ji taip pat skatina tėvus būti atviriems su vaikais ir kalbėtis apie jų patirtis virtualiame pasaulyje.
Ji pritaria nuomonei, kad apribojimai ne visada yra veiksmingi, ir svarbiausia - ugdyti vaikų sąmoningumą ir gebėjimą kritiškai vertinti informaciją.
Alternatyvūs požiūriai
Aliona mini Valdorfo mokyklų požiūrį, kuriose informacinių technologijų pamokos pradedamos dėstyti tik nuo 7 klasės, o mokiniai iki pamokų pabaigos privalo atiduoti savo mobiliuosius telefonus. Šis požiūris pagrįstas tuo, kad jaunesniame amžiuje svarbiausia yra judėjimas, sąlytis su tikru pasauliu, motorika, kalba, bendravimas ir socialiniai įgūdžiai.
Emocijos ir racionalumas priimant sprendimus
Aliona Šalaj taip pat nagrinėja emocijų ir racionalumo santykį priimant sprendimus. Ji remiasi aplinkos psichologo Colin Ellard ir neuromokslininko Antonio Damasio tyrimais, kurie rodo, kad emocijos vaidina labai svarbų vaidmenį priimant sprendimus, galbūt netgi svarbesnį nei racionalus mąstymas.
Taip pat skaitykite: Dovilė Jankauskienė: psichologės karjera
Emocijų svarba
Aliona pabrėžia, kad emocijomis pagrįstą sprendimų priėmimą mes paveldėjome iš savo pirmtakų, per juos esame susiję su instinktyviu gyvūnų pasauliu, kur reikia veikti staigiai. Tas "pilve kirbantis jausmas" dažniausiai turi vieną iš dviejų reikšmių - "bėk" arba "griebk".
Ji teigia, kad mes esame ne "mąstančios mašinos, kurios jaučia", o "jaučiančios mašinos, kurios mąsto". Todėl priimdami sprendimus, turėtume atsižvelgti ne tik į racionalius argumentus, bet ir į savo emocijas.
Sprendimai renkantis būstą
Aliona nagrinėja būsto pirkimo pavyzdį, pabrėždama, kad ieškome ne tik sienų, lubų ir grindų, bet ir erdvės, kurioje kursime savo namus. O namai nėra vien tik racionaliai sudėliotų sprendimų virtinė. Juose mes gyvename, išgyvename, patiriame daugybę emocijų.
Ji teigia, kad atsidūrę namų jausmą atliepiančiose vietose, mokame tai "pagauti" per sukilusią emociją. Ir tada turime pasirinkimą ignoruoti tą "pilve kirbantį jausmą" arba pasitikėti juo.
Balansas tarp emocijų ir racionalumo
Aliona pabrėžia, kad renkantis būstą nereikėtų remtis tik emocijomis, nes tai gali užgožti svarbius praktinius momentus. Tačiau ir ignoruoti emocijas taip pat nereikėtų. Svarbu rasti balansą tarp emocijų ir racionalumo ir priimti sprendimą, kuris atitiktų tiek mūsų racionalius poreikius, tiek ir emocinius lūkesčius.
tags: #psichologė #aliona #salaj #atsiliepimai