Paauglių Psichologo Patarimai: Kaip Suvaldyti Stresą Ir Rasti Ryšį Su Paaugliu

Paauglystė - sudėtingas etapas tiek paaugliams, tiek jų tėvams. Šiame straipsnyje aptarsime, kaip paaugliai gali valdyti stresą, kokios yra dažniausios tėvų klaidos bendraujant su paaugliais ir kaip sukurti tvirtą ryšį su savo vaiku.

Stresas Paauglystėje: Ar Paaugliai Jaučia Stresą Taip Pat, Kaip Suaugę?

Nors dažnai atrodo, kad stresas kankina tik suaugusiuosius, paaugliai taip pat patiria didelę įtampą. Paauglystės laikotarpis yra sudėtingas ir lemiantis gyvenime, paaugliai susiduria su įvairiais iššūkiais, tokiais kaip tarpasmeniniai santykiai, gyvenimo pokyčiai, asmenybės formavimas, socialinis spaudimas ir akademiniai iššūkiai. Paaugliai jaučia stresą tiek fiziškai, tiek emociškai, tačiau ne visai taip pat, kaip suaugusieji.

Emocijų intensyvumas: Stresas paaugliams gali sukelti stiprų pyktį, nerimą, liūdesį ar kaltę. Paauglių smegenys dar vystosi, ypač sritys, atsakingos už dėmesio valdymą ir emocijų reguliavimą. Dėl šios priežasties paaugliai dažnai išgyvena emocijas intensyviau nei suaugusieji.

Kognityvinė perkrova: Paauglių smegenys yra vystymosi stadijoje, ypač sritys, atsakingos už vykdomąsias funkcijas, tokias kaip dėmesio valdymas ir emocijų reguliavimas.

Kaip Paaugliai Gali Valdyti Stresą?

Siekiant išlaikyti gerą emocinę ir fizinę sveikatą, paaugliams svarbu mokytis sveikų streso įveikos įgūdžių. Štai keletas patarimų:

Taip pat skaitykite: Atostogų psichologija

• Pakankamas miegas: Paaugliai turėtų stengtis miegoti bent 8-10 valandų per naktį.
• Sveika mityba: Subalansuota mityba padeda palaikyti energijos lygį ir gerą savijautą.
• Fizinis aktyvumas: Reguliarus sportas ar kita fizinė veikla padeda sumažinti stresą ir pagerinti nuotaiką.
• Laikas sau: Svarbu skirti laiko sau, užsiimti mėgstama veikla, atsipalaiduoti.
• Pokalbiai: Pasikalbėkite su patikimu suaugusiuoju, draugu ar šeimos nariu apie savo jausmus.
• Dienoraščio rašymas: Užrašykite savo jausmus ir mintis dienoraštyje.
• Atsipalaidavimo technikos: Išmokite atsipalaidavimo technikų, tokių kaip gilus kvėpavimas, meditacija ar joga.
• Prasmės radimas: Kartais stresas kyla iš to, kad veikla atrodo beprasmė. Stenkitės rasti prasmę mokykloje ar kitose veiklose.

Mokytojai ir mokyklos personalas, psichologas taip pat turėtų prisidėti praktiniais metodais, žiniomis mokydami paauglius streso valdymo įgūdžių.

Ką Daryti, Jei Paaugliams Stresą Kelia Grįžimas Į Mokyklą?

Grįžimas į mokyklą gali būti reikšmingas streso šaltinis paaugliams, ypač po ilgesnių atostogų ar sudėtingo laikotarpio. Štai keletas patarimų, kaip palengvinti šį procesą:

1. Ankstyvas pasiruošimas: Pradėkite ruoštis grįžimui į mokyklą kelias savaites prieš prasidedant mokslo metams.
2. Kalbėjimas apie jausmus: Paskatinkite paauglį kalbėti apie tai, kas kelia nerimą grįžtant į mokyklą. Pasidalinkite savo ar kitų patirtimi, kaip įveikti mokyklos stresą.
3. Palaipsniškas adaptavimas: Svarbu nustatyti realius tikslus pirmosioms savaitėms po grįžimo į mokyklą.
4. Draugų palaikymas: Draugai yra svarbūs emocinio palaikymo šaltiniai.

Jei pastebite, kad paauglys jaučia didelį stresą, reikėtų kuo skubiau imtis veiksmų. Pradėkite nuo atviro pokalbio su paaugliu, išreikškite susirūpinimą dėl jo gerovės, skatinkite paauglį dalintis savo išgyvenimais, patyrimais, nespauskite šiam atsisakius ir priimkite jo norą, priminkite, kad visuomet lauksite jo, kai jausis pasiruošęs kalbėti.

Ko Nereikėtų Daryti Bendraujant Su Paaugliais?

Pradėsime nuo to, kas yra neveiksminga, bendraujant su paaugliais.

• Grasinimas: Grasinimai sukelia pyktį, priešiškumą ir įžeidžia, be to, skamba kaip iššūkis ir kvietimas blogai elgtis. Paaugliai ypač nori būti drąsūs ir nepriklausomi. Jei grasinimai naudojami labai dažnai, vaikai visiškai nustoja į juos kreipti dėmesį.
• Paliepimai, įsakinėjimai: Šio tipo teiginiai rodo tėvų nenorą įsiklausyti į paauglio nuomonę, įsigilinti į problemą.
• Kritika: Kritika verčia vaiką jaustis nepilnaverčiu, supyksta, nusivilia savimi. Blogiausia, kai kritikuojame ne konkretų elgesį, bet apibendriname ir klijuojame etiketę visai asmenybei.
• Vertinimas, pravardžiavimas, įžeidinėjimas: Etikečių klijavimas rodo mūsų nepagarbą kitam žmogui. Tokie apibūdinimai gali tapti save išpildančia pranašyste, kai žodis tampa kūnu.
• Vengimas, raminimas, linksminimas: Panašūs teiginiai tik rodytų nesupratimą, problemų, kurios kitam žmogui labai reikšmingos, supaprastinimą.
• Patarinėjimas: Patarinėjimas neretai apriboja paauglio galimybes pačiam išspręsti problemą ir įveikti sudėtingą situaciją, pasijusti sėkmingu ir sugebančiu.
• Lyginimas: Dažniausiai pasiekiama priešingų rezultatų -vaikas užleidžia vietą sėkmingesniam varžovui ir iš nusivylimo gali pasukti priešinga kryptimi.
• Gėdinimas: Gėda jaučiantis žmogus nori kuo greičiau dingti, pabėgti.
• Kvotimas, tardymas: Paaugliai tai jaučia ir priešinasi užsisklęsdami.
• Išpūsti, apibendrinti patarimai: Reikėtų konkrečiai įvardinti, ką matote ir pastebite.
• Pamokslavimas, moralizavimas: Iš šių aukštų frazių paauglys nieko naujo nesužino. Jos dažniausiai sukelia susierzinimą ar nuobodulį.

Tai Ką Gi Daryti? Efektyvus Bendraudamas Su Paaugliais

Keičiantis kūnui, paaugliai išgyvena sumaištį, vidinę įtampą ir nerimą. Jie siekia atsiskirti nuo tėvų, tapti savarankiški ir nepriklausomi, taip pat atrasti bendraamžių grupę, kuriai galėtų priklausyti. Vyksta naujo tapatumo paieškos. Paaugliai nori, kad į juos būtų atsižvelgia­ma kaip į suaugusiuosius, siekia savo teisių pripažinimo, tačiau jų poreikiai (ypač emociniai) vis dar išlieka vaikiški.

Taip pat skaitykite: Vaikų psichiatro vaidmuo

Paauglių emocijos gali dažnai ir greitai keistis, jų stiprumas nebūtinai atitinka jas sukėlusį įvykį. Paauglystėje sparčiai lavėja abstraktus mąstymas, sugebėjimas analizuoti savo ir kitų elgesį, jo motyvus, daryti prielaidas ir numatyti pasekmes. Paauglys mėgaujasi šiais savo ge­bėjimais ir daug laiko praleidžia mąstydamas, keldamas ir spręsdamas sudėtingus filosofinius, socialinius klausimus. Tobulėjant pažintiniams sugebėjimams, daugelis paauglių pradeda mąstyti apie idealius dalykus ir tampa itin kritiški tėvų, mokytojų ir savo pačių atžvilgiu, padidėja jų jautrumas neteisybei. Dažnas paauglys prisiekia niekada gyvenime neišsižadėti savo idealų.

Nors paaugliai daug laiko praleidžia su ben­draamžiais ar užsiimdami kokia nors veikla už šeimos ribų, šilti ir tvirti šeimos santykiai paaugliui yra labai svarbūs. Jie suteikia saugumą, pasitikėjimą savimi. Tuomet paauglys gali atsiduoti savojo tapatumo paieškoms, perdaug nesirūpindamas šeimos išlikimu ir savo vieta joje.

Svarbiausias dalykas, siekiant iš tiesų pasikalbėti su savo paaugliu, tai sugebėjimas klausytis. Geras klausytojas neskuba vertinti, patarti ar ištaisyti, įterpti savo nuomonę. Daug svarbiau visa esybe - žodžiais, gestais, mimika, kūno poza ir balso tonu perduoti žinią, kad jūs girdite, ką jums sako ir stengiatės suprasti, kokius jausmus slepia tariami žodžiai.

Klausant paauglio kartais naudinga tiesiog pakartoti keletą jo pa­skutinių žodžių arba paskutinę mintį. Tokiu būdu pašnekovas iš jūsų lūpų išgirsta tai, ką pats pasakė. Taip pat jūs parodote, kad atidžiai klausotės ir esate susido­mėjęs. Apie jausmus sprendžiame iš žodinių ir nežodinių ženklų. Jausmų įvardijimas pa­deda paaugliui suprasti savo jausmus.

Viena svarbiausių bendravimo problemų - jaus­mų ir emocinių vertinimų nepriėmimas. Neretai paaugliai išgyvena prieštarin­gus jausmus. Suaugę žmonės, va­dovaujantys paaugliams, turėtų gerai pažinti savo jausmų pasaulį, gebėti toleruoti prieštaravimus ir neapibrėžtumą.

Taip pat skaitykite: Kas yra geras elgesys?

Tai, kad suaugusysis gerbia ir priima paauglio jausmus ar emocijomis grįstus vertinimus, nereiškia, kad jis pritaria jo pozicijai ar, juo labiau, veiksmams. Įvardin­dami jausmus tiesiog parodote, kad suprantate paauglio išgyvenimus ir pripažįstate jo teisę turėti nuosavą emocinę patirtį.

Bendraujant su paaugliais reikėtų visiškai atsisakyti įsakmaus, pakelto tono. Reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kokiu įvardžiu pradedame pokalbį. Paprastai teiginiai, pradedami įvardžiu „tu“ yra kaltinantys, sukelia gynybiškumą. Bendrau­jant patariama vengti kaltinančių teiginių, prasidedančių įvardžiu „tu“. Tiks­lingiau būtų naudoti teiginius, prasidedančius įvardžiu „aš“, tokiu būdu akcentuojant savo jausmus ir emocijas, kilusias probleminėje situacijoje.

Kai tėvai vartoja „aš“ tipo teiginius, jie suteikia paaugliams betarpišką grįžtamąjį ryšį apie tai, kokį poveikį kitiems žmonėms daro jų elgesys. Kartais pakanka tiesiogiai, nuas­menintai įvardinti problemą ar pasiūlyti keletą jos sprendimo būdų, leidžiant pa­augliams patiems pasirinkti vieną iš jų.

Kai kurie paaugliai, bandydami įtvirtinti savo nepriklausomybę ir suaugusiojo statusą, bendraudami su vyresniaisiais (ypač tėvais), ima grubiai ir nemandagiai elg­tis. Tokiais atvejais reikėtų ramiai ir tvirtai nurodyti peržengtas ribas. Geriau kuriam laikui atsiribokite ir neskirkite jam papildomo dėmesio. Jūsų pastabos neturėtų girdėti kiti žmonės,…

Dažniausios Tėvų Klaidos Bendraujant Su Paaugliais

1. Visos problemos ir nesusikalbėjimai „nurašomi“ sunkiam etapui - paauglystei. Negalima žiūrėti pro pirštus, jei keistas ir neįprastas paaugliui elgesys kartojasi ir tęsiasi ilgesnį laiką.
2. Paauglys yra laikomas jau visiškai suaugusiu ir už save atsakingu žmogumi. Paauglio kūnas bręsta greičiau nei ateina jo emocinė brandą, todėl jis nėra pilnai suaugęs asmuo nors išoriškai ir gali taip pasirodyti.
3. Tėvams per sunku matyti savo bręstantį vaiką, todėl jie atsitraukia nuo vaiko ir auginimo proceso. Visiškas nusišalinimas nuo paauglio auginimo nėra visai teisinga strategija, nes ne visi paaugliai geba patys susiorientuoti pasaulyje, o geranoriškas patarimas gali būti naudingas.
4. Paauglys yra laikomas vaiku. Paauglystė yra tas etapas, kada tėvai turi pratintis paleisti savo vaiką į gyvenimą, todėl reikia paaugliui suteikti vis daugiau erdvės ir laisvės, transformuoti jo pareigas ir teises, derėtis dėl taisyklių.
5. Norint išlaikyti ryšį su paaugliu yra jam pataikaujama, pildomi visi jo norai. Tikras ryšys nenuperkamas, o uždirbamas nuolatiniu artimu bendravimu.
6. Suaugęs žmogus pats tampa tarsi paauglys, nes nori pritapti, būti savas. Suaugęs turi būti suaugęs. Jis turi garantuoti paaugliui stabilumą, galimą pagalbą ar reikiamą patarimą, o ne tapti draugeliu.

Kaip Palaikyti Ir Padrąsinti Vaiką, Žengiantį Į Suaugusiųjų Pasaulį?

Paauglystė yra laikas, kai ieškoma individualumo, savasties (kuo aš esu kitoks nei mano tėvai, kas yra mano, o kas mano tėvų) bei tampama vis savarankiškesniu. Todėl paaugliams dažnai kyla noras prieštarauti viskam, ką sako tėvai. Priešingai, paaugliams tėvai yra labai reikalingi, net jeigu jų elgesys gali rodyti priešingai.

Kita paauglio siekiamybė - tai laisvė ir noras pačiam priiminėti sprendimus. Čia tėvai turi išlaikyti balansą: duoti savo dukrai ar sūnui daugiau laisvės nei anksčiau, leisti daryti klaidas, tačiau tuo pačiu nubrėžti ir išlaikyti elgesio ribas.

Beveik visada ateina laikas, kai paauglys sugriauna tėvų pasitikėjimą - sulaužo nustatytas ribas, namų taisykles, nesilaiko duoto žodžio. Tokiu atveju svarbiausia ne kritikuoti, o abiem pusėms nuspręsti, ko iš to galima pasimokyti.

Tam, kad vis tik žinotumėte, kuo gyvena jūsų vaikas, reikia pasitelkti kūrybiškumą - atrasti būdų, kaip prieiti prie savo atžalos, kaip užmegzti su juo ryšį kitaip, nei megzdavote iki šiol, ir kitais žodžiais paklausti „Kaip tau šiandien sekėsi mokykloje?“. Taip pat norisi pabrėžti, kad paaugliams tėvai vis dar yra svarbūs, jie tikrai nori gerų ir atvirų tarpusavio santykių.

Kiek įmanoma, svarbu leisti paaugliams rinktis patiems. Kita vertus, daugėjant laisvei, gali pasireikšti ir toks elgesys, kurio rizikos pats paauglys pamatuoti dar nesugeba, tačiau gali turėti labai liūdnų pasekmių. Kiekvienoje šeimoje turi būti aiškiai nustatytos ribos ir jų nuosekliai laikomasi, kaip ir turi būti taikomos iš anksto aptartos bausmės už šių nesilaikymą. Tiesa, labai svarbu, kad tos ribos ir namų taisyklės būtų kuriamos kartu, o ne primetamos, nes primestos taisyklės skatina priešiškumą, o ne bendradarbiavimą.

Svarbiausia yra nepamiršti megzti ryšio su savo vaiku nuolatos, net jeigu jis atstumia jus. Sugalvokite, kaip galite su juo praleisti laiką, nusiveskite kur nors papietauti, nueikite kartu į kiną ar užsiimkite mėgstama veikla. Būdami drauge, stenkitės išklausyti ir suprasti savo vaiko požiūrį, jausmus, nemoralizuodami ir nesiūlydami sprendimų iš karto.

Kaip Suvaldyti Nevaldomus Paauglių Pykčio Priepuolius?

Kadangi paauglystė yra gyvenimo tarpsnis, kai bandoma atsiskirti nuo tėvų, paaugliui kyla noras prieštarauti viskam, ką pasako tėvai, o dažnai tai išreiškiama pykčio priepuoliais. Paauglio smegenys dar nėra tokios pačios, kaip suaugusio žmogaus. Jam sunku valdyti emocijas, kadangi smegenų sritis, atsakinga už savikontrolę, dar nėra pilnai išsivysčiusi. Užspausti pyktį nėra gerai, jis niekur nedingsta, bet yra labai svarbu mokytis jį reikšti tinkamai.

Kad ir kaip sunku būtų pačiam tas emocijas suvaldyti, svarbu neišlieti jų ant vaiko, išlikti ramiam ir nepriimti paauglio pykčio asmeniškai. Po pykčiu neretai slepiasi nepatenkinti poreikiai - ryšio, galios, laisvės, malonumo ar kiti. Todėl tėvų tikslas yra padėti paaugliui suprasti savo siekius bei rasti tinkamus būdus jų pasiekti.

Išlikite ramus, pasakykite, kad kalbėsitės su juo tik tuomet, kai jo emocijos nurims. Kai užvaldo emocijos, konflikto tuo metu išspręsti beveik neįmanoma, nesvarbu, ar jis kyla su vaiku, paaugliu ar su antra puse.

Ar Nevaldomos Emocijos, Ypač Pyktis, Gali Būti Ne Tik Paauglio Liūdesio, Bet Ir Depresijos Išraiška?

Išties po pykčiu dažnai slepiasi kitos emocijos: nuoskauda, nusivylimas, skausmas, liūdesys ar net depresija. Padidėjęs irzlumas, pasikeitęs paauglio elgesys gali byloti apie tai, kad jis turi sunkumų, tad reikėtų nepraleisti jų pro akis. Tai, ko paauglys nepasako žodžiais, išreiškia savo elgesiu. Taip pat pasikeitę miego, valgymo bei elgesio įpročiai, suprastėję pažymiai, sumažėjęs noras imtis veiklos - tai ženklai, kurie parodo, kad paauglys susidūrė su sunkumais ir jam reikia pagalbos.

Pirmiausia, svarbu nuoširdžiai pasikalbėti su paaugliu ir jį išklausyti. Nuoširdus pokalbis gali sumažinti skausmą, kartu galima paieškoti sprendimų. Stenkitės nevertinti, nekritikuoti, nesumenkinti paauglio problemų, nurašydami jas sunkiam paauglystės laikotarpiui. Jūsų palaikymas, pagarba ir išklausymas paaugliui yra labai svarbus. Jeigu vis tiek jaučiate, kad jūsų vaikui kyla sunkumų ir jis neranda būdų, kaip su tuo tvarkytis, tuomet reikėtų ieškoti specialisto pagalbos.

Svarbu patiems tėvams suvokti, kaip specialistas galėtų padėti, suprasti ir vaiko nuostatas psichologų atžvilgiu, nes galbūt tos nuostatos nėra atspindinčios realybę. Pabrėžkite paaugliui, kad jūs kartu ieškote pagalbos. Nepamirškite, kad dažnai paauglio elgesys yra visos šeimos bendravimo atspindys, tad turėkite omeny, kad ir jums gali reikėti keistis, jei norite padėti savo vaikui.

Valgymo Sutrikimai Paauglystėje: Kaip Juos Atpažinti?

Valgymo sutrikimai, tokie kaip anoreksija, bulimija ar persivalgymo sutrikimas, pasitaiko vis dažniau. Be to, paaugliai dar neturi brandaus suvokimo, kas jis ir koks jis yra žmogus. Tad kūnas tampa geriausiai matomu ir apčiuopiamu kriterijumi, pagal kurį paauglys vertina save lygindamasis su kitais.

Vienos ar dviejų pagrindinių priežasčių, kurios lemtų valgymo sutrikimus nėra, tai dažniausiai keleto veiksnių sąveika. Tyrimai rodo, kad valgymo sutrikimai yra susiję su santykiais šeimoje, psichologinėmis problemomis, nepasitikėjimu savimi ir genetiniais faktoriais. Žinoma, žiniasklaida taip pat turi didelę įtaką, nes jaunystės, grožio kultas yra vis dar gajus.

Todėl yra labai svarbu bendraujant su paaugliu, ypač jeigu tai mergina, pabrėžti jos geruosius charakterio bruožus, kurie ją puošia ir daro ypatingą.

Kaip Ugdyti Pasitikėjimą Paauglyje?

Pasitikėjimas kuriamas nuo mažens. Su paaugliais pasitikėjimas yra galėjimas kalbėti apie viską, galėjimas parodyti tikrą, t. y. netobulą, savo veidą, galėjimas be baimės pasakyti: "Taip, suklydau." Ir jeigu jis tai pasakė - padėkokite už atvirumą: "Ačiū, kad man tai pasakei. Pasitikėjimas randasi iš abipusio nuoširdumo.

Pasitikėjimą kuria ir tėvų išpažintys vaikams. Nebijokite pasakyti: "Aš bandau būti gera mama, bet man ne visada išeina.

Kaip Padėti Paaugliui Prisirišti Prie Šeimos?

Kad vaikas namuose jaustųsi kaip namuose, jis turi turėti savo erdvę. Erdvę, kurioje jis gali būti savimi, t. y. būti netobulas.

Psichologas paminėjo tai, kad paauglys laisvai, nevaržomai galėtų "maltis ir linguoti". Kalbėdamas apie prieraišumo (emocinio ryšio) šeimoje formavimąsi, psichologas užsiminė, jog kartais vaikai "ne prisiriša, o prilimpa". "Tai toks spazminis meilumas. Tai rodo esant nesaugų prieraišumą*.

Kaip Padėti Paaugliui Suprasti Savo Vertybinius Orientyrus?

Psichologas siūlo paaugliui pateikti tokius klausimus: "Ką norėtum būtinai gyvenime turėti ir tuo didžiuotis?" "Ar norėtum turėti įdomią profesiją ir gerą darbą? Norėtum uždirbti daug pinigų? O gal tu norėtum, kad gyvenimą sudarytų tik malonumai: nieko nedirbtum, tik pramogautum? Gal norėtum, kad tavo gyvenime būtų reikšmingi ir dvasiniai dalykai? Šie klausimai padeda paaugliui pačiam suprasti savo vertybinius orientyrus.

Patyčios: Kodėl Vaikas Tampa Patyčių Objektu?

Žiūrint iš patirties, dirbant su patyčias patiriančiais vaikais ir paaugliais jau psichologo kabinete, dažnai matyti, kad vaikas turi menko savęs vertinimo problemą. Kartais atitinkamai pagal tai besielgdamas jis, pats to nenorėdamas, lyg ir atlieka kitų vaikų ydingą provokaciją. Atrodo, kad pirmiausia reikėtų atkreipti dėmesį į tai, koks yra patyčias patiriančio vaiko savęs vertinimas. Ir jei savęs vertinimas yra žemas, dažnai neišvengiame ir darbo su šeima. Reikia pasižiūrėti, kaip cirkuliuoja emocijos šeimoje, kokį palaikymą vaikas gauna iš tėvų ir panašiai.

Kalbant apie mokyklą ar net darželį, reikėtų įsivardyti, kokia yra formuojama bendra atmosfera. Šioje vietoje daug kas priklauso nuo pedagogo pozicijos. Patyčių reiškinys yra labai susijęs su suaugusiaisiais ir didele dalimi yra suaugusiųjų reikalas. Kaip tėvai formuoja vaiko savęs vertinimą šeimoje ir kokių idėjų vaikui laikytis pasiūloma mokykloje.

Aišku, ne taip jau retai patyčių priežastimi arba tiksliau - vaiko menkavertiškumo jausmo priežastimi - gali būti psichologinės traumos, kurias vaikas patirti gali nepriklausomai nuo to, kaip su juo bendrauja tėvai.

Kaip Bendrauti Su Paaugliais?

Bendravimas su paaugliais primena bendravimą su psichoterapiniais klientais. Būtent dėl to jis turi būti ne didaktinis. „Jei paaugliai neintegruos informacijos į save, nepriims to, kaip savo žinutės, jie tuo nepasinaudos. Jei norime paaugliams kažką įteigti, turime mokėti tą padaryti tokiu būdu, kad jie priimtų, tarsi patys tą sugalvojo. Tik tada jie tuo pasinaudos“, - sakė specialistas.

Paauglystės Stadijos

Psichoterapeutas išskiria tris paauglystės stadijas.

• Ankstyvoji paauglystė (nuo maždaug 11 iki 14 metų): Šiuo laikotarpiu matosi patys didžiausi fiziniai pokyčiai, atsiranda kitoks elgesys. Keičiasi vaiko apranga, didėja autonomijos poreikis. Gali prasidėti piktnaudžiavimai įvairiomis žalingomis medžiagomis.
• Vidurinysis etapas (maždaug nuo 14 iki 16 metų): Šiuo laikotarpiu dar labiau didėja autonomijos troškimas, santykis su savo socialine grupe. Šiuo laikotarpiu svarbu, kad vaikas neatitrūktų nuo savo šeimos.
• Trečioji stadija (nuo 16 iki 19 arba 20 ir 25 metų): Šiuo laikotarpiu labai stiprėja kognityviniai procesai smegenyse, analitinis ir kritinis mąstymas. Vyksta savo galimybių tyrinėjimas ir tikrinimas.

Kada Kreiptis Pagalbos Į Vaikų Psichologą?

Į vaikų psichologą galite kreiptis dėl įvairių psichologinių vaiko sunkumų:

• Elgesio ir emociniai sunkumai (dirglumas, verksmingumas, nerimas, baimės, stiprūs pykčio protrūkiai, nepaklusnus, agresyvus elgesys ir pan.).
• Bendravimo su bendraamžiais, santykių šeimoje sunkumai (brolių ir seserų nesutarimai).
• Adaptacijos darželyje ar mokykloje sunkumai, atsiskyrimo nuo tėvų sunkumai.
• Miego, valgymo sutrikimai.
• Dažni fizinės sveikatos sutrikimai be aiškios priežasties (pilvo, galvos skausmai, pykinimas).
• Tuštinimosi ir šlapinimosi problemos (lėtai ir sunkiai formuojasi tualeto įgūdžiai, vyresnis vaikas tuštinasi ir šlapinasi į kelnes, naktimis šlapinasi į lovą).
• Mokymosi, dėmesio sukaupimo sunkumai.
• Vėluoja vaiko raida.
• Psichologinė krizė ar traumuojantys emociniai išgyvenimai: tėvų skyrybos, netektys, ligos, gyvenamosios vietos ar ugdymo įstaigos pakeitimas, patirta prievarta.

Paaugliams vaikų psichologo pagalba naudinga esant šiems sunkumams:

• Bendravimo ir santykių su tėvais, bendraamžiais, mokytojais problemos.
• Mokymosi sunkumai, nenoras lankyti mokyklą.
• Uždarumas, atsiribojimas nuo socialinio gyvenimo.
• Emociniai sunkumai: nerimas, baimės, sustiprėjęs vienišumas, liūdesys, pyktis, emocijų valdymo sunkumai.
• Mintys apie savižudybę, savęs žalojimas.
• Drovumas, pasitikėjimo savimi stoka, įvairios abejonės, sunkumai apsispręsti.
• Nuolatinis pervargimas, galvos, skrandžio skausmai, pykinimas, sutrikęs miegas.
• Valgymo sutrikimai.
• Psichologinė krizė ar traumuojantys emociniai išgyvenimai: tėvų skyrybos, netektys, ligos, patirta prievarta.
• Priklausomybė nuo kompiuterio, socialinių tinklų.
• Žalingų medžiagų vartojimas.

Kaip Paruošti Vaiką Pirmam Vizitui Pas Psichologą?

Svarbiausia būti nuoširdžiam ir sakyti teisybę apie kreipimosi į vaikų psichologą priežastis. Paaiškinkite, kas yra vaikų psichologas ir kaip vyksta konsultacija, kiek laiko ji trunka. Padrąsinkite. Kalbėkite apie vaikų psichologą pozityviai, vengdami sudaryti įspūdį, jog tai dar vienas „suaugusysis - tėvų atstovas“. Paaiškinkite, kad viskas, ką vaikas pasakys psichologui, bus laikoma paslaptyje, to, be vaiko leidimo, niekas nesužinos, net tėvai (išskyrus tuos atvejus, kai vaikas prisipažįsta apie galimą grėsmę savo gyvybei ar sveikatai bei kitiems). Perduokite vaikui žinutę, jog jis nėra problema.

tags: #geras #paaugliu #psichologas