Autizmo spektro sutrikimas (ASS) yra sudėtinga neurologinė raidos būklė, paveikianti komunikaciją, socialinę sąveiką ir elgesį. Kiekvienas vaikas vystosi individualiai, tačiau tam tikri požymiai gali rodyti ASS, todėl ankstyvas atpažinimas yra itin svarbus. Laiku suteikta pagalba gali ženkliai pagerinti socialinius įgūdžius, kalbos vystymąsi ir gyvenimo kokybę. Šiame straipsnyje apžvelgiami naujausi moksliniai tyrimai apie autizmą, siekiant geriau suprasti šį sutrikimą, jo priežastis, diagnostiką ir galimus gydymo būdus.
Autizmo spektro sutrikimo esmė
Autizmas nėra liga, kurią galima "išgydyti", tai - būklė, su kuria asmuo gyvena visą gyvenimą. ASS pasireiškia įvairiomis formomis, todėl vadinamas spektru. Tai reiškia, kad autizmo požymiai ir jų intensyvumas gali labai skirtis kiekvienam asmeniui.
Autizmo spektro sutrikimo dažnumo didėjimas
Per pastaruosius dešimtmečius pastebimas autizmo spektro sutrikimų diagnozavimo dažnumo padidėjimas. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) teigia, kad ASS skaičiai auga visame pasaulyje. Remiantis JAV ligų kontrolės ir prevencijos centro duomenimis, 2016 m. autizmo spektro diagnozė buvo nustatoma vienam iš 54 vaikų, 2018 m. - vienam iš 44, o 2020 m. - vienam iš 36. Nors tikslios autizmo sutrikimų Lietuvoje statistikos nėra, manoma, kad autizmo sutrikimus turi apie 5-8 tūkst. vaikų iki 17 metų amžiaus.
Didėjantis sergamumas siejamas ne tik su pagerėjusia diagnostika ar tuo, kad tėvai vaikų susilaukia vis vyresniame amžiuje, bet ir su sparčiai besikeičiančia aplinka. Gerėjantis visuomenės suvokimas apie autizmą ir platesnis diagnozuojamų sutrikimų spektras taip pat prisideda prie šio padidėjimo.
Pagrindiniai autizmo požymiai
Pirmieji autizmo požymiai gali būti pastebimi labai anksti - dar pirmaisiais vaiko gyvenimo metais. Simptomai tampa ryškesni vaikui augant. Autizmo sutrikimų simptomai gali būti labai įvairūs, apimantys netipišką socialinį ryšį, tarpusavio bendravimą ir pasikartojantį elgesį. Būdingiausi požymiai:
Taip pat skaitykite: Efektyvus streso valdymas studentams
- Nesidomėjimas bendravimu: Vaikai vengia akių kontakto, nereaguoja į savo vardą, nesidomi kitų žmonių emocijomis.
- Vėluojanti kalbinė raida: Vaikai pradeda vėliau kalbėti arba kalba ribotai, kartoja žodžius ar frazes (echolalija).
- Ryškus pasipriešinimas rutinai ir aplinkos pasikeitimams: Vaikai griežtai laikosi tam tikrų ritualų ir labai sunkiai prisitaiko prie pokyčių.
- Riboti interesai: Vaikai susitelkia į siaurą interesų sritį ir atkakliai ja domisi.
- Pasikartojantis elgesys: Vaikai kartoja judesius (vaikščiojimas ant pirštų galų, plasnojimas rankomis) arba veiksmus.
- Padidėjęs jautrumas sensoriniams dirgikliams: Vaikai jautriai reaguoja į šviesą, garsą, kvapus ar prisilietimus.
- Įgūdžių susilpnėjimas: Po tipiškos ankstyvosios raidos stebimas regresas (grįžimas atgal) arba sąstingis nuo pusantrų metų amžiaus.
Svarbu paminėti, kad ne visi autizmą turintys asmenys pasižymi visais išvardytais elgesio bruožais. Sunerimti ir kreiptis į specialistą reikėtų, jeigu vėluoja vaiko kalbos raida, trūksta socialinio įsitraukimo, jo elgesys yra pasikartojantis arba jis žaidžia netipiškai.
"Raudonos vėliavėlės" sistema
Mokslininkai ir gydytojai sukūrė "raudonų vėliavėlių" sistemą, kuri padeda atpažinti galimus autizmo požymius:
- 6 mėn. ir vyresnio amžiaus nesišypso arba nerodo džiaugsmingos veido išraiškos.
- 9 mėn. ir vyresnio amžiaus neatsako jokiu garsu, šypsena ar veido išraiška.
- 12 mėn. ir vyresnio amžiaus nečiauška, neguguoja, nekalba savo vaikiška kalba.
- 12 mėn. ir vyresnio amžiaus nerodo gestų (nerodo į ką nors, nemojuoja, negriebia ir kt.).
- 16 mėn. ir vyresnio amžiaus nesako nė vieno žodžio.
- 24 mėn. ir vyresnio amžiaus nesako prasmingų dviejų žodžių frazių (neįskaitant mėgdžiojimo ar kartojimo).
Tačiau nereikėtų pernelyg nerimauti, jeigu vaikui pasireiškia vos vienas kitas autizmui priskiriamas bruožas.
Autizmo spektro sutrikimų atsiradimo priežastys
Autizmo spektro sutrikimų (ASS) atsiradimo priežastys vis dar yra kompleksinės ir nevisiškai pilnai išsiaiškintos. Tyrėjai, mokslininkai ir specialistai identifikavo keletą veiksnių, kurie gali prisidėti prie autizmo atsiradimo rizikos, tačiau svarbu paminėti, kad kiekvieno atvejo priežastys gali būti unikalios.
- Genetika: Genetiniai veiksniai laikomi svarbiausiais ASS atsiradimo veiksniais. Daugelis tyrimų rodo, kad šeimos medicininė istorija gali didinti autizmo riziką. Specifiniai, paveldimi genų pokyčiai gali turėti įtakos autizmo vystymuisi. Apie 80 proc. autizmo atvejų gali būti susiję su paveldėtomis genų mutacijomis.
- Aplinkos veiksniai: Nors genetika yra svarbi, aplinkos veiksniai taip pat gali turėti įtakos autizmo atsiradimui.
- Neuropsichologiniai veiksniai: Kiekvieno žmogaus smegenys yra unikalios, ir neuropsichologiniai veiksniai taip pat gali turėti įtakos autizmo spektro sutrikimų vystymuisi.
- Imuninės sistemos disbalansas: Kai kurie tyrimai rodo, kad imuninės sistemos pokyčiai gali būti susiję su autizmo rizika.
Dažniausiai ASS atsiradimui įtakos turi kompleksinis genetinis ir aplinkos veiksnių sąveikavimas. Dažniau autizmo spektro sutrikimai nustatomi tiems vaikams, kurių giminėje jau yra nustatyta autizmo atvejų ar kurių tėvai yra vyresnio amžiaus. Taip pat padidėjusi rizika siejama su tokiais veiksniais kaip mažas naujagimio svoris gimimo metu ar jau buvusios nustatytos genetinės patologijos, tokios kaip Dauno sindromas, fragilios X chromosomos sindromas ar kitos. Berniukams šis sutrikimas diagnozuojamas iki keturių kartų dažniau nei mergaitėms.
Taip pat skaitykite: Šizofrenijos gydymas ir priežastys
Skiepai ir autizmas: paneigtas mitas
Svarbu pabrėžti, kad moksliniai tyrimai aiškiai įrodė, jog skiepai nesukelia autizmo. Teiginys, kad vakcinos sukelia autizmą, pirmą kartą išsakytas 1998 m. paskelbtame straipsnyje, kuriame teigiama, kad tymų, kiaulytės ir raudonukės (MMR) vakcina yra susijusi su smegenų vystymosi sutrikimais. Vėliau paaiškėjo, kad tyrime buvo įvelta rimtų klaidų, ir jis buvo atšauktas.
Per pastaruosius du dešimtmečius mokslininkai atliko daug plataus masto tyrimų, siekdami nustatyti, ar kuris nors skiepijimo aspektas gali sukelti autizmą. Nė vienas iš jų neparodė jokių sąsajų tarp autizmo ir nėštumo metu ar po gimimo suleistų vakcinų.
Acetaminofenas ir autizmas: nauji tyrimai
Pastaruoju metu pasirodė tyrimų, nagrinėjančių galimą ryšį tarp acetaminofeno vartojimo nėštumo metu ir autizmo rizikos. Rugpjūčio mėnesį žurnale "BMC Environmental Health" paskelbtoje metaanalizėje buvo nagrinėjami 46 tyrimai apie acetaminofeno vartojimą nėštumo metu ir vaikų neurologinės raidos sutrikimus. Šeši tyrimai buvo skirti būtent acetaminofenui ir autizmui. Analizės išvada buvo, kad yra tvirtų įrodymų apie ryšį tarp acetaminofeno vartojimo nėštumo metu ir autizmo išsivystymo vaikams. Vis dėlto, autoriai įspėjo, kad jų straipsnyje gali būti parodyti tik ryšiai, o ne tai, kad acetaminofenas sukelia autizmą.
JAV Maisto ir vaistų administracija (FDA) 2015 m. peržiūrėjo tam tikrų tipų skausmą malšinančių vaistų keliamą riziką nėštumo metu ir pareiškė, kad visi jos analizuoti tyrimai turėjo metodologinių trūkumų. Todėl agentūra tuo metu pareiškė, kad nekeis savo rekomendacijų dėl skausmą malšinančių vaistų nėštumo metu.
Svarbu atkreipti dėmesį, kad šiuo metu nėra vieningos nuomonės dėl acetaminofeno vartojimo nėštumo metu ir autizmo rizikos. Reikalingi tolesni tyrimai, siekiant išsiaiškinti galimą priežastinį ryšį.
Taip pat skaitykite: Visuomenės požiūris į lyčių psichologiją
Autizmo spektro sutrikimo diagnozavimas
ASS diagnozavimas yra sudėtingas procesas, kurį dažnai atlieka įvairių specialistų komanda. Diagnozavimo procesą sudaro:
- Anamnezė: Gydytojai ir specialistai renka išsamią informaciją apie paciento vystymąsi ir elgesį.
- Elgesio stebėjimas: Specialistai stebi paciento elgesį, socialinius įgūdžius, bendravimą su kitais ir kitus aspektus, kurie gali būti susiję su autizmu.
- Gydytojų ir specialistų konsultacijos: Į diagnozavimo procesą įtraukiami skirtingi specialistai, tokiu būdu užtikrinant, kad būtų įvertintos skirtingos sritis.
- Standartizuoti vertinimai: Specialistai naudoja standartizuotus vertinimus ir testus, kurie padeda nustatyti pagrindinius autizmo spektro sutrikimo požymius.
- Tėvų ir šeimos įtraukimas: Šeimos ir tėvų požiūris yra svarbi diagnozės proceso dalis.
- Diferencinė diagnozė: Siekiant pašalinti kitus sutrikimus, turinčius panašius požymius, gydytojai gali atlikti diferencinę diagnozę.
Šiuo metu autizmo diagnostikoje nėra rutiniškai naudojami kokie nors instrumentiniai ar laboratoriniai tyrimai. Autizmas ar autizmo spektro sutrikimai nustatomi remiantis klinikine išraiška bei klinikiniu stebėjimu.
Autizmas dažniausiai diagnozuojamas mažiems vaikams, dažniausiai iki 3 metų. Ankstyva diagnostika leidžia laiku gauti reikiamą pagalbą, sprendžiant patiriamas problemas ir sunkumus.
Autizmo spektro sutrikimų tipai
Autizmo spektro sutrikimai apima įvairias apraiškas ir sunkumo laipsnius. Dažnai naudojamos tokios sąvokos kaip "lengvas", "vidutinis" ar "sunkus" autizmo spektro sutrikimo laipsnis.
- Lengvas autizmas: Asmenys su lengvo autizmo sutrikimu gali turėti minimalius kalbos ir socialinius sunkumus.
- Vidutinio sunkumo autizmas: Asmenims gali būti reikalinga tam tikra pagalba ir palaikymas, ypač socialinių ir komunikacinių įgūdžių srityse.
- Sunkus autizmas: Asmenys gali turėti stiprius socialinius ir kalbos sunkumus.
Aspergerio sindromas
Aspergerio sindromas yra autizmo spektro sutrikimas, kuriam būdingi tam tikri socialinės sąveikos ypatumai. Tokiems žmonėms sunku suprasti pokalbio taisykles, pokalbio metu jiems būdingas vienpusiškumas, pertraukinėjimas, minimalus dalyvavimas, sudėtinga pradėti ar pabaigti bendravimą, pakeisti pokalbio temą.
Nors Aspergerio sindromą turintys asmenys gali teisingai apibūdinti kitų žmonių ketinimus, emocijas, tačiau jie negali šios informacijos spontaniškai naudingai panaudoti. Jiems sunku išreikšti meilę ir prisirišimą taip, kaip tikisi kiti.
Aspergerio sindromą turintys asmenys prioritetą teikia problemos išsprendimui, o ne kitų asmenų socialinių ar emocinių poreikių patenkinimui.
Pagalba autizmo spektro sutrikimų turintiems vaikams
Vaikams, kuriems diagnozuotas autizmo spektro sutrikimas, priklausomai nuo būklės sunkumo, intelektinių gebėjimų ir kitų gretutinių sveikatos sutrikimų gali būti taikomos medicininės, socialinės ir psichologinės terapinės priemonės. Visos terapinės programos yra individualios ir remiasi detaliu vaiko sveikatos bei aplinkos vertinimu.
Laiku pradėtos taikyti terapinės intervencijos padeda sumažinti pagrindinių autizmo požymių ir susijusių sveikatos sutrikimų išreikštumą, koreguoti esminius autizmo simptomus, tokius kaip kalbos, komunikacijos, socializacijos sutrikimas, stereotipiniai judesiai ir kt.
Autizmo spektro sutrikimai tęsiasi visą gyvenimą. Jų eiga ir požymiai laikui bėgant gali keistis, tačiau nėra jokių vaistų ar intervencinių metodų, kurie galėtų juos išgydyti.
Ankstyva diagnostika užtikrina galimybę laiku gauti reikiamą pagalbą, sprendžiant patiriamas problemas ir sunkumus. Pradėjus taikyti intervencines priemones ankstyvaisiais metais, išnaudojami kritiniai smegenų vystymosi laikotarpiai, o tai gali sušvelninti su autizmu susijusių problemų poveikį.
Autizmo spektro sutrikimą turinčius vaikus auginantiems tėvams reikėtų tiesiog priimti ir mylėti jį su visais jo ypatumais. Nereikėtų vengti ar bijoti autizmo diagnozės.
Tyrimų svarba ir ateities perspektyvos
Autizmo tyrėjai jau seniai bando nustatyti, kaip genai susiję su įvairiais autizmo pasireiškimais, kad galėtų geriau ir greičiau diagnozuoti bei tiksliau koreguoti žmonių būklę. Genetiniai tyrimai galėjo paaiškinti autizmą tik 20 % pacientų.
Neseniai atlikti tyrimai parodė, kad autizmas gali būti susijęs su skirtingais genetiniais profiliais ir vystymosi trajektorijomis, o diagnozės nustatymo amžius gali būti susijęs su skirtingomis psichikos sutrikimų rizikomis.
Geresnis genetinių veiksnių ir klinikinės prognozės supratimas, įskaitant "vėlyvojo" autizmo suderinamumą su kitais psichiniais sutrikimais, gali padėti tiek diagnozuojant, tiek remiant žmones su autizmu.
tags: #moksliniai #tyrimai #apie #autizma