Įvadas
Pastaruoju metu tėvus ypač neramina vaikų praleidžiamas laikas virtualioje erdvėje. Priklausomybė žalingiems įpročiams jaunimo tarpe auga. Šiame straipsnyje aptarsime įvairias priklausomybių rūšis, jų priežastis ir galimus sprendimo būdus.
Priklausomybės samprata ir rūšys
Priklausomybė - tai psichologinė būsena, liguistas polinkis nuolat vartoti narkotines medžiagas ar užsiimti tam tikra veikla, kad būtų pasiekta komforto būklė. Specialioje literatūroje narkomanija apibrėžiama kaip liga, kylanti dėl ilgesnio ar trumpesnio narkotinių medžiagų vartojimo, kuriai būdinga didėjanti tolerancija narkotikui, psichologinė ir fizinė priklausomybė nuo jo, besivystantys saviti psichikos pakitimai. Taip pat tai kontroliuojamos medžiagos vartojimas ne medicinos tikslais, be gydytojo recepto arba prieštaraujant medicinos rekomendacijoms.
Priklausomybės gali būti įvairios:
- Priklausomybė nuo rūkymo: Nikotinas, esantis tabako gaminiuose, sukelia stiprią priklausomybę.
- Priklausomybė nuo alkoholio: Reguliarus alkoholio vartojimas gali išsivystyti į alkoholizmą.
- Priklausomybė nuo interneto: Pernelyg didelis laiko praleidimas internete, socialiniuose tinkluose, žaidimuose.
- Priklausomybė nuo narkotinių medžiagų: Narkotikai sukelia stiprią fizinę ir psichologinę priklausomybę.
- Priklausomybė nuo azartinių lošimų: Liguistas potraukis lošti, nepaisant neigiamų pasekmių.
- Priklausomybė nuo darbo (darboholizmas): Per didelis atsidavimas darbui, kenkiantis asmeniniam gyvenimui ir sveikatai.
- Priklausomybė nuo maisto: Nekontroliuojamas valgymas, dažnai susijęs su emocinėmis problemomis.
- Priklausomybė nuo apsipirkimo (oniomanija): Nekontroliuojamas noras pirkti nereikalingus daiktus.
Priklausomybės simptomai
Priklausomybės simptomai gali skirtis priklausomai nuo konkrečios rūšies, tačiau dažniausiai pasireiškia šie požymiai:
- Nenugalimas potraukis tam tikrai medžiagai ar veiklai.
- Tolerancijos didėjimas (reikia vis didesnių kiekių, kad pasiekti tą patį efektą).
- Abstinencijos simptomai (nemalonūs fiziniai ar psichologiniai simptomai, nutraukus vartojimą ar veiklą).
- Kontrolės praradimas (nesugebėjimas sustabdyti vartojimą ar veiklą).
- Laiko ir energijos skyrimas priklausomybės objektui, apleidžiant kitas svarbias veiklas ir santykius.
- Vartojimas ar veikla tęsiama nepaisant neigiamų pasekmių.
Priklausomybės priežastys
Analizuojant psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo priežastis, pastebima, kad labai sunku išskirti vieną priežastį, kuri darytų įtaką tokių medžiagų vartojimui ir priklausomybės nuo jų atsiradimui. Jei būtų lengva nustatyti psichoaktyvių medžiagų vartojimo priežastis, tada visuomenė galėtų kontroliuoti šių medžiagų sukeliamas ligas.
Taip pat skaitykite: Kraujo judėjimo iššūkiai
Priklausomybės priežastys yra kompleksinės ir gali būti susijusios su įvairiais veiksniais:
- Genetiniai veiksniai: Polinkis į priklausomybes gali būti paveldimas.
- Biologiniai veiksniai: Priklausomybės medžiagos veikia smegenų cheminius procesus.
- Psichologiniai veiksniai: Žema savivertė, depresija, nerimas, traumos, sunkumai valdant emocijas.
- Socialiniai veiksniai: Aplinka, bendraamžių įtaka, šeimos problemos, socialinė atskirtis, prieinamumas prie priklausomybės objektų.
Dobrovolskio ir Stuko (2014) atlikto tyrimo duomenimis, 2013 metais rūkė 52,7 procentai respondentų, vartojo alkoholinius gėrimus 92,4 procentai ir 31 procentas apklaustų studentų kada nors yra vartoję narkotinių ar psichotropinių medžiagų. Tačiau Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centras pateikė 2015 metų narkotikų vartojimo ataskaitą, kurioje matomas priklausomybės nuo psichotropinių medžiagų plitimas Europoje.
,,Pastebėtina, kad piktnaudžiavimas alkoholiu, narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimas bei šeimų socialinių įgūdžių stoka, kaip ir 2012 m. bei 2013 m., išlieka pagrindinėmis priežastimis, dėl kurių daugiausia šeimų įrašoma į Apskaitą visoje Lietuvoje“ (NTAKD, 2014: 25).
Įdomu tai, kad dažnai laikomasi nuomonės, jog pradėti vartoti narkotikus jaunus žmones pastūmėja draugai, tačiau iš tiesų dažnai vyksta atvirkščiai - draugai keičiami tam, kad būti su žmonėmis, pasirinkusiais tokį patį gyvenimo stilių.
Dažniausiai ,,narkomaniškas“ gyvenimo stilius įtraukia tuos jaunuolius, kuriems trūksta tėvų meilės ir paramos, kai tėvai nesuteikia pakankamai dėmesio savo vaikams.
Taip pat skaitykite: Pacientų agresijos tyrimai
Medrut (2014) teigimu vaikai iš šeimų, kuriuose vyrauja barniai ir nesutarimai, yra dažniau linkę pradėti vartoti narkotikus. Labai didelę įtaką paauglių elgesiui turi bendraamžiai draugai. Jauni žmonės dažnai yra linkę neatsilikti nuo savo draugų rato, dėl to neretai narkotikus vartoti jaunuoliai pradeda vedami ne tik smalsumo, bet ir baimės likti atstumtais. Tad labai svarbu, kad suaugusieji sugebėtų savo vaikams tapti draugais. Įgiję pasitikėjimą tėvais, vaikai dažniausiai priima juos į savo draugų ratą, jiems tampa svarbi jų nuomonė, patarimai.
Taip pat didelę įtaką kvaišalų vartojimui turi paauglių laisvalaikis. Jaunuoliai, kurie laisvą laiką yra linkę leisti naktiniuose klubuose, baruose ir draugų vakarėliuose, dažniau naudoja psichoaktyvias medžiagas už tuos, kurie laisvalaikį leidžia namuose arba gamtoje. Domėdamiesi kasdienine jaunuolių veikla suaugusieji turi didesnę galimybę vykdyti pirminę prevenciją, kadangi gali lengviau nuspėti jų linksminimosi ypatybes, pomėgius, supančią aplinką bei ateities planus.
Priklausomybių prevencija ir gydymas
,,Narkomanija - grėsmė nacionaliniam saugumui!“, todėl yra būtina psichotropinių medžiagų prevencija (Bulotaitė, 2009: 89).
Remiantis Juczynski (2009) labai svarbu yra taikyti pirminę prevenciją, kai vaikui dar nespėjus patenkinti savo smalsumo psichoaktyviomis medžiagomis, jam jau yra aiškinama apie jų grėsmę bei žalą sveikatai ir aplinkiniams. Svarbu deramus įgūdžius formuoti tada, kai vaikai dar nepradėjo svaigintis, vadinasi, dar nepradėjo eiti į mokyklą.
Bulotaitės (2009) teigimu yra skiriamos trys narkotikų prevencijos rūšys: universalioji - ji taikoma visiems, atrankinė - skirta pažeidžiamoms grupėms bei tikslinė - skirta asmenims, kurie jau vartoja narkotikus. Tačiau didžiausią dėmesį reikia skirti pirminės prevencijos programoms, kadangi jos padeda didinant jaunuolių savivertę, gerinant tarpusavio santykius su mokytojais bei draugais. Tyrėjai pastebi, jog geri tėvų ir vaikų tarpusavio santykiai, tėvų domėjimasis vaiko asmeniniu gyvenimu, užimtumas, mokytojų domėjimasis ne vien tiktai mokinio pasiekimais, o ir jo problemomis, gali padėti sustabdyti vaiko norą svaigintis narkotinėmis medžiagomis.
Taip pat skaitykite: Priklausomybė nuo laiko
Mokyklos vaidmuo vykdant narkomanijos prevenciją yra labai platus. Mokykla turėtų suteikti moksleiviams žinių apie narkotikų vartojimo riziką, pasekmes, turi formuoti socialinius įgūdžius, kurie padėtų jaunuoliui atsispirti socialiniam spaudimui vartoti įvairius narkotikus. Kiekvienoje ugdymo įstaigoje turi būti komitetas, atsakantis už prevencinį darbą, turi būti organizuojamas mokytojų švietimas narkotikų prevencijos klausimais bei tėvų informavimas apie mokykloje vykdomas prevencijos programas bei vidaus taisykles. Taip pat yra būtina mokytojus, moksleivius ir jų tėvus supažindinti su ankstyvo narkotikų priklausomybės nustatymo tvarka. Mokyklos turėtų remti moksleivių gydymąsi nuo priklausomybės ligų ir visomis įmanomomis sąlygomis padėti integruotis į mokyklos gyvenimą jaunuoliams, baigusiems gydymo kursą.
Remiantis Valstybinio psichikos sveikatos centro specialistų parengta informacija, bendrąsias prevencijos priemones sudaro žinios apie psichoaktyvių medžiagų vartojimo žalą ir pasekmes, sveikos gyvensenos ugdymas, neigiamų nuostatų į narkotinių medžiagų vartojimą formavimas.
,,Už bendrosios psichoaktyvių medžiagų vartojimo prevencijos vykdymą Lietuvos mokyklose yra atsakinga Švietimo ir mokslo ministerija. Siekiant užtikrinti bendrosios prevencijos veiksmingumą, LR švietimo ir mokslo ministro 2006m. kovo 17 d. įsakymu Nr. ISAK - 494 ,,Dėl alkoholio, tabako ir kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimo prevencijos programos patvirtinimo“ (Žin., 2006, Nr. 33 - 1197) patvirtinta Alkoholio, tabako ir kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimo prevencijos programa (toliau - Programa), kurios tikslas - užtikrinti bendrosios (pirminės) prevencijos veiklos veiksmingumą.“ (Juczynski, 2009: 60).
Taigi , šiuolaikinėje visuomenėje priklausomybės nuo narkotinių medžiagų problema yra vis dar labai svarbi ir aktuali. Deja, bet pastebėti tik pradedantį vartoti šias medžiagas asmenį yra labai sunku, todėl tiek Lietuvoje, tiek Europoje šiuo metu daugiausia dėmesio yra skiriama pirminei prevencijai. Žinoma, pirminė prevencija efektyviausia tada, kai ji yra taikoma ne tik namuose, bet ir ugdymo institucijose. Dažnai nutinka taip, jog pradėjęs eiti į mokyklą vaikas pasirenka netinkama draugų ratą ir, matydamas neigiamą pavyzdį, seka žalingus įpročius turinčių bendraamžių pėdomis. Kadangi didžiąją dienos dalį jaunuoliai praleidžia mokymosi įstaigose, laba svarbu , kad šios institucijos būtų pasirengusios suteikti tinkamos informacijos apie žalingą narkotikų poveikį dar prieš vaikams pradedant svaigintis.
Priklausomybių gydymas yra ilgas ir sudėtingas procesas, reikalaujantis specialisto pagalbos ir paciento motyvacijos. Gydymo metodai gali būti įvairūs:
- Psichoterapija: Individuali, grupinė, šeimos terapija, padedanti suprasti priklausomybės priežastis ir išmokti valdyti potraukį.
- Medikamentinis gydymas: Vaistai, mažinantys abstinencijos simptomus ir potraukį.
- Reabilitacija: Programos, padedančios atkurti socialinius įgūdžius ir integruotis į visuomenę.
- Savišalpos grupės: Anoniminiai alkoholikai, narkomanai ir kt., suteikiantys paramą ir dalijantys patirtimi.
Situacija pataisos įstaigose
Narkotikų vartojimas yra itin paplitęs reiškinys pataisos įstaigose. Narkomanija neaplenkia ir pataisos įstaigų: 1999 metų pradžioje dispanserinėje įskaitoje dėl narkotinių medžiagų vartojimo įrašyti asmenys sudarė 6,6 proc. ir šis metais pabaigoje išaugo iki 7,5 proc. Šis asmens pasiekė net 18, 1 proc.
Tiek Nacionalinės narkotikų kontrolės ir narkomanijos prevencijos 2004-2008 metų programos įgyvendinimo 2004 m. priemonių vykdymo ataskaitos, tiek šios programos įgyvendinimo 2005 m. priemonių vykdymo ataskaitos pateiktoje aplinkos analizėje plintanti narkomanija yra įvardijama kaip aktuali šios dienos Lietuvos ir kitų valstybių problema. Socialiniai veiksniai, didelis pelnas, gaunamas iš narkotikų verslo, narkotikų pasiūla bei paklausa lemia narkomanijos plitimą ir su tuo susijusį nusikalstamumą.
Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą, esant atviroms sienoms, didėja neteisėtos narkotinių ir psichotropinių medžiagų apyvartos galimybės.
2002 m. Lietuvos sveikatos priežiūros įstaigose buvo užregistruoti 4 405 narkotikus vartojantys asmenys. Tai sudarė apie 0,13 proc. visų šalies gyventojų. Tuo tarpu priklausomų nuo narkotinių medžiagų asmenų koncentracija laisvės atėmimo vietose beveik 100 kartų viršijo bendrą valstybės vidurkį.
Nustatyta, kad pagrindinės narkotinės medžiagos, vartojamos laisvės atėmimo vietose, - opioidai. Pastebėta, kad įkalinimo vietose, kaip ir likusioje visuomenės dalyje, narkotikai vis labiau plinta jaunesnių žmonių tarpe.
2004 m. Narkomanijos prevencijos ir narkotikų kontrolės laisvės atėmimo vietose koncepcijoje kaip viena iš pagrindinių narkomanijos plitimo Lietuvos laisvės atėmimo vietose sąlygų įvardinta nepakankamai efektyvus vidinio ir išorinio pataisos įstaigos apsaugos užtikrinimas.
Išvados
Priklausomybės yra rimta problema, kuri paveikia visus visuomenės sluoksnius. Svarbu suprasti priklausomybių priežastis, atpažinti simptomus ir laiku kreiptis pagalbos. Efektyvi prevencija ir tinkamas gydymas gali padėti žmonėms išsilaisvinti iš priklausomybės gniaužtų ir susigrąžinti visavertį gyvenimą. Svarbu, kad šeimos nariai, draugai ir visuomenė palaikytų priklausomybę turinčius asmenis ir padėtų jiems pasveikti.
tags: #priklausomybe #projektinis #darbas