Įvadas
Geštaltpsichologija - tai psichologijos kryptis, kuri visus psichinius procesus laiko vientisais ir kokybiškai savitais. Ši kryptis, kurios pavadinimas kilęs iš vokiečių kalbos žodžio "Gestalt" (reiškiančio "pavidalas", "forma", "figūra"), pabrėžia, kad suvokimo visuma nėra tiesiog jo dalių suma. Geštaltpsichologija produktyviai išplėtojo holizmą - visybiškumo, visetiškumo idėją, nustatė aibę suvokimo dėsnių ir savybių, kurie tapo visos psichologijos, visų jos krypčių nuosavybe.
Geštaltpsichologijos ištakos ir raida
Pirmasis oficialus tyrimas, kuriame buvo įvesti geštaltinės psichologijos mokyklos pagrindai, pasirodė 1912 metais pavadinimu „Eksperimentinis tariamo judėjimo tyrimas”. Christian von Ehrenfels (1859-1932), vienas iš geštalto pradininkų, XX amžiaus pradžioje pabrėžė, kad suvokiamo vaizdo visuma nėra tapati jo elementų sumai. Kurį laiką geštaltinės pakraipos psichologai pagrinde tyrinėjo fiziologinius ir psichologinius suvokimo mechanizmus, taip pat organizmo santykius su jį supančia aplinka.
Zeigarnik efektas ir neužbaigti geštaltai
1927 metais Bluma Wulfovna Zeigarnik (1901-1988) paskelbė savo tyrimų rezultatus apie nepatenkintus poreikius ir per anksti nutrauktą veiklą. Kai žmogus imasi užduoties, kyla įtampa, kuri nuslūgsta pabaigus užduotį. Per anksti nutraukus užduotį atsiranda įtampa dėl „neužbaigto geštalto“. Psichikos spaudimas dėl neužbaigto darbo pakelia dabartinės veiklos efektyvumą (pavyzdžiui, neužbaigtumo atveju atsiminimo laipsnis yra du kartus didesnis nei užbaigimo atveju, kadangi darbo užbaigtumas lemia pamiršimą - padarei ir užmiršai). Tokia „Zeigarnik efekto“ prasmė, plačiai naudojama pedagogikoje ir reklamoje (principas „laukite tęsinio”). Kiekvienas geštaltas, kiekvienas poreikis, siekia būti išbaigtas kiek galima geriau pagal esamo lauko sąlygas. Tuo tarpu neužbaigti geštaltai yra įtampos šaltinis, ir tik juos „uždarius“ įtampa redukuojama.
Esminiai geštaltpsichologijos principai
Esminis geštaltpsichologijos mokyklos atradimas - kad žmogus suvokia aplinką kaip vieningą bei prasmingą. Žmogus reaguoja į tai, ką mato, kaip į visumą, t.y., žmogui būdingas įgimtas organizacijos ir integracijos poreikis. Pagrindinė psichikos ypatybė - tai įgimtas sugebėjimas suvokiamą informaciją organizuoti į tam tikras formas (nuo “gestalt” (vok.) - pavidalas, forma). Formai būdingas užbaigtumas, struktūra. Pagal šią teoriją, žmogus nesąmoningai sujungia visus suvokiamus dalykus į tam tikras grupes, papildydamas trūkstamas detales. Sujungimas vyksta remiantis įvairiomis taisyklėmis: trūkstamų dalių papildymu, panašių daiktų grupavimu, vienų daiktų priskyrimu kitiems, simetrija ir t. t.
Figūros ir fono suvokimas
Suvokimo procese išryškėja figūra ir fonas. Tai, į ką nukreiptas dėmesys, yra figūra, o fonas yra kontekstas, kuriame pasirodo figūra. Suvokimo procese nuolat vienas objektas atsiduria dėmesio centre, vėliau jis tampa fonu, o kitas objektas - figūra. Toks procesas yra natūralus bei nenutrūkstamas. Tik aiškus, dabar dominuojančios figūros, atskyrimas leidžia patenkinti žmogui savo poreikius, o jo vėlesnis išnykimas (arba trauktis) atlaisvina naujoms fizinėms ar protinėms veikloms.
Taip pat skaitykite: Teksto suvokimo gairės
Subjektyvumas ir objektyvumas suvokime
Geštalitistai atliko daug laboratorinių tyrimų apie subjektyvų, sąmoningą bei pasąmoningą, figūros ir fono suvokimą bei pasirinkimą. Tai paaiškina, kad stebimas fenomenas pats savaime nėra objektyvi realybė, reikšmę jam suteikia pats žmogus. Suvokimas priklauso tiek nuo objektyvių, tiek nuo subjektyvių veiksnių, kurių santykinė įtaka gali keistis. Buvo nustatyta, kad suvokiamas objekto vaizdas priklauso nuo subjekto poreikių ir, priešingai, subjekto poreikiai priklauso nuo objekto vaizdo.
Laukų teorija
Kurt Lewin (1890-1947) studijuodamas žmogaus ir jį supančios socialinės aplinkos tarpusavio priklausomybę, geštalto teorijos principus ekstrapoliavo į bendrą psichikos lauko teoriją. Jis kėlė klausimą, kaip žmogaus elgesį nulemia lauko struktūra, arba energijos konfigūracija lauke. K. Lewino nuomone, laukas - tai ypatinga žmogaus psichologinės realybės reprezentacija.
Geštaltpsichologijos įtaka
Geštaltpsichologija tai kryptis, kuri ypač akcentuoja psichinių reikšmių, pirmiausiai jutimo ir suvokimo, visybiškumą.
Taip pat skaitykite: Pasiruošimas PUPP Teksto Suvokimo Užduotims
Taip pat skaitykite: Žaidimai lytėjimui lavinti
tags: #gestaltpsichologija #vizualinio #suvokimo #principai