Įvadas
Žmonės, sergantys psichikos ligomis, susiduria su įvairiais iššūkiais, kurie gali turėti įtakos jų gyvenimo trukmei ir kokybei. Šiame straipsnyje aptariamos pagrindinės mirties priežastys tarp sergančiųjų psichikos ligomis, atkreipiant dėmesį į specifinius rizikos veiksnius ir galimus prevencijos būdus.
Epilepsija ir Mirtis
Sergantys epilepsija miršta 2,3 karto dažniau nei bendra populiacija. Mirties priežastys gali būti įvairios:
- Plaučių uždegimas
- Insultas
- Širdies infarktas
- Savižudybė
- Mirtini įvykiai
Dažniausios su epilepsija susijusios mirties priežastys yra:
- Status epilepticus: Ilgiau kaip 5 minutes trunkantis epilepsijos priepuolis.
- SUDEP (angl. Sudden Unexpected Death in Epilepsy): Staigi netikėta mirtis esant epilepsijai. Kas penkta suaugusiojo, sergančio epilepsija, mirtis yra SUDEP.
Vidutinio amžiaus pacientai (20-40 m.) turi didžiausią SUDEP riziką. Jiems nelauktos, netikėtos mirties rizika padidėja iki 24 kartų, palyginti su bendrąja populiacija.
Tyrimai rodo, kad epilepsija sergantys pacientai dažniau linkę į savižudybę. Tarp rizikos veiksnių yra:
Taip pat skaitykite: Kaip susitaikyti su mirties neišvengiamumu
- Chirurginis gydymas: Gydytų chirurginiu būdu pacientų polinkis į savižudybę penkis kartus didesnis nei pacientų, gydomų farmakologiniu būdu.
- Traukulių nebuvimas ilgą laiką: Ypač kai jie yra labai dažni.
- Gretutinės psichikos ligos: Didžioji depresija, nerimo ir depresijos sutrikimai, asmenybės sutrikimai, narkomanija ir kt.
Epilepsija sergantys asmenys patiria įvairias ligos sukeltas psichosocialines pasekmes, kurių įveikimas galėtų užtikrinti orų gyvenimą ankstyvos, nenumanomos, staigios ar pasirinktos mirties atveju. Orumo užtikrinimo galimybių studijai svarbu išsiaiškinti, su kokiomis psichosocialinėmis epilepsijos pasekmėmis susiduria epilepsija sergantys pacientai ir kaip jas įveikia.
Depresija ir Savižudybės
Psichiatrai įsitikinę, kad tikroji padėtis yra dar blogesnė, mat dauguma sergančiųjų nesikreipia į gydytojus, nes nemano, kad tai - liga. Be to, visuomenei senstant, daugėja depresijos kamuojamų vyresnio amžiaus žmonių. Anot gydytojų psichiatrų, depresija yra dažniausiai pasitaikantis psichikos sutrikimas. Ja dažniau serga moterys ir vyresnio amžiaus žmonės. Šios ligos požymiai labai įvairūs:
- Liūdesys
- Nerimas
- Sulėtėję judesiai ir mąstymas
- Savęs nuvertinimas
- Apetito stoka
- Mintys apie pavojingas fizines ligas
- Atsiradusios įvairios baimės
Depresiją išduoda ir tam tikri fiziniai pokyčiai: svorio kritimas, nemalonūs pojūčiai įvairiose kūno vietose, silpnumas, prastas dėmesys, įvairūs skausmai. Priežasčių yra įvairių:
- Paveldimumas
- Asmenybės struktūra
- Auklėjimo ir charakterio ypatumai (melancholiškumas, padidėjęs jautrumas)
- Psichosocialinės priežastys (nelaimės, krizės, netektys)
- Fizinės ligos (skydliaukės, smegenų ligos)
- Besaikis cheminių medžiagų (alkoholio, tabako, vaistų, narkotikų) vartojimas
- Sezoniškumas (dažniau pavasarį ir rudenį)
Negydoma depresija žmogų gali nuvesti į savižudybę. Kaip tik todėl psichiatrai griebiasi už galvų matydami, kiek mažai sergančiųjų kreipiasi pagalbos ir kaip retai ji būna tinkamai suteikiama.
Psichikos Sutrikimai Lietuvoje: Oficialūs Duomenys ir Tendencijos
Oficialiais duomenimis, Lietuvoje įvairių psichikos sutrikimų turi 5 proc. gyventojų. Tačiau šių ligų specialistai pastebi, kad itin greitai daugėja depresijos ir nuotaikų sutrikimų kamuojamų žmonių. Nors savižudybių šalyje mažėja, Lietuvoje vis dėlto daugiausia savižudybių ES. Mūsų šalyje savižudžių yra 10 kartų daugiau nei Graikijoje, kur šis rodiklis mažiausias visoje ES.
Taip pat skaitykite: Netektis ir gedulas
Lietuvos psichiatrų asociacijos prezidentas doc. Alvydas Navickas sako, kad daugiausia savižudybių Lietuvoje buvo 1994-1996 m. „Tuo metu nusižudydavo maždaug 1 700 žmonių, t. y. šimtui tūkstančių gyventojų teko apie 47-49 savižudžius. Ypač dažnai žudydavosi vyrai. O 2011 m. nusižudė 1 018 žmonių“, - kalbėjo A.Navickas. Anot jo, nors Lietuvoje daugiausia žmonių miršta dėl kraujotakos sutrikimų ir onkologinių ligų, kaimo vietovėse dažniausia vyrų mirties priežastis yra ne šios ligos, o savižudybės.
Psichikos Sveikatos Priežiūra ir Perspektyvos
Psichiatrams itin didelį nerimą kelia tai, kad psichikos sutrikimų turintys žmonės dažnai nesulaukia tinkamos medikų reakcijos ir gydymo. „Taip yra todėl, kad daugumoje valstybių šiems pacientams pagrindinę pagalbą teikia šeimos gydytojas. Lietuvoje šiuo atveju situacija yra geresnė, nes mes pirminėje sveikatos priežiūros grandyje turime psichikos sveikatos centrus“, - sakė Valstybinio psichikos sveikatos centro direktorė Ona Davidonienė. Ji taip pat patikino, kad tokių pacientų Lietuvoje nemažėja, o tarp vyresnių - net daugėja. Išėjus į pensiją, dažnam atrodo, kad jis niekam nebereikalingas ar kad savo egzistencija tik apsunkina artimuosius. Tokios mintys ypač skaudžios. Senatvėje riziką susirgti depresija padidina ir daugybinės fizinės problemos: kraujotakos sutrikimai, onkologinės ligos, sąnarių skausmai. Tačiau mokslininkams intensyviai dirbant ir ieškant naujų būdų, kaip įveikti tam tikras ligas, psichiatrijos specialistai pamažu ima matyti šviesą tunelio gale. „Tikėtina, kad medicinos mokslo pažanga padės įveikti psichikos ligas, o šių metų Nobelio medicinos premijos laureatų reikšmingas atradimas, kad subrendusias žmogaus ląsteles galima perprogramuoti, leis mokslininkams kurti pakaitinius audinius sergantiesiems įvairiomis ligomis, taip pat ir psichikos“, - kalbėjo Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto dekanas prof. Algirdas Utkus.
Psichozė: Sutrikęs Santykis su Realybe
Psichozė yra psichikos sutrikimas, pasireiškiantis ryškiai išreikštu sutrikusiu santykiu su realybe. Psichozė yra rimtų psichikos sutrikimų simptomas. Asmenys psichozės būsenoje patiria:
- Haliucinacijas
- Kliedesius
- Sutrinka jų mąstymo nuoseklumas
- Padidėja nerimo lygis
Taip pat gali stipriai pasikeisti žmogaus vaizduotė ir pasireikšti baimės dėl neegzistuojančių grėsmių ar atsirasti keistų, su realybe prasilenkiančių įsitikinimų, kurie prieštarauja turimiems faktams ar gamtos dėsniams. Lėtinių, užsitęsusių psichozių atvejais neretai prarandama motyvacija veiklai, sergantysis atsitraukia nuo socialinio gyvenimo, užsidaro savo pasaulyje.
Psichozės Tipai
- Trumpalaikė psichozė: Tai yra psichozės epizodas, pasireiškiantis po patirto stipraus streso, pavyzdžiui, artimojo mirties. Dažniausiai asmuo, patyręs trumpalaikę psichozę, atsistato po kelių dienų ar savaičių.
- Svaiginančių medžiagų sukelta psichozė: Psichozė gali būti sukelta narkotinių medžiagų ar alkoholio. Asmenys, turintys priklausomybę nuo svaiginančių medžiagų, gali patirti psichozę, jeigu staiga nutraukia svaigalų vartojimą. Kai kuriems asmenims pats pavartojimas gali sukelti psichozę, tokį poveikį gali turėti kanapių preparatai, amfetamino grupės narkotinės medžiagos.
- Organinė psichozė: Psichozės simptomus gali sukelti galvos trauma ar smegenų veiklos sutrikimai.
- Su šizofrenija ir bipoliniu sutrikimu susijusi psichozė: Trunka ilgiau, mėnesiais ar metais, turi banguojančią (sunkesniais atvejais - nepertraukiamą) eigą.
- Depresinė psichozė: Atsirandanti kai kuriais sunkiais depresinio sutrikimo atvejais. Dažniausiai išsakomi kliedesiai irgi atspindi depresinę nuotaiką.
Psichozės Gydymas
Kadangi psichozę sukelia įvairių veiksnių sąveika, todėl ir gydymas yra kompleksinis. Jis apima:
Taip pat skaitykite: Mirties suvokimas ir psichologija
- Medikamentinį gydymą: Palengvinantį simptomus.
- Socialines ir psichologines priemones: Padedančias sugrįžti prie įprastinio gyvenimo bei išvengti socialinės negalios.
Tiktai visapusis gydymas leidžia tikėtis maksimalaus atsistatymo, apsisaugojimo nuo atkryčių bei papildomų problemų (depresijos, nerimo, piktnaudžiavimo psichoaktyviomis medžiagomis).
tags: #mirties #priezastys #tarp #serganciuju #psichikos #sutrikimais