Šiame straipsnyje nagrinėjama Giedrės Žalytės veikla kognityvinės psichologijos srityje, apimanti jos studijas, praktinę patirtį ir indėlį į psichoterapiją bei gamtos terapiją. Straipsnyje remiamasi įvairiais šaltiniais, įskaitant interviu su pačia G. Žalyte ir kitais ekspertais, taip pat jos publikacijomis ir pranešimais konferencijose.
Įvadas
Kognityvinė psichologija yra psichologijos šaka, tirianti pažinimo procesus, tokius kaip dėmesys, atmintis, kalba, problemų sprendimas ir mąstymas. Ši sritis nagrinėja, kaip žmonės priima, apdoroja, saugo ir naudoja informaciją. Kognityvinės psichologijos principai plačiai taikomi įvairiose srityse, įskaitant psichoterapiją, švietimą ir dirbtinį intelektą. Lietuvoje kognityvinė psichologija tampa vis populiaresnė, o specialistai, tokie kaip Giedrė Žalytė, atlieka svarbų vaidmenį diegiant šios srities žinias ir metodus.
Giedrės Žalytės kelias į kognityvinę psichologiją
Giedrė Žalytė pradėjo savo akademinę kelionę Vilniaus universitete studijuodama norvegų filologiją. Po kelerių metų darbo norvegų kalbos dėstytoja, ji grįžo į universitetą studijuoti psichologijos. Šis sprendimas atspindi jos smalsumą ir norą giliau suprasti žmogaus psichiką. G. Žalytė teigia, kad norvegų filologijos studijos praplėtė jos akiratį ir supažindino su skandinavų kultūra bei gamtos ryšiu.
Baigusi psichologijos studijas, G. Žalytė pasirinko kognityvinę ir elgesio terapiją (KET), kurią taikė konsultuodama klientus. Tačiau pastebėjusi, kad KET ne visada veiksminga, ji pradėjo domėtis schemų terapija ir vidinės šeimos sistemos terapija (IFS). Šiuo metu IFS yra artimiausia G. Žalytės požiūriui į žmogų ir jo raidą. IFS terapija teigia, kad mūsų viduje gyvena daug dalių, o tikslas yra suvienyti šias dalis ir gyventi vientisai.
Kognityvinė elgesio terapija (KET): principai ir taikymas
Kognityvinė elgesio terapija (KET) yra psichoterapijos kryptis, kuri remiasi prielaida, kad žmogaus emocijas ir elgesį lemia jo mintys. KET siekiama padėti žmonėms atpažinti ir pakeisti neigiamas ar netikslias mintis, kurios sukelia emocinius sunkumus. Ši terapija yra veiksminga gydant įvairius psichikos sutrikimus, tokius kaip depresija, nerimo sutrikimai, panikos sutrikimai ir fobijos.
Taip pat skaitykite: Gydytojos psichiatrės Giedrės Jasaitės įžvalgos
KET metu terapeutas ir klientas bendradarbiauja, siekdami nustatyti problemas ir sukurti gydymo planą. Terapijos metu klientas mokosi atpažinti savo mintis, įvertinti jų tikslumą ir pakeisti jas konstruktyvesnėmis. Taip pat KET taiko elgesio technikas, padedančias klientui įveikti baimę ir vengimą.
KET technikos
- Kognityvinis perstruktūravimas: Tai procesas, kurio metu klientas mokosi atpažinti ir pakeisti neigiamas mintis.
- Elgesio eksperimentai: Tai praktiniai užsiėmimai, kurių metu klientas išbando naujus elgesio būdus, siekdamas įveikti baimę ir vengimą.
- Ekspozicija: Tai technika, kurios metu klientas palaipsniui susiduria su situacijomis ar objektais, kurie jam kelia baimę.
- Įsisąmoninimas (mindfulness): Tai praktika, kurios metu klientas mokosi sutelkti dėmesį į dabarties akimirką, nevertindamas ir nesmerkdamas savo minčių ir jausmų.
Giedrės Žalytės indėlis į KET Lietuvoje
Giedrė Žalytė yra viena iš pirmųjų KET specialistų Lietuvoje. Ji ne tik taiko KET konsultuodama klientus, bet ir aktyviai dalyvauja mokant kitus specialistus. 2017-2023 m. ji buvo LSMU podiplominių psichoterapijos studijų lektorė, kur dalijosi savo žiniomis ir patirtimi su būsimais psichoterapeutais.
G. Žalytė taip pat yra dėmesingo įsisąmoninimo (mindfulness) praktikų instruktorė. Ji veda mokymus ir seminarus, kuriuose moko žmones, kaip taikyti įsisąmoninimo technikas, siekiant sumažinti stresą, nerimą ir pagerinti bendrą savijautą.
Gamtos terapija: ryšys su gamta kaip gydymo priemonė
Giedrė Žalytė taip pat yra miško terapijos gidė ir LSMU Miško terapijos podiplominių studijų programos lektorė. Gamtos terapija yra holistinis gydymo būdas, kuris remiasi prielaida, kad ryšys su gamta teigiamai veikia žmogaus psichinę ir fizinę sveikatą. Miško terapija, dar žinoma kaip „shinrin-yoku“, yra japonų praktika, kurios metu žmogus leidžia laiką miške, siekdamas sumažinti stresą, pagerinti nuotaiką ir sustiprinti imuninę sistemą.
G. Žalytė veda gamtos terapijos užsiėmimus, kuriuose dalyviai kviečiami patirti gamtą per įvairius pojūčius: regą, klausą, uoslę, skonį ir lytėjimą. Šių užsiėmimų metu žmonės mokosi atsipalaiduoti, susitelkti į dabarties akimirką ir pajusti ryšį su gamta.
Taip pat skaitykite: Savanorių perdegimo sindromas
Gamtos terapijos nauda
- Streso mažinimas: Buvimas gamtoje mažina streso hormonų kiekį organizme.
- Nuotaikos gerinimas: Gamtos terapija padeda sumažinti depresijos ir nerimo simptomus.
- Imuninės sistemos stiprinimas: Miško oras prisotintas fitoncidų, kurie stiprina imuninę sistemą.
- Kūrybiškumo skatinimas: Buvimas gamtoje skatina kūrybiškumą ir problemų sprendimo įgūdžius.
- Ryšio su savimi ir gamta stiprinimas: Gamtos terapija padeda žmogui geriau pažinti save ir pajusti ryšį su gamta.
Emocijų svarba ir valdymas
Giedrė Žalytė pabrėžia, kad visos emocijos, įskaitant ir neigiamas, yra svarbios. Emocijos padeda mums orientuotis ir išvengti problemų. Svarbu mokėti suprasti savo emocijas, jas atpažinti ir tinkamai valdyti. Emocijų vengimas ar slopinimas gali sukelti psichologinių problemų.
Kaip tvarkytis su emocijomis?
- Įsisąmoninimas: Atpažinkite ir įvardinkite savo emocijas.
- Priėmimas: Priimkite savo emocijas kaip natūralią gyvenimo dalį.
- Valdymas: Ieškokite būdų, kaip konstruktyviai išreikšti savo emocijas.
- Kreipkitės pagalbos: Jei jums sunku tvarkytis su savo emocijomis, kreipkitės į specialistą.
Pasitikėjimo savimi ugdymas
Giedrė Žalytė, remdamasi gydytojo Adomo Bieliausko įžvalgomis, atkreipia dėmesį į pasitikėjimo savimi svarbą. Pasitikėjimas savimi yra mūsų subjektyvus savo vertės suvokimas. Žemas pasitikėjimas savimi gali sukelti įvairių problemų, tokių kaip nerimas, depresija ir sunkumai santykiuose.
Kaip padidinti pasitikėjimą savimi?
- Atpažinkite savo stipriąsias puses: Susitelkite į tai, ką gerai darote.
- Nustatykite realius tikslus: Neskubėkite ir siekite mažų, pasiekiamų tikslų.
- Priimkite nesėkmes kaip mokymosi galimybę: Nebijokite klysti, nes klaidos padeda mums augti.
- Būkite sau atlaidūs: Nebūkite per griežti sau ir leiskite sau būti netobuliems.
- Siekite palaikymo: Bendraukite su žmonėmis, kurie jus palaiko ir tiki jumis.
Pasaulinė psichikos sveikatos diena ir psichologinė pagalba pandemijos metu
Pasaulinė psichikos sveikatos diena, minima spalio 10-ąją, atkreipia dėmesį į psichikos sveikatos svarbą ir skatina žmones rūpintis savo psichologine gerove. Pandemijos laikotarpis turėjo didelį neigiamą poveikį žmonių psichikos sveikatai. Padidėjo nerimas, stresas, vienišumas ir depresija.
Šiuo metu ypač svarbu rūpintis savo psichikos sveikata ir kreiptis pagalbos, jei jaučiate sunkumus. Kognityvinė elgesio terapija ir įsisąmoninimo praktikos yra veiksmingi būdai, padedantys įveikti stresą, nerimą ir pagerinti bendrą savijautą.
Patarimai, kaip rūpintis savo psichikos sveikata
- Pripažinkite savo jausmus: Neignoruokite ir nevengkite jausmų, kuriuos patiriate.
- Įsivardinkite savo mintis: Atpažinkite mintis, kurios sukelia nerimą.
- Treniruokite savo dėmesį: Sutelkite dėmesį į dabarties akimirką.
- Judėkite: Reguliarus fizinis aktyvumas gerina nuotaiką ir mažina stresą.
- Miegokite: Miegokite pakankamai, kad jaustumėtės pailsėję.
- Bendraukite su artimaisiais: Palaikykite ryšius su žmonėmis, kurie jums rūpi.
- Kreipkitės pagalbos: Jei jaučiate sunkumus, kreipkitės į specialistą.
Taip pat skaitykite: Atsiliepimai apie Giedrės Antakalnio poliklinikos psichologus
tags: #giedre #zalyte #kognityvine