Per pastaruosius dešimt metų savanorių skaičius Lietuvoje išaugo tris kartus. Tačiau dažnai savanoriai, rūpindamiesi kitais, patiria perdegimo sindromą. Mėgstama veikla nebekelia pasitenkinimo ir ima atrodyti beprasmė. Šiame straipsnyje aptarsime, kaip atpažinti perdegimo sindromą ir kaip jo išvengti, remiantis psichoterapeuto Roberto Petronio, sveikatos psichologės Ievos Vasionytės ir labdaros ir paramos fondo „Maisto bankas“ vadovės Deimantės Žebrauskaitės patirtimi.
Kas yra perdegimo sindromas?
Perdegimo sindromas - tai būsena, kai žmogus jaučiasi emociškai, fiziškai ir protiškai išsekęs dėl ilgalaikio streso. Pascalis Ide'as savo knygoje atskiria priešperdegiminę ir perdegimo būsenas. Svarbu atskirti, ar žmogus jau yra perdegęs, ar tik artėja prie šios būsenos.
Priešperdegiminė būsena
Robertas Petronis teigia, kad priešperdegiminė būsena dažniausiai siejama su profesine, darbine veikla. Pirmiausia ji gresia verslininkams, ypač turintiems savo verslą. Jų darbo diena nenormuota, jie beveik neatostogauja, nuolat tvarko reikalus net per atostogas.
Priešperdegiminės būsenos požymiai:
- Nenormuota darbo diena.
- Nuolatinis reikalų tvarkymas net per atostogas.
- Vidinio laiko suvokimo sutrikimai (kai žmogus gyvena daug greičiau, nei eina laikas).
R. Petronis siūlo pamatuoti vidinę minutę: žmogus laukia, neskaičiuodamas, kada pasibaigs minutė. Jei žmogus gyvena tris kartus greičiau, nei eina laikas, tai perspėja apie artėjantį perdegimą.
Perdegimo būsena
Ieva Vasionytė pastebi, kad dažniausiai į ją kreipiasi žmonės, esantys priešperdegiminėje būsenoje. Tačiau prisiminusi savanorystę studentų atstovybėje, ji supranta, kad daugelis dalyvavusiųjų sirgo perdegimu. Staiga vienas žmogus dingsta, su juo neįmanoma susisiekti, o po kelių savaičių jis atsiranda ir paaiškina, kad tiesiog atsijungė nuo visko, miegojo ir ilsėjosi. Daug žmonių nepajunta ribos, kada jau yra blogai ir reikia sustoti.
Taip pat skaitykite: Gydytojos psichiatrės Giedrės Jasaitės įžvalgos
Perdegimo priežastys
Perdegimas gali ištikti ne tik verslininkus, bet ir pagalbos specialistus: gydytojus, psichologus, psichoterapeutus, mokytojus. R. Petronis sieja tai su laiku, praleidžiamu su kitais, kai per visą dieną negalima skirti nė minutės sau.
Deimantė Žebrauskaitė teigia, kad perdegimas nėra vien gebėjimo duoti liga. Daug žmonių perdega ne dėl to, kad daug duoda, bet dėl to, kad nesugeba pasakyti „stop“ kitų reikalavimams. Jie taip elgiasi norėdami pateisinti kitų lūkesčius arba iš baimės.
Sunkumas prašyti pagalbos
R. Petronis pastebi, kad žmonėms sunku prašyti pagalbos, nes duoti patarimus, klausti, domėtis kitu yra paprasčiau. D. Žebrauskaitė priduria, kad svarbu ne tiek prašyti, kiek priimti pagalbą, o tai labai sunku. Taip pat svarbu suvokti, kad pasaulis nesugrius, jei šiandien kažko nepabaigsi.
Išteklių atkūrimo svarba
Vyrauja požiūris - kuo daugiau darai, tuo daugiau padarai. Tačiau, daug duodamas kitiems, turi atkurti savo išteklius. Savanoriaujantys ir pagalbos profesijų žmonės dažnai mažai rūpinasi išteklių atkūrimu. Dirbdami „Maisto banke“, jie sutinka daug skurdžiai gyvenančių žmonių ir galvoja, kad jiems tikrai yra blogiau. Tad galvoti apie save atrodo savanaudiška.
Kai žmonės pradeda savanoriauti ir jiems tai patinka, jie mato darbo rezultatą, kuriamą vertę, turi daug entuziazmo. Tada jie dirba ne aštuonias, o dvylika valandų, ir jiems visai gerai sekasi. Tačiau organizacijoje vartojamas terminas, kad žmogus „sudegė“. Tai reiškia, kad savanoriui labai patiko organizacijoje, jis galėjo sukurti daug pridėtinės vertės, bet „iškrito“ iš viso likusio savo gyvenimo. O taip ilgai negalima gyventi.
Taip pat skaitykite: Atsiliepimai apie Giedrės Antakalnio poliklinikos psichologus
Perdegimas savanoriškoje veikloje
D. Žebrauskaitė pastebi, kad savanoriai dažnai kiekvieną dieną visą mėnesį intensyviai dirba, bet po kiek laiko pradeda išsisukinėti. Arba iki šiol viską darė labai gerai, bet sulauki vieno atmestinai padaryto darbo, vėliau - antro. Dažniausiai to priežastis - pervargimas. Žmogus daug atsikando tos veiklos, išmoko ir viską padarė, ką galėjo. Todėl labai svarbus savanorių auginimo klausimas - jei galėtum kiekvieną prižiūrėti ir pasiūlyti kažką kito, tai gal perdegimas taip greitai neįvyktų. Didelis intensyvumas labai naudingas organizacijai, bet po to žmogus greitai atkrinta.
Kaip išvengti perdegimo?
R. Petronis perdegimo vaizdinį lygina su apsinuodijimu - mėgstamą patiekalą valgant kasdien po kelis kartus, ateis laikas, kai pradės pykinti. Knygoje teigiama, kad žmogus ne per daug savęs atidavė, bet blogai tai padarė.
Rūpinimasis savimi
I. Vasionytė cituoja: „Tas, kuris neturi laiko rūpintis savimi, turės rasti laiko sirgti.“ Ji primena, kad lėktuve nelaimės atveju pirmiausia reikia užsidėti deguonies kaukę sau, o tik paskui - vaikui.
R. Petronis teigia, kad būdamas psichoterapeutas, jis gauna kažką gero iš susitikimų su žmonėmis, klausydamas jų bėdų ir bandydamas suprasti jų gyvenimus. Jeigu jis pradeda nebegauti, nebejausti, tai yra ženklas, kad reikia kažką keisti.
Pusiausvyra
D. Žebrauskaitė mano, kad svarbiausias dalykas yra pusiausvyra. Savanorystėje tai irgi galioja. Jeigu skiri laiko daryti gerą darbą, net jei jis tau labai patinka, turėtum skirti laiko ir kitiems dalykams savo gyvenime. Dažnai, jei darbas patinka, tai nereiškia, kad nepavargsti arba neatiduodi savęs. Todėl reikia susirasti dalykų, kurie padėtų atkurti išteklius.
Taip pat skaitykite: Žalytės indėlis į kognityvinių procesų tyrimus
Organizacijų atsakomybė
Organizacijų vadovai arba tie, kurie dirba su savanoriais, turi prižiūrėti savanorius ir apsaugoti juos nuo perdegimo ir per didelio savęs atidavimo. Taip pat svarbus mokymas - reikia kalbėti su savanoriais, ypač neturinčiais daug patirties, nemačiusiais socialinio gyvenimo veidų.
Prevencija
R. Petronis prisimena istoriją apie terapeutą, kuris įvedė nuobaudų tvarką darbuotojams, kurie pasilieka po darbo. Logika paprasta - jei tai vyks, greitai ateis laikas, kai darbuotojas nebegalės skirti tikro, nuoširdaus dėmesio, kai jo iš tikrųjų reikės. Tai yra rūpinimasis prevencija, kad darbuotojai neperdegtų.
Praktiniai patarimai, kaip išvengti perdegimo
- Nustatykite ribas: Išmokite pasakyti „ne“ papildomiems įsipareigojimams, kai jaučiatės pervargę.
- Planuokite poilsį: Įtraukite į savo tvarkaraštį reguliarų poilsį ir atsipalaidavimą.
- Rūpinkitės savo fizine sveikata: Sveika mityba, reguliarus miegas ir fizinis aktyvumas padeda atkurti energiją.
- Prašykite pagalbos: Nebijokite kreiptis į kolegas, draugus ar šeimos narius, kai jaučiatės prislėgti.
- Atraskite hobius: Užsiimkite veikla, kuri jums teikia džiaugsmą ir padeda atsipalaiduoti.
- Būkite dėkingi: Skirkite laiko įvertinti teigiamus dalykus savo gyvenime.
- Išsikelkite realius tikslus: Venkite perfekcionizmo ir pripažinkite, kad ne viską galite padaryti vieni.
- Mokykitės atpažinti perdegimo požymius: Kuo anksčiau pastebėsite perdegimo simptomus, tuo lengviau bus imtis priemonių jam išvengti.
tags: #zebrauskaite #giedre #psichologe