Įvadas
Žmogaus raida yra sudėtingas ir daugialypis procesas, kuriam įtakos turi daugybė veiksnių. Įprastinę individo raidą lemia fiziniai, kognityviniai ir psichosocialiniai aspektai. Tačiau kartais ši raida gali būti sutrikdyta, sukeliant specialiuosius poreikius. Šiame straipsnyje nagrinėsime raidos sutrikimų įtaką vaiko socializacijai, apžvelgsime specifinius mokymosi sutrikimus, jų priežastis ir galimas socializacijos kryptis.
Įprastinė individo raida ir jos prielaidos
Normali raida apima nuoseklų fizinių, kognityvinių ir socialinių įgūdžių formavimąsi. Fizinė-motorinė raida apima kūno augimą, motorikos įgūdžių tobulėjimą. Kognityvinė raida siejama su mąstymo, atminties, kalbos ir problemų sprendimo gebėjimų ugdymu. Psichosocialinė raida apima emocijų, socialinių įgūdžių ir asmenybės formavimąsi.
Sutrikusi raida ir specialieji poreikiai
Sutrikusi raida - tai nukrypimas nuo įprastos raidos trajektorijos. Raidos sutrikimų struktūra yra įvairi, apimanti fizinius, intelektinius, emocinius ir socialinius sunkumus. Veiksniai, lemiantys raidos sutrikimų raišką, gali būti genetiniai, biologiniai, aplinkos ar jų kombinacija. Mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, grupės (klasifikacija) apima įvairius sutrikimus, tokius kaip intelekto, judesio, kalbos, elgesio ir emocijų sutrikimai.
Specifiniai mokymosi sutrikimai
Specifiniai mokymosi sutrikimai - tai neurologinės kilmės sunkumai, turintys įtakos specifiniams akademiniams įgūdžiams, tokiems kaip skaitymas, rašymas ar matematika. Specifiniai mokymosi sutrikimai vaikų ontogenezės metu gali pasireikšti įvairiais būdais ir skirtingais amžiaus tarpsniais. Mokinių, turinčių specifinių mokymosi sutrikimų, ugdymas Lietuvoje yra reglamentuotas, siekiant užtikrinti jiems tinkamas ugdymosi sąlygas. Specifinių mokymosi sutrikimų raiška ir identifikavimas yra svarbūs siekiant laiku suteikti pagalbą vaikams.
Rašytinės kalbos sutrikimai (disleksijos ir disgrafijos, arba disortografijos)
Disleksija yra skaitymo sutrikimas, o disgrafija (arba disortografija) - rašymo sutrikimas. Šie sutrikimai gali pasireikšti sunkumais atpažįstant raides, suprantant tekstą, rašant žodžius ir sakinius. Rašymo ir skaitymo sutrikimų priežastys gali būti įvairios, įskaitant genetinius veiksnius, neurologinius skirtumus ir aplinkos įtaką.
Taip pat skaitykite: Raidos teorijų apžvalga
Matematikos mokymosi sutrikimai (diskalkulijos) ir jų prevencija
Diskalkulija yra matematikos mokymosi sutrikimas, kuris pasireiškia sunkumais suprantant skaičius, matematines operacijas ir sąvokas. Matematikos mokymosi sutrikimų prevencija apima ankstyvą identifikavimą ir individualizuotą pagalbą vaikams, turintiems sunkumų.
Neverbaliniai mokymosi sutrikimai
Neverbaliniai mokymosi sutrikimai (NVM) - tai sutrikimai, kurie pasireiškia sunkumais suprantant neverbalinę informaciją, tokią kaip kūno kalba, veido išraiškos ir socialiniai kontekstai. Vaikai su NVM gali turėti sunkumų socialinėse situacijose, interpretuojant emocijas ir prisitaikant prie naujų aplinkybių.
Specialiųjų poreikių vaikų socializacijos ypatumai
Bendroji socializacijos samprata apima procesą, kurio metu individas įgyja socialines normas, vertybes ir įgūdžius, reikalingus funkcionuoti visuomenėje. Socializacijos veiksniai ir instrumentai apima šeimą, mokyklą, bendraamžius ir žiniasklaidą. Socializacijos ypatumai, atsiradus specialiesiems poreikiams, gali būti sudėtingesni, nes vaikai su sutrikimais gali susidurti su papildomais iššūkiais, tokiais kaip stigmatizacija, diskriminacija ir ribotos galimybės dalyvauti socialinėje veikloje. Specifinių mokymosi sutrikimų ir sunkių negalių įtaka vaiko socializacijai gali būti didelė, paveikianti jų savivertę, socialinius santykius ir gebėjimą integruotis į visuomenę.
Vaikų, turinčių specifinių mokymosi ir kitų sutrikimų, socializacijos kryptys
Vaikų, turinčių specifinių mokymosi ir kitų sutrikimų, socializacijos kryptys turėtų būti orientuotos į emocinio intelekto, socialinių įgūdžių plėtrą bei kognityvinę elgesio terapiją. Svarbu ugdyti vaikų savimonę, empatiją, gebėjimą valdyti emocijas ir spręsti konfliktus. Taip pat svarbu skatinti jų dalyvavimą socialinėje veikloje, sudaryti sąlygas bendrauti su bendraamžiais ir ugdyti teigiamą požiūrį į save.
Raidos sutrikimų įtaka vaiko socializacijai
Straipsnyje nagrinėjama mokymosi sutrikimų įtaka vaiko socializacijai. Remiantis nauja raidos sutrikimų klasifikacija, aptariami specifiniai mokymosi sutrikimai, taip pat emocijų ir elgesio sutrikimai bei jų tiesioginis poveikis vaiko mokyklinei adaptacijai. Pristatomi tyrimo rezultatai, kuriais remiantis nustatyta, kad vaikai, turintys mokymosi sutrikimų, nors ir pasižymi normaliu intelektu, labai skiriasi nuo tokių sutrikimų neturinčių bendraamžių pagal gebėjimus prisitaikyti mokyklinėje aplinkoje, bendrauti ir bendradarbiauti.
Taip pat skaitykite: Sužinokite apie asmenybės raidos teorijas
Tyrimo tikslas buvo išanalizuoti ir palyginti jaunesniojo mokyklinio amžiaus mokinių, turinčių mokymosi sunkumų, ir tokio paties amžiaus mokinių, kurių raida normali, mokyklinės adaptacijos ir socializacijos ypatumus bei skirtumus. Tyrimas parodė, kad vaikų socialinei raidai ir asmenybės formavimuisi didelę įtaką daro esami mokymosi sunkumai, nes dėl nevienodai išsivysčiusių intelektinių gebėjimų, taip pat emocijų ir elgesio sutrikimų trukdoma ne tik mokymosi procesui, bet ir mokymosi motyvacijai bei tokių pagrindinių socialinių poreikių, kaip pripažinimas, pagarba ir priklausymas grupei, patenkinimui, o tai yra būtina sėkmingai asmens socializacijai. Buvo nustatyti šie dažniausiai pasitaikantys mokymosi sunkumų tipai: skaitymo, rašymo ir matematikos mokymosi sunkumai, kalbos, elgesio ir emocijų sutrikimai. Dėl elgesio ir emocijų sutrikimų, taip pat dėl socialinių įgūdžių stokos ir nepakankamo emocinio intelekto šie mokiniai negali susirasti draugų ir užmegzti tvirtų santykių, patiria vienišumo ir disociacijos jausmus ir dažnai įsitraukia į konfliktines situacijas.
Nesaugumo jausmo, auklėjimo klaidų ir deprivacinės aplinkos įtaka
Autorės nuomone, nesaugumo jausmas ankstyvajame amžiuje, tėvų auklėjimo klaidos, deprivacinė aplinka gali nulemti įvairiausius raidos sutrikimus, susijusius ir su intelekto sfera. Remdamasi kognityvinėmis ir psichosocialinėmis asmenybės raidos teorijomis, autorė atskleidžia raidos sutrikimų formavimosi mechanizmus ir pristato naujausią specialiųjų poreikių asmenų ir jų raidos sutrikimų klasifikaciją. Taip pat pateikiami empirinių tyrimų duomenys apie ikimokyklinio ir jaunesniojo mokyklinio amžiaus vaikų, turinčių įvairių raidos sutrikimų - negalių (intelekto, judesio ir padėties sutrikimų), mokymosi sutrikimų (kalbos, skaitymo, rašymo, matematikos mokymosi), elgesio ir emocijų sutrikimų, socializacijos ypatumus, aptariami raidos sutrikimų šalinimo arba jų nepaisymo būdai, nubrėžiamos šių vaikų socializacijos kryptys, akcentuojant emocinio intelekto ir socialinių įgūdžių plėtrą bei kognityvinę elgesio terapiją.
Specifiniai pažinimo sutrikimai ir jų įtaka
Leidinyje pristatomi dažniausiai tarp vaikų pasitaikantys raidos ypatumai - specifiniai mokymosi sutrikimai (negalės), kylantys dėl specifinių pažinimo sutrikimų. Pateikiami įvairių specifinių pažinimo sutrikimų aprašymai: girdimojo suvokimo ir lingvistinių procesų, regimojo, erdvinio, kinestezinio suvokimų, jų tarpusavio ryšių bei motorinių koordinacijų trūkumai ir šių sutrikimų sukeliamos mokymosi negalės. Lygiagrečiai nagrinėjama specifinių pažinimo sutrikimų įtaka vaiko asmenybės raidai ir socializacijai nuo gimimo iki paauglystės.
Ekologinis sisteminis požiūris į raidos sutrikimus
Į raidos sutrikimus bandyta pažvelgti per asmenybės raidos teorijų prizmę, ypatingai akcentuojant ekologinį sisteminį požiūrį. Šis požiūris pabrėžia, kad vaiko raida yra veikiama įvairių sistemų, tokių kaip šeima, mokykla, bendraamžiai ir visuomenė. Kiekviena iš šių sistemų gali turėti įtakos vaiko socializacijai ir adaptacijai.
Taip pat skaitykite: Raidos psichologija: Integruotas požiūris
tags: #giedriene #raidos #sutrikimas #ir #vaiko #socializacija