Psichologo Apklausos Ypatumai Nepilnamečių Teisiniuose Procesuose Lietuvoje

Įvadas

Vaiko apklausa teisiniame procese yra labai sudėtingas uždavinys, reikalaujantis ypatingo specialistų pasirengimo. Dėl savito įvykio aplinkybių suvokimo, mažiau išvystytų verbalinių gebėjimų, trumpesnės įvykių prisiminimo trukmės ir įtaigumo, vaikai kaip liudytojai pasižymi tam tikrais ypatumais. Siekiant tinkamai ir teisingai atlikti apklausą apie reikšmingas įvykio aplinkybes ir užtikrinti sklandžią eigą bei minimizuoti neigiamus išgyvenimus, kylantys dėl pačios apklausos procedūros ar jos turinio, yra pasitelkiamas teismo psichologas. Šis straipsnis skirtas išnagrinėti psichologo dalyvavimo nepilnamečio apklausoje ypatumus Lietuvos teisės kontekste.

Vaikų Apklausos Specifika

Vaikų apklausa teisiniame procese yra ypatingai delikatus klausimas. Būtinas ypatingas specialistų pasiruošimas, siekiant tinkamai ir teisingai atlikti apklausą apie reikšmingas įvykio aplinkybes. Vaikai kaip liudytojai pasižymi tam tikrais ypatumais:

• Savitas įvykio aplinkybių suvokimas: Vaikai suvokia pasaulį ir įvykius kitaip nei suaugusieji, todėl jų parodymai gali skirtis nuo suaugusiųjų.
• Mažiau išvystyti verbaliniai gebėjimai: Dėl to gali būti sudėtinga visas mintis ir jausmus išreikšti žodžiais.
• Mažesnė įvykių prisiminimo trukmė: Vaikai gali greičiau užmiršti detales, ypač jei įvykis buvo traumuojantis.
• Įtaigumas: Vaikai gali būti lengviau paveikiami kitų asmenų nuomonės.

Vykdant apklausą, vaiko parodymus svarbu vertinti pagal jo pažintinius gebėjimus, galimybes perteikti žinias ir reikšmingą informaciją, raidos tarpsnį. Dar didesni sunkumai apklausiant vaiką iškyla tuomet, kai nusikaltimai vyksta jo artimoje socialinėje aplinkoje. Apklausa vaikui nėra įprasta, pažįstama procedūra, tad dažnai į teismą atėję vaikai jaučia stresą ir įtampą.

Teisinis Reglamentavimas

Nepilnamečių apklausos tvarką ir psichologo dalyvavimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksas (BPK). Šio kodekso 186 straipsnis ir 280 straipsnis nustato specialias nuostatas, skirtas nepilnamečių liudytojų ir nukentėjusiųjų apklausoms. Šios nuostatos buvo papildytos ir patikslintos įstatymais Nr. (Žin., 2007, Nr., TAR, 2015, Nr., TAR, 2017, Nr. Siekiant užtikrinti vaiko interesus ir teises.

Psichologo Dalyvavimo Privalomumas

Pagal BPK 186 straipsnį, psichologo dalyvavimas yra privalomas šiais atvejais:

Taip pat skaitykite: Giedrius Slaminskas: kas slypi už psichologo fasado?

• Kai apklausiamas mažametis liudytojas ar mažametis nukentėjusysis ikiteisminio tyrimo metu.
• Kai apklausiamas nepilnametis liudytojas ar nepilnametis nukentėjusysis dėl nusikaltimų žmogaus gyvybei, sveikatai, laisvei, seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, vaikui ir šeimai, dėl pelnymosi iš nepilnamečio prostitucijos ar nepilnamečio įtraukimo į prostituciją.
• Kitais atvejais, kai to prašo proceso dalyviai arba ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras ar ikiteisminio tyrimo teisėjas inicijuoja psichologo dalyvavimą.

Analogiškos nuostatos galioja ir teismo procese. BPK 280 straipsnis nustato, kad teisme apklausiant mažametį liudytoją, psichologo dalyvavimas yra visuomet privalomas.

Psichologo Pasirengimas ir Vaiko Paruošimas Apklausai

Teismo psichologas turi specialiųjų žinių, geba įvertinti vaiko raidą, kognityvinius gebėjimus ir remiantis tuo - tinkamai suformuluoti klausimus. Prieš pradedant apklausą, vaikas yra specialiai paruošiamas: jam aprodomas apklausos kambarys, užmezgamas teigiamas kontaktas tarp psichologo ir vaiko, išaiškinamos pareigos ir teisės bei supažindinama su apklausos struktūra ir etapais. Pirmiausia, atėjęs į teismą, vaikas patenka į draugišką, namus primenančią aplinką - vaiko apklausos kambarį. Pasiruošimo stadijoje nepilnamečiui liudytojui ar nukentėjusiajam išaiškinama jo teisė atsisakyti duoti parodymus, jeigu byloje įtariamasis ar kaltinamasis yra vaiko šeimos narys.

Psichologo Vaidmuo Apklausos Metu

Psichologo pagrindinis vaidmuo apklausos metu yra padėti apklausti nepilnametį, atsižvelgiant į jo socialinę ir psichologinę brandą. Tai reiškia, kad psichologas turi:

• Įvertinti vaiko psichologinę būklę ir gebėjimus suprasti klausimus bei atsakyti į juos.
• Patarinėti apklausą atliekančiam asmeniui dėl klausimų formulavimo, siekiant, kad klausimai būtų suprantami vaikui ir nevestų jo klaidinančia linkme.
• Stebėti vaiko reakcijas ir elgesį apklausos metu, siekiant nustatyti galimus streso, baimės ar kitus neigiamus emocinius požymius.
• Teikti rekomendacijas dėl apklausos nutraukimo ar atidėjimo, jei vaiko psichologinė būklė neleidžia tęsti apklausos.
• Užtikrinti, kad apklausos metu nebūtų pažeidžiamos vaiko teisės ir interesai.

Svarbu pabrėžti, kad psichologas neturi atlikti apklausos pats. Jo vaidmuo yra konsultacinis ir pagalbinis, siekiant užtikrinti, kad apklausa būtų atliekama profesionaliai ir etiškai, atsižvelgiant į vaiko poreikius.

Kiti Apklausos Dalyviai ir Jų Vaidmenys

Be psichologo, nepilnamečio apklausoje dalyvauja ir kiti asmenys, kurių vaidmenys yra griežtai apibrėžti įstatymuose:

Taip pat skaitykite: Konsultacijos moterims auginant vaikus

• Ikiteisminio tyrimo pareigūnas arba teismas: Atlieka apklausą, formuluoja klausimus ir fiksuoja atsakymus.
• Valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos atstovas: Stebi apklausą iš kitos patalpos ir užtikrina, kad nebūtų pažeidžiamos nepilnamečio teisės. Jis taip pat gali užduoti apklausiamam asmeniui klausimų ir reikšti prašymus dėl apklausos.
• Nepilnamečio atstovas (advokatas arba tėvai/globėjai): Dalyvauja apklausoje, siekiant užtikrinti vaiko teisinę apsaugą. Teismo proceso metu, nepilnamečio liudytojo apklausoje turi teisę dalyvauti jo atstovas tik įvertinus, ar jis nedarys poveikio nepilnamečiui.
• Įtariamasis (ikiteisminio tyrimo metu) arba kaltinamasis (teismo proceso metu): Paprastai nedalyvauja apklausoje tiesiogiai, tačiau jam turi būti sudarytos sąlygos stebėti ir girdėti apklausą iš kitos patalpos bei per ikiteisminio tyrimo teisėją užduoti apklausiamam asmeniui klausimų.

Svarbu pažymėti, kad įtariamajam ir kitiems proceso dalyviams, išskyrus psichologą ir nepilnamečio liudytojo ar nepilnamečio nukentėjusiojo atstovą, neleidžiama būti patalpoje, kurioje atliekama apklausa.

Apklausos Aplinka ir Procedūra

Siekiant užtikrinti vaiko gerovę ir objektyvių parodymų gavimą, apklausos aplinkai ir procedūrai keliami specialūs reikalavimai:

• Apklausos patalpa: Apklausa turi būti atliekama vaikų apklausoms pritaikytose patalpose. Šios patalpos turi būti jaukios, saugios ir neutralios, kad vaikas jaustųsi patogiai ir atsipalaidavęs.
• Apklausos trukmė: Apklausa turi būti kuo trumpesnė ir trukti tiek, kiek būtina informacijai gauti. Paprastai nepilnametis apklausiamas ne daugiau kaip vieną kartą ikiteisminio tyrimo metu. Jei būtina pakartotinė apklausa, ją paprastai atlieka tas pats asmuo.
• Vaizdo ir garso įrašymas: Nepilnamečio apklausos metu privalomai turi būti daromas vaizdo ir garso įrašas. Tai užtikrina, kad apklausos procesas bus dokumentuotas ir galima bus patikrinti, ar nebuvo pažeistos vaiko teisės.
• Klausimų formulavimas: Klausimai turi būti formuluojami aiškiai, suprantamai ir atsižvelgiant į vaiko amžių ir psichologinę brandą. Negalima užduoti klausimų, kurie būtų klaidinantys, sugestyvūs ar verčiantys vaiką atsakyti į klausimą, kurio jis nesupranta.

Veiksniai, Darantys Įtaką Vaiko Parodymams

Organizuojant apklausą rekomenduojama, kad būtų suteikta galimybė vaikui duoti parodymus praėjus kuo mažiau laiko nuo įvykio ir apklausti jį tik vieną kartą, nes yra tam tikrų veiksnių, dėl kurių vėliau parodymai gali būti netikslūs.

• Poveikis iš šalies: Nepilnamečiui gali būti padarytas poveikis: artimieji vaiką gąsdina, kad, jeigu jis papasakos apie įvykius namuose, daugiau nebegalės gyventi su tėvais ir bus perkeltas į vaikų globos namus ar kad jo artimąjį patalpins į įkalinimo įstaigą. Kartais nutinka taip, kad smurtautojas yra vienintelis šeimą išlaikantis asmuo ir nuo jo priklauso socialinė gerovė.
• Materialinis skatinimas: Vaikai būna skatinami ir „papirkinėjami“ materialinėmis dovanomis, pavyzdžiui, nepasakojus ar, priešingai, papasakojus realybės neatitinkančią istoriją, vaikas bus apdovanotas telefonu, kompiuteriu, dviračiu ar t. t.
• Šeimos susitaikymas: Šeimos nariai linkę susitaikyti, todėl gali prašyti vaiko nepasakoti matyto įvykio vien dėl to, kad šiuo metu „viskas gerai“. Augant su smurtautoju, vaikas būna patekęs į vadinamą „smurto ratą“, kuomet įvykiai kartojasi, kai smurtautojas po smurto atsiprašinėja, namiškius linkęs apdovanoti iki sekančio smurto protrūkio.
• Palaikymo trūkumas: Vaikas gali vengti pasakoti apie įvykį, nes neturi palaikymo iš artimųjų. Pavyzdžiui, vienas iš tėvų netiki, kad prieš vaiką smurtaujama. O jeigu smurtaujama atvirai, nesmurtaujantis šeimos narys gina ne auką, o smurtautoją. Neretais atvejais tikinama, kad vaikas yra pats kaltas ir nusipelnė tokio smurtinio elgesio (pavyzdžiui, neatliko namų darbų, gavo blogą pažymį ar nedarė, kaip liepta). Vaikai linkę slėpti aplinkybes, švelninti situaciją tam, kad iš artimųjų nesulauktų priešiškumo. Dėl šių aplinkybių vaikai linkę keisti parodymus, neutralizuoti įvykį.
• Smurto normalizavimas: Dažnai vaikai, augantys smurtinėje aplinkoje, tokį elgesį traktuoja kaip normalų ir nežino, kad gali būti kitaip.

Išimtys ir Specialios Situacijos

Nors įstatymai nustato griežtą tvarką dėl psichologo dalyvavimo nepilnamečių apklausose, gali būti išimčių ir specialių situacijų, kai šios taisyklės gali būti modifikuotos. 280 straipsnis. 1. Apklausiant jaunesnį kaip aštuoniolikos metų liudytoją, šaukiamas valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos atstovas arba psichologas, kurie padeda apklausti nepilnametį atsižvelgdami į jo socialinę ir psichologinę brandą. Prireikus dalyvauti apklausoje taip pat šaukiami nepilnamečio liudytojo tėvai ar kiti atstovai pagal įstatymą. Dalyvaujantys apklausoje valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos atstovas arba psichologas, nepilnamečio liudytojo tėvai ar kiti atstovai pagal įstatymą teisiamojo posėdžio pirmininko leidimu gali užduoti liudytojui klausimų.2. Jaunesnis kaip šešiolikos metų liudytojas po jo apklausos turi būti pašalinamas iš posėdžių salės, jeigu teismas nepripažįsta, kad jam likti salėje būtina.3.

Praktiniai Pavyzdžiai

• Pavyzdžiui, į teismą atvykęs mažametis nukentėjusysis papasakojo apie siaubingus mamos ir patėvio smurtinius epizodus, apie kuriuos vaikas niekam nepasakojo ištisus kelerius metus. Berniukas namuose išgyveno tikrą košmarą - kad nekeltų per daug triukšmo ir leistų tėvams ramiai „vaišintis“, jam būdavo raiščiu užrišama burna, o jis pats pririšamas prie lovos visai nakčiai. Jeigu tėvams atrodydavo, kad vaikas neklusnus ar mokykloje nepasiekia pakankamai gerų rezultatų, jis būdavo kankinamas įvairiausiais būdais - išvežamas į mišką ir pririšamas prie medžio visai dienai ar nakčiai, skandinamas jų namuose esančioje vonioje ar net pririšamas virve prie automobilio ir tempiamas.
• Pavyzdžiui, ikiteisminio tyrimo metu policijos komisariate mažametė liudytoja detaliai nurodė aplinkybes kaip vidurnaktį tėtis trenkė kumščiu į pilvą jos vyresniam broliukui, kad šis net pamėlynavo. Po kelių savaičių atvykus į teismą, mergaitė pakeitė parodymus ir tikino, kad tuo metu tėtis su broliu tik žaidė. Vėliau paaiškėjo, kad po pirmosios mergaitės apklausos, abu vaikai buvo skatinami pakeisti parodymus ir nepasakoti tiesos teisme. Už tai jiems buvo pažadėta kelionė prie jūros ir tiek saldumynų, kiek jie patys norės.

Pasekmės Smurtą Patyrusiems Vaikams

Gyvenimo perspektyvoje, vaikai, kurie yra tapę smurto aukomis, dažnai ir ateityje patiria fizinį, seksualinį, psichologinį ar kt. smurtą arba patys gali tapti potencialiais smurtautojais.

Taip pat skaitykite: Skirtumai tarp psichologo, psichoterapeuto ir psichiatro

tags: #psichologas #apklausiantis #nepilnameti