Nerimas yra emocija, kurią patiria tiek vaikai, tiek suaugusieji. Ji pasireiškia kaip grėsmės, nemalonumų laukimas, įtampa dėl realaus arba įsivaizduojamo pavojaus. Nerimas yra neišvengiama ir reikalinga emocija, padedanti išgyventi, numatyti pavojus, skatinanti pasiruošti įveikti sunkumus, kliūtis, išvengti itin pavojingų dalykų. Tačiau, kai nerimas tampa pernelyg dažnas ar intensyvus, jis gali sukelti sveikatos problemų, sutrikdyti miegą, apsunkinti socialinius santykius, darbą ar mokslus. Intensyvus nerimas dažnai skatina vengti situacijų, kurios būtinos svarbiausiems tikslams siekti, palaikyti pasitikėjimą savimi, patirti džiaugsmą ir pasitenkinimą.
Šiame straipsnyje aptarsime nerimo sutrikimus vaikams, jų priežastis, simptomus ir gydymo būdus, įskaitant schemų terapiją.
Nerimo Sutrikimai: Apibrėžimas Ir Tipai
Nerimo sutrikimai - tai psichikos sveikatos būklės, kai nerimas tampa pernelyg stiprus, nuolatinis ir trukdo kasdieniam gyvenimui, atsiranda ne pagal situaciją ar sukelia disfunkcinį elgesį. Nerimo sutrikimai pasireiškia apie 20-25% žmonių.
Skiriami tokie nerimo sutrikimo tipai:
- Generalizuotas nerimo sutrikimas - nuolatinis nerimas dėl įvairių gyvenimo sričių (darbo, sveikatos, santykių). Gydymo tikslas - sumažinti nuolatinį nerimą ir įtampą bei pagerinti kasdienio gyvenimo kokybę. Viena efektyviausių priemonių yra kognityvinė elgesio terapija.
- Panikos sutrikimas - pasikartojantys staigūs ir intensyvūs panikos priepuoliai su stipriais fiziniais simptomais.
- Socialinis nerimo sutrikimas - intensyvi baimė būti neigiamai vertinamam ar gėdintis socialinėse situacijose.
- Specifinės fobijos - stipri konkretaus objekto ar situacijos baimė (pvz:. aukščio, vorų, skrydžių).
- Obsesinis-kompulsinis sutrikimas - įkyrios mintys ir pasikartojantys ritualiniai veiksmai nerimui sumažinti.
- Potrauminio streso sutrikimas - nerimo simptomai po traumuojančio įvykio.
Nerimo Simptomai Ir Požymiai Vaikams
Nerimo simptomai gali būti suskirstyti į fizinius, emocinius, kognityvinius ir elgesio. Jie gali pasireikšti įvairaus intensyvumo ir trukmės epizodais, priklausomai nuo žmogaus būklės ir nerimo sutrikimo tipo.
Taip pat skaitykite: Lyčių skirtumai nerime
Fiziniai simptomai:
- Padažnėjęs širdies plakimas (tachikardija)
- Pakitęs kvėpavimas: dusulys, pernelyg intensyvus kvėpavimas, netolygus, paviršinis kvėpavimas
- Prakaitavimas, drebulys
- Raumenų įtampa, galvos ar nugaros skausmai
- Virškinimo sutrikimai - pykinimas, pilvo skausmai, viduriavimas
- Galvos svaigimas, alpimo jausmas
- Šaltkrėtis arba karščio bangos
- Kūno tirpimas ar dilgčiojimas (ypač rankose, veide)
- Pasikeitusios realybės ar savęs suvokimo pojūtis
- Sunkumai susikoncentruoti, dėmesio sutrikimai
Emociniai simptomai:
- Įtampa
- Nuojauta, kad „tuoj kažkas blogo nutiks“
- Sunkumai atsipalaiduoti
Kognityviniai simptomai:
- Susirūpinimas dėl ateities, mintys apie galimas grėsmes, nemalonumus
- Katastrofinis mąstymas (tikėjimas blogiausiu scenarijumi)
- Savo galimybių išspręsti ar atlaikyti sunkumus, susidoroti su nesėkmėmis nuvertinimas.
- Galimybių sulaukti reikiamos pagalbos iš aplinkos nuvertinimas arba nepagalvojimas apie tai
Elgesio simptomai:
- Nervingi įpročiai - nagų kramtymas, plaukų pešiojimas, kojų judinimas, rašiklio spaudinėjimas ir kt.
- Neramus judėjimas, blaškymasis arba sustingimas.
- Pernelyg greitas, intensyvus kalbėjimas arba kaip tik tylėjimas
- Tam tikrų objektų, situacijų ar vietų kurios sukelia nerimą, vengimas.
- Įvairūs atidėliojimai
- Padidėjęs polinkis kontroliuoti aplinką, gali būti ritualizuotas elgesys, tikrinimai (pvz:. ar užrakintos durys, išjungta viryklė)
- Kitas saugumo siekiantis elgesys (pvz:. vaistinėlės visur nešiojimąsis, ėjimas kur nors tik su kitu žmogumi, tyrinėjimas, kur yra avariniai išėjimai, tualetai, gesintuvai)
Ženklas, kad nerimas gali būti didesnė problema, yra nerimas, kuris viršija tai, kas atrodo tinkama konkrečiai situacijai. Virtinė nerimo dėl nesusijusių dalykų arba nerimas, kuris atsiranda dažniau, yra kiti įspėjamieji ženklai.
Vaikų Nerimo Priežastys
Pagrindinės vaikų nerimo sutrikimų priežastys gali būti genetiniai polinkiai ir aplinkos stresoriai. Vaikų nerimo sutrikimai atsiranda dėl kelių sąveikaujančių veiksnių: genetinio polinkio, aplinkos stresorių, psichologinių mechanizmų ir sociokultūrinės įtakos. Jei jūs ar kitas šeimos narys yra patyręs nerimą, jūsų vaikas gali būti jautresnis. Stresą keliantys gyvenimo įvykiai - persikėlimas į naują mokyklą, tėvų skyrybos ar artimo žmogaus mirtis - gali sukelti vaikų nerimą. Vaikai, kurie iš prigimties yra baikštesni ar jautresni, gali būti labiau linkę į nerimo sutrikimus. Nerimo sutrikimai mergaitėms pasireiškia dažniau nei berniukams. Pagrindiniai skirtumai atsiranda dėl hormoninių pokyčių, skirtingo smegenų brendimo tempo, akademinio spaudimo, miego kokybės, socialinių santykių ir emocijų reguliacijos gebėjimų.
Sutrikimo priežastys:
- Biologiniai veiksniai: nervų sistemos, galvos smegenų ypatumai, nėštumo metu motinos persirgtos ligos, gimdymo komplikacijos, genetiniai veiksniai.
- Psichologiniai veiksniai: ankstyvos patirtys su globėjais, kiek ir kaip buvo patenkinami kūdikio poreikiai.
- Socialiniai veiksniai: trauminės patirtys, patyčios.
Vaikų Nerimo Gydymas
Vaikų nerimo gydymo galimybės gali apimti kognityvinę elgesio terapiją, vaistus arba abiejų derinį. Terapija, ypač kognityvinė ir elgesio terapija (KET), gali veiksmingai padėti vaikui nustatyti ir pakeisti neigiamus mąstymo modelius.
Gydymo būdai:
Taip pat skaitykite: Iššūkiai ir galimybės
- Kognityvinė elgesio terapija (KET)
- Vaistai (SSRI)
- Atsipalaidavimo technikos
Sunkiais atvejais vaikų nerimo sutrikimai gydomi derinant medikamentus su terapinėmis intervencijomis. SSRI dažniausiai pasirenkami kaip pirmos eilės vaistai dėl gero saugumo profilio. Gydymo veiksmingumą didina šeimos įsitraukimas, nuosekli praktika namuose ir individualizuotos strategijos, pritaikytos konkrečioms vaiko baimėms. Struktūruotuose protokoluose dažnai naudojama sisteminė desensibilizacija, problemų sprendimo moduliai ir psichoedukacija apie nerimo valdymą. Progresas vertinamas reguliariai.
Vaikų Nerimo Prevencija
Vaikų nerimo prevencija apima palankios ir ugdančios aplinkos kūrimą, sveikų įveikimo įgūdžių skatinimą ir bet kokių pagrindinių problemų, galinčių sukelti nerimą, sprendimą. Tėvai ir globėjai gali padėti išvengti vaikams nerimo suteikdami jiems socialinio bendravimo galimybių, skatindami fizinį aktyvumą ir skatindami sveikus miego įpročius.
Prevencijos strategijos:
- Palankios namų aplinkos kūrimas
- Sveikų streso įveikimo mechanizmų mokymas
- Sveika mityba
- Fizinis aktyvumas
- Reguliarus miego režimas
ADHD Ir Nerimas: Vaikai, kuriems diagnozuotas ADHD, dažnai susiduria su iššūkiais dėl savo darbinės atminties, organizacinių įgūdžių ir laiko valdymo gebėjimų. Dėl šių sunkumų jiems gali būti sunku laikytis kasdienės rutinos ir atlikti trumpalaikes ar ilgalaikes užduotis, o tai gali sukelti lėtinį stresą. Be to, emocijų ir jausmų reguliavimas gali būti kova vaikams, sergantiems ADHD. Būklė linkusi užlieti vaikus emocijomis, tiek teigiamomis, tiek neigiamomis, kurias šiuo metu gali būti sunku valdyti.
Alternatyvūs Gydymo Būdai
Be tradicinės psichoterapijos ir vaistų, yra daugybė alternatyvių nerimo įveikimo metodų, kurie gali būti naudingi kaip papildoma pagalba ar net pagrindinis būdas valdyti nerimą. Šie metodai gali padėti sumažinti streso lygį, pagerinti emocinę savijautą ir sustiprinti atsparumą įtampą keliančiose situacijose.
Taip pat skaitykite: Vąšelio pasirinkimas
- Į kūną ir protą orientuotos praktikos: Sportas ir fizinis aktyvumas, dėmesingas įsisąmoninimas (mindfulness), meditacija ir relaksacinės technikos, kvėpavimo pratimai, akupunktūra ir akupresūra.
- Kognityviniai ir elgesio metodai: Pozityvi vizualizacija, dėkingumo praktika, pastovesnės dienotvarkės sudarymas ir laikymasis.
Schemų Terapija Vaikams
Schemos susiformuoja (ankstyvoje) vaikystėje, kai vaikas gyvena psichologiškai nepalankioje aplinkoje ir tam tikrą laiką baziniai emociniai poreikiai nebūna patenkinami.
Schemų terapija yra psichoterapijos rūšis, kuri padeda atpažinti ir keisti neigiamas mąstymo schemas, susiformavusias vaikystėje. Šios schemos gali turėti įtakos vaiko emocijoms, elgesiui ir santykiams su kitais žmonėmis. Schemų terapijos metu siekiama padėti vaikui patenkinti savo emocinius poreikius ir išmokti sveikiau reaguoti į stresines situacijas.
Darbas schemų terapijoje vyksta ieškant svarbiausių schemų, jas atpažįstant, suvokiant, kada ir kodėl jos atsirado. Taip pat dirbama su įvairiais režimais (pažeidžiamo vaiko, pikto vaiko, atsitraukusio gynėjo ir kt.), į kuriuos žmogus patenka, kai aktyvuojasi jo schemos. Mokomasi atpažinti, kada aktyvuojasi įvairios schemos ir režimai, kokie emociniai poreikiai šiuo metu nėra patenkinti. Taikomos prisiminimų perrašymo intervencijos, kuriose žmogus konfrontuoja prisiminimuose jo emociniais poreikiais nepasirūpinusius artimuosius bei mokosi dabar pasirūpinti savo vidiniu vaiku.
Pagrindiniai schemų terapijos principai:
- Ankstyvosios maladaptyvios schemos: Tai neigiami įsitikinimai apie save, kitus ir pasaulį, kurie susiformuoja vaikystėje dėl nepatenkintų emocinių poreikių.
- Emociniai poreikiai: Vaikai turi tam tikrus pagrindinius emocinius poreikius, tokius kaip saugumas, meilė, priėmimas, autonomija ir kompetencija.
- Režimai: Tai skirtingos emocinės būsenos, kurias sukelia aktyvuotos schemos.
Schemų terapijos taikymas vaikams:
- Padeda vaikams suprasti savo emocijas ir elgesį.
- Moko vaikus atpažinti ir keisti neigiamas mąstymo schemas.
- Padeda vaikams patenkinti savo emocinius poreikius.
- Skatina sveikesnius santykius su kitais žmonėmis.
Schemų terapijos metodai:
- Kognityviniai metodai: Padeda vaikams atpažinti ir keisti neigiamas mintis.
- Elgesio metodai: Padeda vaikams išmokti naujų elgesio būdų.
- Emociniai metodai: Padeda vaikams išreikšti ir valdyti savo emocijas.
- Ribų nustatymas: Ribos kūdikiui taip pat yra svarbu. Gyvenant tokiam chaose gali kilti tikrai labai didelis nerimas. Iš vienos pusės ribos yra apie saugumo jausmą, apie tai, kad aš žinau, kaip čia orientuotis ir ką daryti. Iš kitos pusės mes brėžiam ribas ten, kur vaikui yra nesaugu.
Dėmesingas Įsisąmoninimas (Mindfulness)
Dėmesingas įsisąmoninimas (mindfulness) yra technika, skirta gyventi ir patirti dabartį. Dėmesingo įsisąmoninimo metu mokomasi nevertinančiai ir smalsiai stebėti kylančias mintis, emocijas, kūno pojūčius, impulsus veikti, elgesius, supančius vaizdus, garsus. Atsiranda supratimas, jog tarp impulso veikti ir elgesio yra (išminties) pauzė, kurioje mes galime pasirinkti, kaip reaguosime. Pamatome, jog viskas nuolat kinta: mintys, emocijos ateina ir praeina (net ir pačios nemaloniausios) be jokių valios pastangų. Tai suteikia ramybės, pilnatvės, stabilumo, kompetencijos, išminties ir kontrolės (paradoksiškai nieko nekontroliuojant) jausmus.
Dėmesingu įsisąmoninimu grįsta kognityvinė terapija irgi skiria dėmesį įvairioms kognicijoms (mintims, įsitikinimams, mąstymo klaidoms), nagrinėja jų įtaką emocinei būklei, elgesiui, gyvenimo kokybei kaip ir klasikinis KET. Taip pat dirba su emocijomis, kūno pojūčiais, impulsais veikti, (automatizuotu) elgesiu irgi panašiai kaip klasikinis KET. Skirtumas toks, jog dėmesingu įsisąmoninimu grįsta kognityvinė terapija labiau skatina pastebėti mintis bei emocijas, priimti, nesipriešinti, išbūti su jomis ir galiausiai paleisti jas, grįžtant prie dabartinio momento (pvz.: kvėpavimo).
Atjautos Terapija
Atjautos terapija yra psichoterapijos rūšis, paremta žmonių smegenų (neuromokslų) ir evoliucijos tyrinėjimais. Kiekviena iš jų yra lokalizuota skirtingose smegenų dalyse ir veikia skirtingų neuromediatorių pagalba. Kiekvienos sistemos funkcija irgi yra skirtinga. Grėsmės sistema stengiasi užtikrinti saugumą, apsiginti arba pabėgti nuo pavojų. Pasiekimų sistema motyvuoja kažką pasiekti, nugalėti, laimėti, gauti. Raminančioji sistema užtikrina nusiraminimą, atsipalaidavimą, pasirūpinimą savimi, artumą su kitais. Žmogus jaučiasi saugus, ramus, patenkintas. Dažnai būna taip, kad šios sistemos būna nelygiai išsivysčiusios dėl aplinkos ir ankstyvųjų patirčių poveikio. Gali dominuoti grėsmės sistema, tada žmogus dažnai jaučia nerimą. Jeigu dominuoja pasiekimų sistema, žmogus vaikosi pasiekimų, naujų patirčių, stimulų, gali persidirbti ar kitaip siekti dopamino apdovanojimo. Įvairių pratimų (pvz.: atjaučiančio laiško sau rašymo) pagalba tiesiogiai yra lavinama atjauta tiek sau, tiek kitiems.
Priėmimo Ir Įsipareigojimo Terapija (ACT)
Priėmimo ir įsipareigojimo terapija (ACT) yra klasifikuojama kaip trečiosios KET bangos psichoterapijos rūšis. Priėmimo ir įsipareigojimo terapijoje yra akcentuojama ir skatinama gyventi tokį gyvenimą, kurio klientas nori, remiantis jo vertybėmis ir nepaisant visų sunkumų, kurie iškyla ir tam trukdo. Raginama priimti gyvenimą ir realybę tokią, kokia ji yra ir stengtis išbūti dabartyje (čia ir dabar). Mokomasi nesusilieti ir atsiriboti nuo įvairių minčių, kurios pastoviai kyla. Metaforų pagalba atsiranda supratimas, jog žmonės nėra jų mintys, o tiesiog terpė mintims atsirasti. Labai svarbu išsiaiškinti ir atrasti tikrąsias žmogaus vertybes.
Dialektinė Elgesio Terapija (DET)
Dialektinė elgesio terapija (DET) yra klasifikuojama kaip trečiosios KET bangos psichoterapijos rūšis. Terapijos metu yra lavinami kertiniai įgūdžiai, kurie yra labai naudingi gyvenime. Vienas iš jų yra dėmesingas įsisąmoninimas (mindfulness). Mokomasi sustoti ir įsisąmoninti, kas vyksta čia ir dabar. Kokios kyla mintys, emocijos, kūno pojūčiai, impulsai veikti? Smalsiai pastebėti juos nevertinant. Šis įgūdis labai praverčia pastebėti impulsus veikti, kurie atsiranda prieš elgesį. Kitas labai svarbus įgūdis yra distreso toleravimas. Labai naudingas įgūdis, kurį galima taikyti kiekvieną dieną yra grandininė elgesio analizė. Labai detaliai nagrinėjama, kas privedė ar paskatino atlikti konkretų elgesį: kokios buvo aplinkybės, mintys, emocijos. Kas vyko prieš joms atsirandant? Kas jas išprovokavo? Kas priverčia tai kartotis? Tokia detali analizė parodo visą priežasčių ir pasekmių grandinę.
Į Sprendimus Orientuota Terapija (ĮSOT)
Į sprendimus orientuota terapija (ĮSOT) standartiškai yra pakankamai trumpa, gali trukti apie 5 sesijas. Ją galima priskirti pozityviosios psichoterapijos rūšiai, nes, lyginant su dauguma kitų terapijų, ĮSOT gilinasi ne tiek į problemas, bet į teigiamus aspektus: galimybes, sprendimus, stiprybes, turimus resursus, norimą ateitį. Vienas iš reikalavimų šiai terapijai yra gebėjimas veikti sveiko suaugusiojo režime (kalbant schemų terapijos terminais). Kartu ieškoma, kas klientui sekasi, ką jis sugeba, kas jam praeityje padėjo. Analizuojamos sėkmingos patirtys, žiūrima, kokios strategijos, savybės, elgesys, mąstymas lėmė tą sėkmę. Atsižvelgiant į stiprybes, patirtį, sėkmingus potyrius ir pasiekiamus pokyčius, įgaunamas kompetencijos jausmas, ugdomas kūrybingumas. Mokomasi gyventi už problemų rato, fokusuojantis į teigiamus gyvenimo aspektus, o ne neigiamus.
Meno Terapija
Meno terapija (pažodžiui „gydymas menu“) turi daug akivaizdžių privalumų. Kokius meno terapijos metodus galima (ir reikia) taikyti namie?
- Izoterapija (piešimo technikos): Piešimas neretai yra vienas iš pirmųjų vaiko kūrybinių bandymų ir saviraiškos būdų, be to, labai mėgstamas - jis su malonumu tuo užsiima ir džiugina savo tėvelius. Kartu išanalizuokite piešinį (galima naudotis jau turima spalvų gama), kas vaiką jaudina, kurios dalys ir kodėl buvo išskirtos, pabrėžtos.
- Žaidimas su smėliu: Vienas iš įdomiausių ir perspektyviausių psichoterapijos metodų. Pacientui (nebūtinai vaikui) siūloma specialioje dėžėje padaryti kompoziciją. Figūros turi būti įvairios, apimti skirtingas objektų grupes: žmones, gyvūnus, augalus, daiktus, simbolines figūras ir pan.
- Lėlių terapija: Žaidimo metu įgyjami pagrindiniai socialiniai įgūdžiai, mokomasi bendrauti, išbandomi nauji socialiniai vaidmenys, tačiau tuo pačiu ši veikla yra ir vaiko akimis matomo pasaulio projekcija.
Vaikų Rūpesčiai
Iš tiesų, remiantis 9-13 metų amžiaus vaikų apklausa, stulbinantis skaičius, 86 %, teigia, kad jie nerimauja. Daugiau nei trečdalis nerimauja bent kartą per savaitę. Mokykla ir draugystė yra pagrindiniai vaikų rūpesčiai. Apie 35 % vaikų nerimavo dėl artimųjų sveikatos. Merginos dažniau nei berniukai nerimavo dėl savo išvaizdos (39 %, palyginti su 24 %). Daugiau nei 6 iš 10 teigė, kad nerimauja dėl mokyklos. Ir daugiau nei pusė respondentų (55 proc.) teigė, kad dažniau nei kartą per savaitę nerimauja dėl patyčių. Daugiau nei 20 % teigė, kad patyčios yra kasdienis rūpestis. Vaikai taip pat buvo susirūpinę dėl kai kurių tų pačių problemų, dėl kurių kai kurie suaugusieji negali miegoti naktimis, įskaitant 21 %, kurie nerimavo dėl pinigų; 20 % nerimo dėl smurto pasaulyje ir 19 % dėl aplinkos.
Vaikai Linkę Kalbėtis Apie Problemas, Kai Jaučiasi Saugiai
Maždaug 97 % jaunų respondentų teigė, kad imasi veiksmų, kad pasijustų geriau arba nustotų nerimauti. Maždaug 77 % jaunesnių vaikų teigė, kad kreipiasi į savo tėvus, kai jaučia nerimą. Apie 51 % 12 ir 13 metų amžiaus vaikų teigė taip pat. Apskritai 96 % teigė, kad kalbėdami su kuo nors jie jaučiasi geriau. Maždaug 93 % teigė, kad ką nors kūrybiško darydami, jie šiek tiek nurimsta. Daugelis nerimaudami įsijungia televizorių, kompiuterį ar ima į rankas telefoną - dėmėsio nukeipimas padeda įveikti nerimą.