Įvadas
Nemiga yra dažna problema, paveikianti daugelį žmonių visame pasaulyje. Prancūzijoje, kaip ir kitose šalyse, ieškoma įvairių būdų, kaip spręsti šią problemą, įskaitant ir homeopatinius vaistus. Šiame straipsnyje aptarsime homeopatinių vaistų naudojimą nemigai gydyti, atsižvelgiant į jų principus, veiksmingumą ir prancūzų požiūrį į šį gydymo būdą.
Homeopatijos Pagrindai
Homeopatija atsirado XVIII amžiaus pabaigoje, kaip alternatyva tradicinei medicinai. Jos pradininkas Samuelis Hanemanas suformulavo pagrindinius homeopatijos principus:
- Panašus gydomas panašiu: Šis principas teigia, kad medžiaga, sukelianti tam tikrus simptomus sveikam žmogui, gali gydyti tuos pačius simptomus sergančiam žmogui. Pavyzdžiui, nuo nemigos gali būti pasiūlyta kavos (homeopatinėmis dozėmis), nuo pykinimo - vimdšaknies, nuo viduriavimo - ricinos.
- Mažiausios dozės: Homeopatiniai vaistai yra labai praskiesti, siekiant sumažinti šalutinio poveikio riziką ir padidinti vaisto veiksmingumą.
- Vandens atmintis: Teigiama, kad vanduo gali „įsiminti“ medžiagos savybes net ir po didelio praskiedimo, perduodamas gydomąjį poveikį.
Homeopatinių Vaistų Sudėtis ir Gamyba
Homeopatiniai vaistai gaminami iš įvairių natūralių medžiagų, įskaitant augalus, mineralus ir gyvūninius produktus. Visos homeopatinės medžiagos surašytos lotyniškai.
Gamybos procesas apima nuoseklų medžiagos skiedimą ir stiprų purtymą (potencijavimą). Praskiedimo laipsnis žymimas raidėmis ir skaičiais, pavyzdžiui, D (1:10), C (1:100), K (1:1000). Skaičius rodo, kiek kartų buvo atliktas skiedimas. Pavyzdžiui, Arsenicum album D12 reiškia, kad arseno oksidas buvo praskiestas santykiu 1:10 dvylika kartų.
Homeopatinių Vaistų Veiksmingumas
Moksliniai tyrimai dėl homeopatinių vaistų veiksmingumo yra prieštaringi. Daugelis tyrimų nerodo jokio reikšmingo homeopatinių vaistų poveikio, išskyrus placebo efektą. Tačiau kai kurie žmonės teigia, kad homeopatiniai vaistai jiems padėjo įveikti nemigą ir kitas sveikatos problemas.
Taip pat skaitykite: Efektyvūs depresijos gydymo metodai
Placebas veiksmingas apie 30-40 procentų. Ypač, kai kalbame apie ligos simptomus.
Homeopatija Prancūzijoje
Prancūzijoje homeopatija yra gana populiari. 32 proc. Prancūzijos gydytojų taiko homeopatiją savo gydymo praktikoje. Tačiau pastaraisiais metais Prancūzijoje kilo diskusijų dėl homeopatinių vaistų kompensavimo iš valstybinio sveikatos draudimo fondo. Dėl abejotino veiksmingumo Italija, Prancūzija, Kanada vienaip ar kitaip apriboja homeopatijos kaip veiksmingo vaisto pozicionavimą. Australai drąsiai ją vadina pseudomokslu.
Homeopatiniai Vaistai Nuo Nemigos: Pavyzdžiai
Yra įvairių homeopatinių vaistų, kurie gali būti naudojami nemigai gydyti. Kai kurie iš jų:
- Coffea cruda: Tinka, kai nemiga atsiranda dėl protinio sujaudinimo, minčių srauto. Coffea 30, kai labai dažnai negaliu užmigti po kokių nors dienos įvykių ar darbų, kai mintys sukasi sukasi ir negali sustoti.
- Ignatia amara: Rekomenduojama, kai nemiga susijusi su emociniu stresu, sielvartu.
- Nux vomica: Tinka žmonėms, kurie yra dirglūs, neramūs ir negali užmigti dėl per didelio darbo ar piktnaudžiavimo stimuliatoriais.
- Sedalia: Homeopatinis vaistinis preparatas. Jis skirtas vyresnių kaip 1 metų amžiaus vaikų nervingumui ir lengvo miego sutrikimui lengvinti. SEDALIA indikacijos pagrįstos tik homeopatijos principais.
Zopiclonas
Zopiklonas yra migdomasis vaistas, veikiantis panašiai kaip benzodiazepinai. Pagal cheminę struktūrą jis priklauso ciklopirolonų grupei. Šie poveikiai pasireiškia dėl selektyvaus agonistinio poveikio GASR ir omega (BZ1, BZ2) makromolekuliniams receptoriams, reguliuojantiems chlorido kanalų atsidarymą. Zopiklonas ilgina žmogaus miego trukmę ir gerina jo kokybę, retina nakties ir ankstyvo ryto prabudimus, sukelia tipinių elektroencefalogramos pokyčių.
Vartojimas
Imovane visada vartokite tiksliai, kaip nurodė gydytojas. Pradžioje rekomenduojama 3,75 mg dozė. Nepageidaujamų ir varginančių poveikių pavojų sumažinsite išgerdami vaistą prieš pat miegą. Šis vaistinis preparatas turi būti vartojamas kuo trumpiau (ne ilgiau kaip 4 savaites, įskaitant dozės mažinimo laikotarpį). Išgerkite tabletę kitą dieną įprastu metu. Dozę, kol gydytojas Jums pasakys vaisto vartojimą nutraukti. Gali pasireikšti ir kitokių nepageidaujamų poveikių, ypač pirmąją valandą po to, kai išgeriama šio vaisto.
Taip pat skaitykite: Hemopatinė Pagalba Miegui
Atsargumo priemonės
Šis vaistas skirtas tik Jums, todėl kitiems žmonėms jo duoti negalima. Pasireiškus mieguistumui, sutrikus atminčiai, dėmesio sutelkimui, regai ir raumenų tonuso reguliavimui, gali sumažėti geba vairuoti ir dirbti su technika. Šis vaistas turi būti vartojamas kuo trumpiau, nuo kelių dienų iki daugiausia 4 savaičių, įskaitant dozės mažinimo laikotarpį.
Skiriant zopikloną, pacientą reikia perspėti, kad šis vaistas vartojamas ribotą laiką bei paaiškinti, kaip palaipsniui baigti jo vartojimą. Benzodiazepinus ir į juos panašius vaistus vartojant kelias savaites, gali sumažėti jų veiksmingumas, tačiau reikšmingo pripratimo prie zopiklono nepastebėta. Raminamieji ir (arba) migdomieji vaistai, tokie kaip zopiklonas, gali sukelti fizinę ir psichinę priklausomybę ar piktnaudžiavimą.
Priklausomybės nuo zopiklono pavojus didėja didinant dozę (kai ji viršija gydomąją). Tai praeinantis sindromas, kurio metu simptomai, reikalaujantys gydymo raminamaisiais ir (arba) migdomaisiais vaistais, pasikartoja sunkesne forma. Baigus vartoti zopikloną, gali pasireikšti kelių dienų trukmės atkryčio nemiga - nemigos, kuriai gydyti buvo paskirtas šis vaistas, pasunkėjimas. Kartu gali atsirasti ir kitokių sutrikimų: nuotaikos pokyčiai, nerimas ir psichomotorinis sujaudinimas. Šis sindromas dažniausiai pasireiškia staiga nutraukus ilgalaikį arba didesnių negu rekomenduojama dozių vartojimą.
Palaipsniui ir perspėti pacientą apie nutraukimo sindromo pavojų. Gali pasireikšti anterogradinė amnezija (dažniausiai užmirštama tai, kas įvyko praėjus kelioms valandoms po zopiklono vartojimo), todėl šį vaistą rekomenduojama gerti prieš pat miegą ir pasirūpinti sąlygomis, kurios leistų bent kelias valandas nepertraukiamai pamiegoti. Pacientams, vartojusiems zopikloną ir galutinai neprabudusiems, buvo pastebėtas vaikščiojimas miegant ir kiti panašūs poelgiai, tokie kaip “vairavimas miegant”, maisto ruošimas ir valgymas, skambinimas telefonu, viso to neatsimenant.
Būtinai reikia apsvarstyti zopiklono nutraukimą pacientams, kuriems pastebėta tokių poelgių. Karštinė, haliucinacijos, oneiroidiniai kliedesiai, psichozės simptomai, neadekvatus elgesys, kitokie elgesio sutrikimai. Minėtų sutrikimų pavojus yra didesnis senyviems pacientams ir vaikams. Jei pacientas serga kvėpavimo nepakankamumu, būtina atsižvelgti į galimą CNS slopinantį benzodiazepinų ir į juos panašių vaistų poveikį. Nerimas ir psichomotorinis sujaudinimas gali būti kvėpavimo dekompensacijos simptomai. Vyresni kaip 65 metų pacientai. Zopiklonas sunkina miastenijos simptomus. Kartu vartoti su alkoholiu nerekomenduojama. Jei vaistas vartojamas kartu su alkoholiu, zopiklono sedatyvinis poveikis gali sustiprėti. Morfino dariniai (nuo skausmo, kosulio, pakaitiniam gydymui) ir barbitūratai. Vartojant kartu, padidėja kvėpavimo slopinimo pavojus, kuris perdozavus gali lemti mirtį.
Taip pat skaitykite: Kaip vaistai padeda įveikti panikos atakas
Kiti CNS slopinantys vaistai. Kartu vartojant morfino darinius (nuo skausmo, kosulio, pakaitiniam gydymui), barbitūratus, sedatyvinius antidepresantus, sedatyvinius H1 antagonistus, raminamuosius, neuroleptikus, klonidiną ar į jį panašius vaistus, talidomidą, stipriau slopinama CNS. Sutrikus dėmesiui, gali būti pavojinga vairuoti ir dirbti su technika.
Kadangi zopikloną metabolizuoja citochromo P450 (CYP) izofermentas 3A4, zopiklono koncentracija plazmoje gali padidėti, jį vartojant su CYP3A4 inhibitoriais, tokiais kaip eritromicinas, klaritromicinas, ketokonazolas, itrakonazolas ir ritonaviras. Zopiklono dozę gali reikėti sumažinti, kai jis vartojamas kartu su CYP3A4 inhibitoriais. Priešingai, zopiklono koncentracija plazmoje gali sumažėti, kai jis vartojamas kartu su CYP3A4 induktoriais, tokiais kaip rifampicinas, karbamazepinas, fenobarbitalis, fenitoinas ir jonažolės preparatai.
Reikiamų duomenų apie zopiklono vartojimą nėštumo metu nėra. Tyrimų su gyvūnais atlikta nepakankamai, kad būtų galima nustatyti poveikį nėštumo eigai ir (arba) embriono ar vaisiaus vystymuisi ir (arba) gimdymui ir (arba) postnataliniam vystymuisi. Zopiklono nėštumo metu vartoti negalima, išskyrus neabejotinai būtinus atvejus. Jei reikia, paskutiniaisiais trimis nėštumo mėnesiais zopiklono skiriama kuo mažesnėmis dozėmis. Motinai nėštumo pabaigoje vartojant zopikloną, jos naujagimio raumenys gali būti suglebę, temperatūra žemesnė, o kvėpavimas sutrikęs. Net mažas benzodiazepinų ar į juos panašių vaistų kiekis motinos piene žindomam kūdikiui gali sukelti sedatyvinį poveikį (mieguistumą, raumenų tonuso sumažėjimą).
Sedacija, amnezija, sutrikęs dėmesio sutelkimas, regos ir raumenų tonuso sutrikimai gali sumažinti gebėjimą vairuoti ir valdyti mechanizmus. Šių sutrikimų pavojus dar padidėja kartu vartojant alkoholinius gėrimus ir per trumpai miegojus.
Dažniausias nepageidaujamas poveikis yra kartumas burnoje. Galimi ir kitokie nepageidaujami poveikiai. Jie priklauso nuo individualaus organizmo jautrumo ir, išgėrus vaisto, dažniausiai pasireiškia per valandą, jei pacientas iškart neatsigula ir neužmiega. Paradoksalios ir psichozinės reakcijos - košmarai, irzlumas, sumišimas, haliucinacijos, agresyvumas, netinkamas, galimai su amnezija susijęs elgesys, vaikščiojimas miegant - buvo pastebėtos retai. Amnezija (anterogradinė amnezija gali pasireikšti išgėrus gydomąją dozę, tačiau didelės dozės kelia didesnį pavojų, kartais gali sutrikti ir elgesys). Priklausomybė, atkryčio nemiga. Pastebėtas nutraukimo sindromas baigus vartoti zopikloną. Nutraukimo simptomai gali būti įvairūs, tarp jų ir atkryčio nemiga, nerimas, drebulys, prakaitavimas, sujaudinimas, sumišimas, galvos skausmas, širdies plakimo jutimas, tachikardija, karštinė, košmarai, haliucinacijos ir irzlumas. Kiti rizikos faktoriai, tokie kaip lydinti liga ar pacientą sekinanti būklė, gali pasunkinti simptomus ar labai retai nulemti mirtį.
Zopiklonu apsinuodijęs pacientas gydomas įprastomis priemonėmis: perkeliamas į specializuotą skyrių, stebimi širdies ir kraujagyslių bei kvėpavimo sistemų parametrai, prireikus infuzuojami atitinkami tirpalai. Mažiau kaip prieš valandą šio vaisto perdozavusiam sąmoningam pacientui reikia sukelti vėmimą ar duoti aktyvuotosios anglies, o netekusiam sąmonės - išplauti skrandį saugant kvėpavimo takus.
Alternatyvūs Metodai
Be homeopatinių vaistų, yra ir kitų būdų, kaip spręsti nemigą:
- Higienos priemonės: svarbu laikytis reguliaraus miego režimo, vengti stimuliatorių prieš miegą, sukurti raminančią aplinką miegamajame.
- Kognityvinė elgesio terapija (KET): Ši terapija padeda identifikuoti ir pakeisti neigiamas mintis ir elgesį, susijusį su miegu.
- Žoliniai vaistai: Kai kurie augalai, tokie kaip valerijonas, melisa ir ramunėlės, gali padėti pagerinti miegą. Žolelės turi neabejotiną poveikį organizmui, kaip ir turi neabejotiną pašalinį poveikį.
tags: #hemeopatiniai #vaistai #nuo #nemigos #prancuzu #gamybos