Šiame straipsnyje gilinamės į kognityvinės elgesio terapijos (KET) teoriją, metodus ir taikymo sritis. KET, kaip įrodymais pagrįstas psichoterapijos metodas, siūlo struktūruotą ir veiksmingą būdą įveikti įvairias psichologines problemas, pradedant depresija ir baigiant priklausomybėmis. Aptarsime KET teorinius pagrindus, lyginant ją su kitomis psichoterapijos kryptimis, ir išnagrinėsime, kaip KET principai gali būti pritaikyti kasdieniame gyvenime siekiant geresnės savijautos ir psichologinės pusiausvyros.
Kognityvinės Psichoterapijos Esmė
Sąvoka „kognityvinis“ kilusi iš lotynų kalbos žodžio „cognitio“, reiškiančio „pažinimą, ištyrimą, mąstymą“. Kognityvinė psichoterapija remiasi prielaida, kad mąstymas, požiūris į save ir pasaulį daro didelę įtaką asmens psichinei bei fizinei sveikatai.
Asmeninių Konstruktų Teorija
Kognityvinės asmenybės teorijos autorius - JAV psichologas George Kelly (1905-1996). Jis teigė, kad kiekvienas žmogus yra lyg mokslininkas, keliantis hipotezes apie tikrovę, jas tikrinantis ir darantis išvadas. Šios išvados atsispindi mūsų emocijose ir elgesyje. Kelly nuomone, mes į pasaulį žvelgiame per asmeninius konstruktus - tam tikras nuostatas. Kai naujos žinios patvirtina turimus konstruktus, mes jas lengvai priimame, o kai prieštarauja - sunkiai. Pasak Kelly, jei žmogus nori, kad pasikeistų jo gyvenimas, pirmiausia reikia keisti asmeninius konstruktus.
Pavyzdžiui, S., 23 metų moteris, patyrė du skaudžius išsiskyrimus. Po jų ji padarė išvadą, kad „visi vyrai - niekšai“. Ši išvada paveikė jos elgesį ir emocijas, neleido jai užmegzti naujų santykių. Tokie pavyzdžiai iliustruoja, kaip išvados, kurias padarome apie kitus žmones, gali stipriai paveikti mūsų elgesį ir emocijas.
Kognityvinės Terapijos Pradininkai
Nors kai kurie autoriai teigia, kad kognityvinei terapijai pradžią davė George Kelly darbai ir jo sukurta Asmeninių konstruktų terapija, kiti teigia, kad kognityvinės terapijos pradžia - Alberto Ellis 1962 metais sukurta Racionali emocijų terapija. Vis dėlto, pirmasis savo terapinį modelį Kognityvine terapija pavadino Aaronas Beckas.
Taip pat skaitykite: Kognityvinės teorijos perspektyvos kultūroje
A. Aaronas Beckas, psichiatrijos profesorius iš JAV, laikomas kognityvinės psichoterapijos pradininku. Jo darbai apie depresiją, savižudybes, asmenybės sutrikimus ir agresyvų elgesį padarė didelę įtaką psichoterapijos vystymuisi. Vienas iš pirmųjų A. Beck veikalų - 1976 metais išleista knyga „Kognityvinė terapija ir emociniai sutrikimai".
Kognityvinė Elgesio Terapija (KET): Pagrindiniai Principai
KET - tai įrodymais pagrįstas psichoterapijos metodas, padedantis keisti neigiamus mąstymo ir elgesio modelius. KET remiasi tuo, kad mūsų mintys, emocijos ir elgesys yra glaudžiai susiję ir tarpusavyje veikia vieni kitus.
Mąstymo, Emocijų ir Elgesio Ryšys
Pavyzdžiui, jei galvojame, kad esame nesėkmingi ar beverčiai, tai gali sukelti liūdesį, nerimą ar pyktį, o tai, savo ruožtu, gali skatinti iššūkių vengimą, atsisakyti savo tikslų ar izoliuotis nuo kitų. Psichologinės problemos iš dalies kyla iš klaidingų ar nenaudingų mąstymo būdų. Žmonės, kurie patiria psichologinį diskomfortą, dažnai turi neteisingų ar nepagrįstų įsitikinimų apie save, kitus ar pasaulį. Taip pat, psichologinės problemos kyla iš įgytų nenaudingų elgesio modelių.
KET Tikslai ir Metodai
Žmonės, kenčiantys nuo psichologinių problemų, gali išmokti geresnių būdų susidoroti su jomis. Kognityvinė psichoterapija yra orientuota į sprendimus ir tikslus bei skatina žmones būti aktyviais ir atsakingais. Kognityvinė elgesio terapija skatina žmones išmokti būti savo pačių terapeutais. Per pratimus, terapijos metu ir namų darbus tarp sesijų, žmonės yra mokomi įgūdžių, kuriais jie gali keisti savo mąstymą, emocijas ir elgesį.
KET daugiausia dėmesio skiria tam, kas vyksta žmogaus dabartiniame gyvenime, o ne tam, kas lėmė jo sunkumus. Svarbu pabrėžti, kad kognityvinė elgesio terapija yra patikimas metodas, kuris yra paremtas tiek tyrimais, tiek klinikine praktika. Be to, tai yra lanksti ir individualizuota terapija, kuri gali būti pritaikyta prie kiekvieno žmogaus poreikių ir tikslų.
Taip pat skaitykite: Kognityvinė psichologija VDU
KET Priešingybės ir Alternatyvos
KET skiriasi nuo kitų psichoterapijos krypčių, tokių kaip psichoanalizė ir biheviorizmas.
- Biologinis-medicininis požiūris: Žmogus yra biocheminių procesų indas, o psichikos sutrikimai rodo biocheminių, neurofiziologinių procesų sutrikimą. Veiksmingiausia priemonė psichikos sutrikimams gydyti - farmakologinė terapija, gydymas vaistais.
- Psichoanalizė: Žmogus yra savo pasąmonės, praeities patyrimo vergas. Psichikos sutrikimai rodo neišspręstus vidinius konfliktus. Priemonės psichikos sutrikimams gydyti - sapnų bei laisvų asociacijų, per kurias pasireiškia vidiniai konfliktai, analizė, ir, svarbiausia, - psichoanalitinės interpretacijos.
- Biheviorizmas: Žmogus yra sąlyginių refleksų ir reakcijų į aplinką visuma. Psichikos ir elgesio sutrikimai formuojasi per netinkamus sąlygojimus, taip pat stebint netinkamus elgesio modelius. Veiksmingiausias būdas įveikti netinkamai sąlygotas reakcijas - persąlygoti iš naujo.
A. Beckas teigė, kad pats žmogus gali būti atsakingas už savo problemas, pats jas sukelti. Pavyzdžiui, nepagrįstas įtarinėjimas savo partneriu gali sugriauti santuoką. Pasak Becko, jei žmogus gali pats sukelti savo problemas, vadinasi, pats gali jas ir panaikinti.
Becko teigimu, pats žmogus yra atsakingas už pasveikimą, gyvenimo prašviesėjimą.
KET Taikymo Sritis
KET yra naudojama siekiant įveikti daugelį psichologinių problemų, tokias kaip:
- Depresija
- Nerimo sutrikimai
- Alkoholio ir narkotikų vartojimo problemos
- Santykių problemos
- Valgymo sutrikimai
- Sunkūs psichikos sutrikimai
KET yra besimokanti ir besivystanti psichoterapija. Šiuo metu sparčiai populiarėjančios trečiosios KET bangos kryptys naudoja sudėtingas metodikas, apimančias labai platų priemonių spektrą.
Taip pat skaitykite: Socialinė kognityvinė agresijos teorija: kas tai?
KET Struktūra ir Procesas
Kognityvinė ir elgesio terapija yra labai struktūriška. Pradžioje paprastai išsiaiškinama kliento problema ir jos ypatumai. Kitas žingsnis yra suprasti, kaip kliento mąstymo schemos, elgesio stereotipai, pasaulio ir savęs suvokimo būdas, išorinės aplinkybės bei jo reagavimas į jas palaiko ir skatina jo sutrikimą. Po to einantis žingsnis yra psichoedukacija, kai klientui išsamiai ir suprantamai paaiškinami jo sutrikimo ypatumai ir vystymosi mechanizmai, galimos realios grėsmės ir kokios jo baimės ar nuogąstavimai yra mažai tikėtini, visi galimi tvarkymosi su sutrikimu būdai ir kiekvieno iš jų privalumai bei trūkumai. Pats gydymas susideda iš minčių restruktūrizavimo, kurio metu klientas išmokomas atsisakyti mąstymo klaidų ar klaidingų įsitikinimų, galinčių sukelti sutrikimą.
Visų pirma KET nėra pasikalbėjimas. Profesionalus psichoterapeutas savo veikla labai panašus į bet kurios kitos specialybės gydytoją. Jis renka informaciją, tiria savo klientą, norėdamas parinkti tinkamiausias gydomąsias intervencijas, arba jas atlieka. Psichoterapeutas gydo. Paprastai po psichoterapinio seanso abi pusės žino, kas jo metu įvyko. Labai svarbus yra kliento užsakymo psichoterapijai klausimas. Psichoterapijos pradžioje būtina aptarti užsakymą, tai yra psichoterapijos tikslą. Svarbu, kad užsakymas būtų kuo aiškesnis ir realistiškesnis.
KET Apribojimai
KET reikalauja aktyvaus kliento dalyvavimo ir jo pastangų terapiniame procese, todėl negali būti taikoma, jeigu klientas nenori to daryti.
Kognityvinės Ir Elgesio Psichoterapijos Technikos ir Įgūdžiai
Kognityvinė ir elgesio psichoterapija apima įvairias technikas ir įgūdžius, kurie padeda asmenims identifikuoti ir keisti neigiamus mąstymo ir elgesio modelius. Šios technikos yra skirtos padėti asmenims tapti labiau sąmoningiems apie savo mintis, emocijas ir elgesį, taip pat išmokti naujų būdų, kaip susidoroti su iššūkiais ir sunkumais.
Minčių Restruktūrizavimas
Minčių restruktūrizavimas yra technika, kuri padeda asmenims identifikuoti ir keisti neigiamas arba nenaudingas mintis. Ši technika apima šių žingsnių atlikimą:
- Identifikuoti neigiamas mintis: Pirmiausia, asmenys turi išmokti atpažinti mintis, kurios sukelia neigiamas emocijas arba veda prie nenaudingo elgesio.
- Išnagrinėti įrodymus: Tada, asmenys turi išnagrinėti įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia šias mintis. Tai apima faktų ir įsitikinimų atskyrimą.
- Sukurti alternatyvias mintis: Galiausiai, asmenys turi sukurti alternatyvias, labiau subalansuotas ir realistines mintis.
Elgesio Eksperimentai
Elgesio eksperimentai yra technika, kuri apima naujų elgesio būdų išbandymą siekiant patikrinti mintis ir įsitikinimus. Ši technika gali padėti asmenims įveikti baimes ir nerimą, taip pat išmokti naujų įgūdžių.
Ekspozicija
Ekspozicija yra technika, kuri apima laipsnišką ir kontroliuojamą susidūrimą su baimę keliančiais objektais arba situacijomis. Ši technika yra ypač naudinga gydant nerimo sutrikimus, tokius kaip fobijos ir panikos sutrikimai.
Įgūdžių Lavinimas
KET taip pat apima įvairių įgūdžių lavinimą, tokių kaip:
- Atsipalaidavimo technikos: Tai apima įvairias technikas, tokias kaip gilus kvėpavimas, progresyvus raumenų atpalaidavimas ir meditacija.
- Socialiniai įgūdžiai: Tai apima įgūdžių, reikalingų bendrauti su kitais žmonėmis, lavinimą.
- Problemu sprendimo įgūdžiai: Tai apima įgūdžių, reikalingų efektyviai spręsti problemas, lavinimą.
Kognityvinės Ir Bihevioristinės Asmenybės Teorijų Vieta Tarp Kitų Asmenybės Teorijų
Kognityvinės ir bihevioristinės asmenybės teorijos užima svarbią vietą tarp kitų asmenybės teorijų, nes jos pabrėžia mokymosi, mąstymo ir elgesio svarbą formuojant asmenybę. Šios teorijos skiriasi nuo kitų asmenybės teorijų, tokių kaip psichoanalitinės ir humanistinės teorijos, kurios pabrėžia pasąmonės ir asmeninio augimo svarbą.
Bihevioristinė Asmenybės Teorija
Bihevioristinė asmenybės teorija teigia, kad asmenybė yra išmokto elgesio rinkinys. Ši teorija pabrėžia aplinkos poveikį asmenybės formavimuisi ir teigia, kad elgesys yra sąlygojamas per atlygį ir bausmę.
Kognityvinė Asmenybės Teorija
Kognityvinė asmenybės teorija teigia, kad asmenybė yra mąstymo, įsitikinimų ir vertybių sistema. Ši teorija pabrėžia, kaip asmenys interpretuoja ir apdoroja informaciją, ir kaip tai veikia jų elgesį.
Išvados
Kognityvinė elgesio terapija - tai šiuolaikinis, pagrįstas moksliniais įrodymais, pasiteisinęs praktikoje gydymo metodas, padedantis pašalinti simptomus ir atstatyti psichologinę pusiausvyrą įvairiais sutrikimais sergantiems žmonėms. Jei jūs kovojate su kokia nors psichologine problema ar tiesiog norite pagerinti savo savijautą ir gyvenimo kokybę, kognityvinė elgesio terapija gali būti puikus pasirinkimas. Kreipkitės į specialistus, kurie padės jums atrasti geriausius sprendimus.
Ši terapija remiasi moksliškai įrodytu modeliu, kad mūsų mintys, emocijos ir elgesys yra labai glaudžiai susiję ir veikia vienas kitą. Be to, procese aktyviai dalyvauja jau vaikystėje susiformavę mūsų įsitikinimai apie save ir pasaulį bei įgyti elgesio stereotipai. KET tikslas - išmokyti klientą, keičiant savo mintis, keisti emocijas, patikrinti praktikoje kitus galimus elgesio modelius, išsirinkti geriausiai veikiantį ir jį naudoti. Kitais žodžiais tariant - pačiam išspręsti savo problemą. Labai svarbu, kad tokiu būdu problemos išsprendžiamos visam laikui.
tags: #kognityvine #elgesio #terpaija #teorija