Įvadas
Humanistinės kultūros ugdymas per meninę veiklą - tai sistema, kurios tikslas - padėti mokiniams tapti harmoningomis, laisvomis asmenybėmis, gebančiomis kurti, interpretuoti ir vertinti meną, o taip pat suprasti jo svarbą žmogaus ir visuomenės gyvenime. Ši ugdymo kryptis remiasi humanistinėmis vertybėmis, tokiomis kaip pagarba žmogui, jo kūrybiškumui ir individualumui. Straipsnyje aptariami humanistinės kultūros ugdymo per meninę veiklą principai, formos ir metodai, taikomi šiuolaikinėse mokyklose.
Humanistinės Kultūros Ugdymo Samprata ir Principai
Humanistinės kultūros ugdymas grindžiamas požiūriu, kad vaiką reikia pripažinti tokį, koks jis yra, ugdyti jį su meile ir išauklėti harmoningą, laisvą asmenybę. Kūryba yra pagrindinis žmogaus ugdymo tikslas ir kelias žmoguje pažadinti žmogiškumą, dorumą, kilnumą, savo vertės pajautimą, drąsą. Meninis ugdymas reikalingas visiems, o kokybiškas muzikinis ugdymas būtinas kiekvienam vaikui, rengiant ne tik atlikėjus, bet ir išprususią, kultūringą publiką. Estetinis ugdymas gali turėti pozityvią įtaką mokinių kūrybiškumui ir netradiciniam mąstymui. Meninė veikla yra reikšminga darniam ugdytinių įsiliejimui į kultūrinę aplinką; jos ugdomoji galia pasireiškia kuriant estetines vertybes, tačiau ypač ryškiai - dalijantis jomis su kitais.
Ši samprata remiasi kultūros teorijomis, kuriose kultūra nusakoma kaip tikslingų vertybių pasaulis, sukurtas žmonių visuomenei būdinga veikla. Tai socialiai efektyvus modelis, užtikrinantis atsakingą, etiškai reikalaujamą individo elgesį grupės santykiuose. Toks elgesys pasiekiamas žmogaus prigimties ištobulinimu žmogiško veikimo priemonėmis, nuteikiančiomis žmogų aukštesnes idėjas atitinkančiam tolesniam veikimui. Meno kūriniai, kaip saviti realaus gyvenimo modeliai, dėl estetinės patirties leidžia išgyventi įsivaizduojamas situacijas, suteikia idėjų elgesiui tobulinti ir taip turtina asmeninę patirtį.
Asmens kultūra formuojasi per pažintinės veiklos ir emocinių išgyvenimų sintezę, kai pažintinės schemos įsimenamos su tam tikru emociniu fonu, lemiančiu asmeninės kultūros pobūdį. Meninė veikla, susieta su asmenine patirtimi, įgyja pažintinės veiklos bruožų, atspindinčių realią aplinką, ir suteikia emocinių išgyvenimų. Tai sudaro sąlygas žmogui tobulėti nuolat kuriant save, dalyvaujant prasmingoje nesavanaudiškoje veikloje, skleidžiant gėrį, grožį ir tiesą, įtvirtinant požiūrį, kad žmogiškumo pagrindą sudaro mokslas, menas ir dora ir kad būtent menu reiškiasi žmogaus asmenybė, jo dvasinis pradas.
Meninė Veikla Formaliajame ir Neformaliajame Ugdyme
Humanistinio meninio mokymosi forma moksleiviams yra patogi, nes užtikrinama bendrojo ugdymo ir meninio ugdymo dalykų dermė: integruotas formalusis ir neformalusis švietimas, meno kolektyvų ir individuali mokinių, meninio ugdymo dalykų mokytojų veikla. Humanistinės kultūros ugdymo programų mokiniai mokosi muzikos (raiškos, kūrybos, interpretacijos, muzikinės kalbos), liaudies šokio ir liaudies kūrybos dalykų. Meninės raiškos mokosi dainuodami choruose, vokaliniuose ansambliuose, lavindami liaudies šokio ir etnokultūrinius gebėjimus.
Taip pat skaitykite: Humanistinės psichologijos principai
Formaliajame ugdyme dėstoma dailė ir technologijos. Siekiant integruoti formalųjį ir neformalųjį ugdymą, dailės ir technologijų programą papildo spalvinė ir grafinė raiška - po 0,5 sav. val. 1-2 kl. ir po 1 sav. val. 3-4 kl., bei integruota meninė raiška - po 0,5 sav. val. dailės pamokose, klasė dalijama į dvi grupes panaudojant mokinių ugdymo poreikiams tenkinti pamokas - po 1 val. klasei.
5-8 klasėse, integruojant formalųjį ir neformalųjį ugdymą, dailės ugdymo turinį praplečia piešimo-tapybos (5-8, I kl. 1 sav. val.), grafikos (5-8 kl. 0,5 sav.) ir erdvinės raiškos (5-8 kl. 0,5 sav. 7-8 kl. vedami meninės fotografijos užsiėmimai (po 1 sav. val.), praplečia meninės technologijos (1 sav. val.).
I-II klasėje, integruojant formalųjį ir neformalųjį ugdymą, dailės ugdymo turinį praplečia piešimo-tapybos ir grafikos (po 1 sav. val. I kl.), tapybos-grafikos (1 sav. val. II kl.), erdvinės raiškos (po 1 sav. praplečia rotaciniu būdu dėstomos meninių technologijų: keramikos, odos, tekstilės, stiklo programos (po 0,5 sav. val. I kl., po 1 sav. val. II kl.).
II klasėje meninio ugdymo klasių mokiniai atlieka kūrybinius darbus (projektas „Dovana mokyklai“). Mokiniai (individualiai) rugsėjo mėn. renkasi temą, mėgstamą dailės technologijų raiškos sritį. Direktoriaus įsakymu tvirtinamas mokinių pasirinkimas, skiriamas darbo vadovas. Spalio-balandžio mėn. skiriami savarankiškam kūrybiniam mokinių darbui, konsultuojantis su paskirtaisiais vadovais. Diegiamas principas, kad visi mokiniai yra kūrybingi ir gali tam tikru mastu plėtoti visų meninio ugdymo veiklos sričių kompetencijas: meninės raiškos, menų suvokimo, interpretavimo, vertinimo, menų svarbos socialiniame kultūriniame gyvenime suvokimo.
Ugdymo Aplinka ir Metodai
Svarbus aspektas yra palankaus emocinio klimato kūrimas (rodoma pagarba, laikomasi susitarimų, tinkamai padrąsinant sukuriami kūrybai ir mokymuisi palankūs santykiai). Veikla vyksta specializuotuose dailinio ir integruotos meninės raiškos kabinetuose, kurie yra pritaikyti grupiniam ir individualiam darbui, įrengti remiantis ne tradiciniu, o postmodernistiniu ugdymo aplinkos modeliu, pasinaudojus „Kuriame ateitį“ projekto vadovo F. Obe rekomendacijomis. Dažnai menų pamokos vykdomos kultūrinėje aplinkoje: galerijose, muziejuose, teatruose ir kt. Tokiu būdu padedama mokiniams suprasti meninės veiklos svarbą kiekvieno žmogaus ir bendruomenės gyvenime, nuteikiama aktyvesnei meninei, kultūrinei raiškai ir suteikiama galimybė suprasti kūrybinių kultūrinių industrijų veiklos principus. Mokiniai pagal galimybes aprūpinami reikalingomis priemonėmis, sudaromos sąlygos naudotis jomis pamokų metu.
Taip pat skaitykite: E. Fromm'o teorijos apžvalga
Humanistinės Kultūros Mokykla
Humanistinės kultūros mokykloje mokiniai mokosi pagal bendrąsias pradinio, pagrindinio, vidurinio ugdymo programas ir Meninio ir kultūrinio ugdymo programą. Ją įgyvendinant intensyviai ir darniai naudojama meninė veiksena (kūryba, atlikimas, analizė, vertinimas ir kita), užtikrinama meninio ugdymo ir bendrojo ugdymo dalykų dermė. Stiprinami mokinių ryšiai su meno ir kultūros pasauliu. Skatinama mokinių empatija, estetiniai išgyvenimai, padedantys perimti humanistines vertybes ir jas laikyti savomis.
Meninio ir kultūrinio ugdymo programa papildo pradinio, pagrindinio, vidurinio ugdymo turinį, jungia formalųjį ir neformalųjį švietimą, meno kolektyvų ir individualią mokinių veiklą, klasių vadovų, bendrojo ugdymo ir meninio ugdymo dalykų mokytojų veiklą. Ugdydamiesi pagal šią programą mokiniai savarankiškai pasirenka ir savanoriškai dalyvauja kultūrinėje, pažintinėje, projektinėje, koncertinėje veikloje. Humanistinės kultūros mokykla savo ugdomąja veikla kuria atvirą, ramią kūrybai palankią kultūrinę aplinką. Humanistinės kultūros ugdymo mokykloje pradinio, pagrindinio, vidurinio ugdymo programos papildomos ne mažiau kaip vienu meninio ugdymo dalyku.
Meninio ir kultūrinio ugdymo programos įgyvendinimą organizuoja klasių vadovai, kurie suburia su klase dirbančių meninio ir 3-4 bendrojo ugdymo dalykų mokytojų grupę. Greta meninio ir kultūrinio ugdymo programos humanistinės kultūros mokykloje vykdoma ir kita neformaliojo švietimo veikla: matematikų, žurnalistų, literatų, istorikų, užsienio kalbų (anglų, vokiečių, rusų ir kitų), diskusijų būreliai, sporto klubai.
Humanistinės kultūros mokykloje mokinių mokymosi pažanga ir pasiekimai vertinami Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Didelis dėmesys skiriamas kasdieninėms mokinio pastangoms, ugdomajam procesui reflektuoti.
Mokyklų Patirtis
Panevėžio Vytauto Žemkalnio gimnazija turi gilias meninio ugdymo tradicijas. Daugiametė patirtis bei mokyklos tradicijos paskatino mokyklai taikyti Švietimo ir mokslo ministro patvirtintos „Humanistinės kultūros ugdymo menine veikla sampratos“ elementus, nes mokyklos taikomi netradiciniai metodai ugdyti mokinius menine veikla atitinka minėtos sampratos nuostatas.
Taip pat skaitykite: Humanistinė Psichologija Lietuvoje
Šiaulių „Juventos“ progimnazija įkurta 1971-aisiais metais. Tai pirmoji mokykla Lietuvoje su sustiprintu muzikiniu ugdymu, ilgą laiką buvusi respublikinis muzikos mokymo, naujos profesoriaus E. Balčyčio metodikos kūrimo, įtvirtinimo ir propagavimo centras.
Konferencijos ir Bendradarbiavimas
Vladislavo Sirokomlės gimnazijoje vyko Lietuvos gimnazijų, vykdančių Humanistinės kultūros ugdymo menine veikla programą, konferencija „Humanistinės kultūros ugdymas menine veikla per integruotus projektus“. Konferencijos dalyvius - Panevėžio Vytauto Žemkalnio gimnaziją, Klaipėdos Vydūno gimnaziją, Kauno Juozo Grušo meno gimnaziją, Vilniaus Vladislavo Sirokomlės gimnaziją ir Vilniaus Tuskulėnų gimnaziją - jungia partnerystės klubas „Obuolys“. Kaskart susitikdami „Obuolio“ dalyviai išgyvena dalijimosi patirtimi ir bendrystės džiaugsmą. Konferencijoje skaityti pranešimai parodė kiekvienos gimnazijos unikalią patirtį, integruotais projektais įtraukiant mokinius pažinti pasaulį ir savo kūrybines galias. Apie Vilniaus Tuskulėnų gimnazijos projektinę patirtį pranešimą „Literatūros ir meninės saviraiškos dialogai: kūrinio interpretacijos galimybės“ skaitė lietuvių kalbos mokytoja Aušra Šilanskienė. Popietinės konferencijos rengėjų veiklos - atviros lietuvių, anglų kalbų, istorijos ir geografijos pamokos Vilniaus miesto erdvėse - ne tik atskleidė įdomias ugdymo galimybes ne klasėje, bet ir itin suartino konferencijos dalyvius.
Teisinis Pagrindas
Programa parengta vadovaujantis Humanistinės kultūros ugdymo menine veikla samprata, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2012 m. lapkričio 16 d. įsakymu Nr. V-1595, atsižvelgiant į Mokyklos bendruomenės puoselėjamas vertybes, Vilniaus miesto savivaldybės Tarybos 2017 rugpjūčio 16 d. sprendimo Nr. 1-1082 „Dėl Tarybos 2016-03-23 sprendimo Nr.
Humanistinės kultūros ugdymo menine veikla sampratos (toliau - samprata) paskirtis - apibrėžti mokinių humanistinės kultūros ugdymo menine veikla sistemą, kurią galėtų taikyti ją pasirinkusi nevalstybinė bendrojo ugdymo mokykla, o humanistinės kultūros ugdymo menine veikla sistemos elementus - savivaldybės ar valstybinė bendrojo ugdymo mokykla (toliau - humanistinės kultūros mokykla) teisės aktų nustatyta tvarka.
Humanistinės kultūros ugdymas menine veikla grindžiamas Lietuvos Respublikos švietimo įstatymu (Žin., 1991, Nr. 23-539; 2011, Nr. 38-1804), Netradicinio ugdymo koncepcija, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2010 m. kovo 5 d. įsakymu Nr. V-299 (Žin., 2010, Nr. 3.
Socialinė Veikla
Mokiniams sudaromos sąlygos vykdant socialinę veiklą taikyti įgytas žinias ir gebėjimus platesnėje socialinėje aplinkoje - organizuojamose socialinėse akcijose, koncertuose, parodose ir kt. Dalyvavimas socialinėje veikloje mokiniams leidžia pajusti savo reikšmingumą realiame gyvenime, įgytų būtinų žinių ir įgūdžių taikymo svarbą. Veikla vykdoma specializuotose meninės raiškos erdvėse, kabinetuose, kurie yra pritaikyti grupiniam ir individualiam darbui. Visų ugdymo pakopų mokiniams sudaromos sąlygos aktyviai lankytis teatruose, kine, parodose, pažintinėse išvykose, kur lavinamas jų kritinis mąstymas, gebėjimas meno kūrinius vertinti ir interpretuoti kultūriniu kontekstu.
Ugdymo Turinys Pagal Pakopas
Mokydamiesi pagal pradinio ugdymo programą, mokiniai mokosi muzikos (raiškos, kūrybos, interpretacijos, muzikinės kalbos), dailės (piešimo, kompozicijos), teatro (vaidybos, sceninės kalbos), šokio, liaudies kūrybos ir kitų meno srities dalykų. Mokiniai meninės raiškos mokosi pradinių klasių mokinių choruose, vokaliniuose ansambliuose, dailės studijose, etnokultūros, keramikos ir kituose pagal mokinių poreikius organizuojamuose neformaliojo švietimo užsiėmimuose.
Mokydamiesi pagal pagrindinio ugdymo programą, mokiniai mokosi muzikos (raiškos, kūrybos, interpretacijos, muzikinės kalbos), dailės (tapybos, grafikos, kompozicijos), teatro (vaidybos, sceninės kultūros ir kalbos), šokio ir kitų meno srities dalykų. Mokiniai meninės raiškos mokosi choruose, ansambliuose, dailės ir mados studijose, keramikos, fotografijos, fitodizaino, tapybos, Orfo instrumentų ir kituose pagal mokinių poreikius organizuojamose neformaliojo švietimo užsiėmimuose.
Mokydamiesi pagal vidurinio ugdymo programą, mokiniai mokosi muzikos (raiškos, kūrybos, interpretacijos, muzikinės kalbos), dailės (tapybos, grafikos, piešimo, braižybos, kompozicijos), estetikos ir kitų meno srities dalykų. Jie meninės raiškos mokosi dailės studijose, choruose, ansambliuose, teatro, šokio, rūbų modeliavimo ir muzikinių technologijų neformaliojo švietimo užsiėmimuose.
Programa skirta progimnaziją baigusiems gimnazistams, pageidaujantiems tęsti instrumentinį ir vokalinį ugdymą. Galima pasirinkti grojimą fortepijonu, smuiku, kanklėmis, gitara, dainavimą solo ir ansambliuose, muzikavimą grupėse.
tags: #humanistines #kulturos #ugdymo #menine #veikla #samprata