Humanistinė psichologija, įsišaknijusi asmens laisvės ir sveikatos idėjose, Lietuvoje pradėjo formuotis dar prieš įkuriant Lietuvos humanistinės psichologijos asociaciją (LHPA) 1991 m. Šiame straipsnyje apžvelgiama humanistinės psichologijos raida Lietuvoje, atkreipiant dėmesį į pagrindines kryptis ir praktikas, kurios turėjo įtakos šios srities formavimuisi.
Humanistinės psichologijos priešistorė Lietuvoje
Humanistinės psichologijos priešistorė Lietuvoje prasidėjo nuo iniciatyvinės grupės, kurią sudarė Rimantas Kočiūnas, Aleksandras Kučinskas, Remigijus Bistrickas ir kiti psichologai. Šie entuziastai siekė integruoti amerikietiškosios humanistinės psichologijos elementus į besiformuojančią psichologinę praktiką Lietuvoje, įskaitant psichologinį konsultavimą, grupinę terapiją ir asmeninę psichoterapiją. Tuo metu didelę įtaką darė Viktoro Franklio ir Karlo Rodžerso kelionės į Maskvą, kur jie vedė seminarus, kuriuose dalyvavo ir Rimantas Kočiūnas. Taip pat populiarūs Vilniaus psichoterapiniai seminarai, į kuriuos atvykdavo dalyviai iš visos Tarybų Sąjungos, tapo platforma humanistinės psichologijos idėjų sklaidai.
LHPA įkūrimas ir veikla
Po pirmosios Tarybų Sąjungos ir JAV humanistinės psichologijos konferencijos Maskvoje 1991 m., tų pačių metų pabaigoje buvo įkurta Lietuvos Humanistinės psichologijos asociacija (LHPA). Jos pirmuoju prezidentu tapo Rimantas Kočiūnas. Asociacija tapo svarbiu centru, organizuojančiu renginius ir seminarus, skirtus psichologams, siekiantiems geriau suprasti Vakarų humanistinės psichologijos idėjas ir įgyti praktinės patirties. LHPA taip pat siekė išsiaiškinti, kokios yra galimybės realizuoti humanistinės psichologijos idėjas praktikoje Lietuvoje.
Bendradarbiavimas su užsienio specialistais
LHPA aktyviai bendradarbiavo su užsienio humanistinės psichologijos mokyklos specialistais. Lietuvoje lankėsi Ben Kolodzin, supažindinęs su potrauminiu darbu humanistinėje paradigmoje, profesorius Stanley Krippner iš Saybrook humanistinės psichologijos instituto (Kalifornija) ir profesorė Rut-Inge Heinze iš Berklio universiteto. Profesorius S.Krippner, vienas iš humanistinės psichologijos steigėjų, pristatė savo asmeninės mitologijos koncepciją, turėjusią didelę įtaką ir lietuvių psichologams. Kultūros antropologijos profesorė Rut-Inge Heinze vedė šamanizmo studijų seminarus, orientuotus į šiuolaikinę humanistinę psichoterapiją. Šių autorių seminarai sulaukė didelio susidomėjimo ir pritraukė daug dalyvių, įskaitant studentus.
Savarankiškos paieškos ir seminarai
Nuo 1992-1993 m. LHPA pradėjo organizuoti savo pačių rengiamus seminarus, tiek teorinius, tiek praktinius. Vienas pirmųjų buvo transpersonalinės psichologijos seminaras „transpersonalinis žaidimas“, įvykęs Palangoje 1992 m. rudenį. Taip pat buvo rengiami seminarai su holotropiniu kvėpavimu ir LSD terapija, tačiau jie buvo uždari ir vyko ribotoje dalyvių erdvėje.
Taip pat skaitykite: Kaip valdyti orientuotą agresiją?
Didelę reikšmę įgavo mitologijos studijų idėja, kurią inicijavo susitikimas su S. Krippner ir pirmo transpersonalinės psichologijos seminaro rengimas 1992 metais. Į mitologiją buvo pasiūlyta pažvelgti kaip į specifinės pasaulėžiūros formą, susijusią su ta užasmenine erdve, prie kurios bando prisiliesti tradicinė transpersonalinė psichologija. Seminarai, skirti mitinio patyrimo studijoms, tęsėsi dešimt metų iki 2001 m. Jų metu buvo nagrinėjama asmeninės ir kolektyvinės mitologijos integracija, panašiai kaip psichoanalizėje pereinama nuo froidiškos asmeninės pasąmonės link Karlo Gustavo Jungo kolektyvinės pasąmonės paradigmos.
Vėlesni seminarai buvo nukreipti į socialinės mitologijos atskleidimą per asmeninę mitologiją. Socialinė mitologija buvo suvokiama kaip dabar veikianti mitologija, kuri užvaldo didžiules žmonių mases ir daro didelę įtaką asmenybės infliacijai bei etinio pagrindo ardymui.
Transkultūrinės psichologijos seminarai
Nuo 2002 m. LHPA mitologinius seminarus transformavo į platesnio pobūdžio seminarus, pavadintus „transkultūrinės psichologijos seminarais“. Šiuose seminaruose į kultūrą buvo žiūrima labai plačiai, išeinant iš įprasto kultūros psichologijos rėmų, kaip į visą tai, kas egzistuoja kaip vientisas laukas ir yra susiję su žmonėmis. Pirmas seminaras „Miškas“ buvo skirtas miškui kaip kultūrai ir žmogaus vietai toje erdvėje. Kituose seminaruose buvo nagrinėjamos delfinų ir kitos kultūros. Iš viso įvyko penki LHPA tarpkultūrinės psichologijos seminarai, kurie užbaigti 2006 m.
"Kitokios realybės" simpoziumai ir futuristinė psichologija
Nuo 2007 m. seminarai buvo transformuoti į „Kitokios realybės“ simpoziumus, skirtus realybės įvairiapusiškumo patyrimui blaivioje sąmonės būsenoje. Nuo 2013 m. įvedama nauja kryptis - „Futuristinės psichologijos simpoziumas“, skirtas prisiliesti prie ateities.
Reikia pastebėti, kad JAV būdinga transpersonalinės psichologijos kryptis, kuri liečia pakitusias sąmonės būsenas, Lietuvoje didesnio intereso nesulaukė. Tuo tarpu kultūrologinės pakraipos Vakarų transpersonalinė psichologija, ypač ta, kuri liečia šamanizmo studijas, pas mus irgi susilaukia atgarsio ir yra nuolat palaikoma. Su Tomsko (Rusija) Universiteto humanistinės psichologijos katedra 2005 m. jau kelių mūsų žmonių grupė dalyvavo susitikimo su Altajaus (Pietų Sibiras) šamanizmo seminare, o 2014-15 m.
Taip pat skaitykite: Destruktyvus elgesys ir terapija
Grupinė psichoterapija ir "Riba" seminarai
Kita svarbi humanistinės psichologijos kryptis Lietuvoje buvo humanistiškai orientuota grupinė psichoterapija. Vienas iš tokių LHPA tradicinių seminarų, kurie vyksta iki šiol, yra Gražinos Kuniskienės grupės, kurios vadinasi „Riba“. Šiuose seminaruose nagrinėjamos įvairios gyvenimo aplinkybės ribos, lūžio kontekste. Seminarai vyksta metų pabaigoje kaimo vienkiemyje, kur galima atsiriboti nuo kasdieniškų rūpesčių ir civilizacijos šurmulio. Šiose grupėse vyksta ieškojimai tarpinėje grandyje, kuri yra kažkur tarp asmenybės ir būties.
Remigijaus Juškėno transpersonalinės psichologijos seminarai
Kitas tradicinis LHPA seminaras - tai Remigijaus Juškėno vadinami transpersonalinės psichologijos seminarai, kurie vyksta Vilniuje pavasariais. Juose tema dažnai būna iš transpersonalinės sferos, bet prisilietimas prie temos vyksta ne transpersonaliniais metodais, o per intensyvų grupinį bendravimą. Juškėnas pabrėžia, kad humanistinės psichologijos idėjinėse nuostatose yra pabrėžiama, kad žmogus iš principo yra laisva ir sveika asmenybė, nors gali turėti ir problemų. Bet tos problemos negali būti sutapatinamos su liga, kas dabar yra dažnai daroma asmeninėje terapijoje.
Individualus darbas su klientais ir mokymo programos
Individualus darbas su klientais dažniausiai praktikuojamas psichologinių mokymų programose, tokiose kaip Humanistinės ir egzistencinės psichologijos instituto (HEPI) mokymo programos. Skirtingai nuo daugelio kitų psichoterapinių asociacijų, LHPA nuo pat pradžios apsibrėžė, kad jokių mokymo programų nekuria ir nerealizuoja.
Sapnų grupė
Kitas svarbus ir įdomus LHPA seminaras, kuris pastoviai vyko eilę metų, buvo sapnų grupė, įsteigta Leono Judelevičiaus ir vedama Vilniuje apie penkis metus. Ši sapnų grupė rėmėsi humanistinės psichologijos požiūriu, kad sapnai yra labai individualūs ir pats sapnuotojas turi su kitų pagalba surasti, ką jie jam reiškia.
Egzistencinės ir geštalto terapijos panašumų ir skirtumų diskusija
2012 metais įvyko diskusija tarp Humanistinės ir egzistencinės psichologijos instituto vadovo Rimanto Kočiūno ir Geštalto psichoterapijos instituto „Dialogas“ vadovės Vitalijos Lepeškienės apie egzistencinės ir geštalto terapijos panašumus ir skirtumus.
Taip pat skaitykite: Prasmingo gyvenimo link per psichoterapiją
Rimantas Kočiūnas pabrėžė, kad svarbus egzistencinės terapijos išskirtinumas yra tai, kad čia nesiremiama kokia nors struktūrine asmenybės teorija. Egzistencinės terapijos nuostata - žmogaus prigimtis nėra fiksuota, ji nuolat vystosi, mes nuolat apibrėžiame save nepaliaujamo tapsmo tėkmėje. Tokia nuostata reikalauja permąstyti terapeuto vaidmenį. Vienas svarbiausių dalykų, apibūdinančių egzistencinio terapeuto poziciją, yra jo „nežinojimas“. Tai yra atsisakymas žinoti, kas klientui gali būti gerai ar kas gali būti blogai. Egzistencinėje terapijoje terapeutas nesiekia būti reikšmingu asmeniu kliento gyvenime, neįsipareigoja išspręsti jo problemas. Terapija orientuota į pagalbą klientui atsistoti ir stovėti ant savo kojų, o ne ramstytis į kitus ar kitiems leisti ramstytis į jį.
Vitalija Lepeškienė teigė, kad geštaltinė psichoterapija artima ir humanistinei, ir egzistencinei kryptims. Kaip ir egzistencinės terapijos atstovai, geštalto terapeutai atmeta deterministinę poziciją, pasak kurios, žmogus tik reaguoja į stimulus, yra valdomas vaikystės psichologinių traumų ir galiausiai yra praeities produktas. Geštaltinė psichoterapija susitelkia ties dabartimi, nes tik dabartis yra ta akimirka, kai mes galime gyvenime kažką pakeisti, galime pradėti gyventi kitaip.
Geštaltinė psichoterapija: įsisąmoninimo gilinimas
Geštaltinė psichoterapija yra į asmenybės augimą ir visybiškumą orientuota psichoterapija. Geštaltinės psichoterapijos dėmesio centras - įsisąmoninimo gilinimas. Nuolatinis savęs (savo minčių, jausmų, kūno pojūčių, dvasinio patyrimo) ir aplinkos įsisąmoninimas įgalina gyventi visavertiškai: užkerta kelią kauptis „nebaigtiems reikalams“, padeda atskirti savo pačių poreikius nuo aplinkinių žmonių lūkesčių ir reikalavimų, išsilaisvinti iš neproduktyvių, pasenusių, automatiškų elgesio modelių, užtikrina sąmoningus, savomis vertybėmis pagrįstus pasirinkimus. Geštaltinės psichoterapijos atstovai teigia, kad žmogus bręsta ir keičiasi santykyje su kitais, taigi dialogiškumas - esminis šios psichoterapijos principas.
Kūno psichoterapija
Kūno psichoterapija - tai holistinis psichoterapijos metodas, kuris remiasi prielaida, kad žmogaus kūnas, emocijos ir psichika sudaro nedalomą visumą, o vidiniai konfliktai ar emociniai išgyvenimai neišvengiamai atsispindi kūne - raumenų įtampoje, kvėpavime, laikysenoje ar net vidaus organų veikloje. Terapijoje naudojami specialūs į kūną orientuoti metodai (pvz., darbas su kvėpavimu, judėjimas, raumenų relaksacija, dėmesingas kūno pojūčių stebėjimas, prisilietimas) kartu su verbaline refleksija.
tags: #i #perejima #orientuota #psichoterapija