Bipoliarinis sutrikimas Lietuvoje: Nedarbingumo procentas ir svarbiausia informacija

Bipolarinis sutrikimas - tai psichikos sveikatos būklė, kuriai būdingi dideli nuotaikos svyravimai, apimantys depresijos epizodus ir manijos arba hipomanijos periodus. Šie epizodai gali trukti savaites ar mėnesius, o tarp jų dažnai būna normalios nuotaikos fazės. Lietuvoje, kaip ir kitose šalyse, bipolarinis sutrikimas gali turėti įtakos žmogaus darbingumui ir galimybei gauti neįgalumą. Straipsnyje aptariama, kaip bipolarinis sutrikimas vertinamas nustatant neįgalumą Lietuvoje, kokie kriterijai taikomi ir kokią paramą gali gauti asmenys, sergantys šia liga.

Bipolarinio sutrikimo ypatumai

Bipolarinis sutrikimas pasireiškia skirtingai, priklausomai nuo tipo ir individualių savybių.

Manija ir hipomanija

Manijos metu žmogus jaučiasi pakylėtas, energingas, pasitikintis savimi ir nenugalimas. Jam būdingos didybės idėjos, daugybė grandiozinių planų, sustiprėjęs seksualumas ir socialinių normų nepaisymas. Asmuo gali greitai kalbėti, jo mintys šokinėja, dėl to gali būti sunku suprasti. Miego poreikis sumažėja, o žmogus jaučiasi žvalus net ir nemiegojęs. Hipomanija yra panaši į maniją, tačiau ne tokia stipri. Asmuo jaučiasi energingas, pasitikintis savimi, turi daug ateities planų ir sugeba įkvėpti kitus. Tiek pats asmuo, tiek aplinkiniai dažnai nesuvokia, kad ši būsena yra nenormali.

Depresija

Depresijos metu asmuo gali jaustis pesimistiškai ir beviltiškai, neturėti energijos, gali pasikeisti miego įpročiai, apetitas ir kūno svoris. Būdinga apatija, sumažėję interesai, lėtos mintys ir prasta dėmesio koncentracija.

Bipolarinio sutrikimo tipai

I tipas diagnozuojamas, jei asmuo patiria bent vieną ryškų manijos epizodą. II tipu sergantys asmenys išgyvena depresijos epizodus ir hipomaniją.

Taip pat skaitykite: Gydymo Galimybės

Priežastys

Bipolarinio sutrikimo atsiradimą gali paskatinti genetika, biologiniai pakitimai smegenyse ir aplinka (traumuojanti patirtis, stresinė būsena). Ligos epizodus gali provokuoti endokrininiai sutrikimai, nėštumas, menopauzė, alkoholis ar narkotinės medžiagos.

Gydymas

Šis sutrikimas dažniausiai yra gydomas medikamentų ir psichoterapijos pagalba.

Neįgalumo nustatymo procesas Lietuvoje

Lietuvoje neįgalumo nustatymo procesą reglamentuoja Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba (NDNT). NDNT vertina asmens sveikatos būklę ir gebėjimą gyventi savarankiškai bei dirbti. Neįgalumas nustatomas tik esant įrodytam funkcinių gebėjimų sutrikimui, kurį sukelia konkreti liga arba kelių ligų kombinacija.

Ligų grupės

Yra 15 pagrindinių ligų grupių, į kurias suskirstyti sutrikimai vertinami nustatant bazinį darbingumą. Tarp jų yra psichikos ir elgesio sutrikimai: šizofrenija, bipolinis sutrikimas, sunkios depresijos formos, autizmas, ankstyvoji demencija. Šios būklės riboja bendravimą, savarankiškumą ir darbingumą.

Darbingumo vertinimo etapai

Darbingumo vertinimas vyksta dviem etapais. Pirmiausia nustatomas bazinis darbingumas procentais (nuo 0 iki 100), įvertinant visas ligas, traumas ir jų padarinius žmogaus organizmo funkcijoms. Jei yra kelios diagnozės, bazinis darbingumas gali būti koreguojamas pagal specialius koeficientus. Tuomet vertinamas asmens gebėjimas dalyvauti kasdienėje veikloje, darbe, mokymesi ar savarankiškame gyvenime. Balais nuo 0 iki 76 nustatomas dalyvumo lygis, kuris atitinka koeficientą nuo 0,7 iki 1,2. Galiausiai bazinis darbingumas dauginamas iš šio koeficiento.

Taip pat skaitykite: Kas yra bipolinis sutrikimas?

Neįgalumo laikotarpis

Priklausomai nuo sveikatos būklės ir jos prognozės, neįgalumas gali būti skiriamas:

6, 12 arba 24 mėnesiams,
vaikams - iki 18 metų,
suaugusiems - neterminuotai, jei sveikata nepagerės.

Reikalingi dokumentai

Neįgalumo lygį vertina NDNT, remdamasi gydytojo siuntimu ir pateiktais medicininiais dokumentais. Svarbu, kad būtų išnaudotos visos gydymo ir reabilitacijos galimybės. Jei ne, sprendimas gali būti nepriimtas. Asmenys, gyvenantys užsienyje, vertinami tik pagal medicininius kriterijus.

Neįgalumo svarba

Neįgalumo nustatymas suteikia teisę į:

socialines išmokas,
gydymo ir reabilitacijos paslaugas,
darbo sąlygų pritaikymą ar kompensacijas.

Laiku nustatytas darbingumo sumažėjimas užtikrina pagalbą, kurios žmogui realiai reikia.

Bipolarinis sutrikimas ir darbingumo lygis

Nustatant darbingumo lygį sergantiesiems bipoliniu sutrikimu, atsižvelgiama į:

Taip pat skaitykite: Sužinokite apie bipolinį sutrikimą

simptomų sunkumą,
dabartinio ligos epizodo trukmę,
paūmėjimų skaičių per pastaruosius 1 metus,
gydymo efektyvumą,
pasiektą remisiją ar jos nebuvimą,
liekamuosius simptomus,
vaistų šalutinį poveikį,
ar sutrikimas dvipolis, ar dažna ciklų kaita.

Afektiniams sutrikimams skiriami šie darbingumo procentai:

Nežymus sutrikimas - 90 proc.
Lengvas sutrikimas - 85 proc.
Vidutinis sutrikimas - 70 proc.
Didelis sutrikimas - 50 proc.
Sunkus sutrikimas - 30 proc.

Darbingo amžiaus žmogus (nuo 18 m. iki pensijos sukakties), kuriam nustatytas 0-55 proc. darbingumo lygis, pripažįstamas asmeniu su negalia.

Kiti sutrikimai ir neįgalumas

NDNT vertina ne vieną sutrikimą, o visą žmogaus sveikatą kompleksiškai. Pavyzdžiui, jei žmogus turi psichikos sutrikimų ir dar kardiologinių ar judėjimo problemų, viskas vertinama kartu. Tad kuo daugiau sutrikimų, kurie atitinka kriterijus, tuo didesnė negalia nustatoma.

Išmokos ir parama

Atsižvelgdama į stažą, darbingumo lygį ir kitus kriterijus, išmokas tokiems asmenims moka „Sodra“. Vidutinė netekto darbingumo pensija yra 351 euras. Norint gauti šią išmoką, reikalaujama turėti darbo arba socialinio draudimo stažo.

Praktiniai aspektai

Kreipimasis dėl neįgalumo

Žmonės kreiptis dėl neįgalumo patys negali - siuntimą su išsamiu būklės aprašymu tarnybai turi parengti gydytojas (psichiatras, šeimos gydytojas ar kt.). Svarbu tai, kad bet kuri psichikos liga, pavyzdžiui, depresija, kiekvienam žmogui gali būti skirtinga. Tad ir darbingumo lygis gali skirtis - vieniems pripažįstama negalia, kitiems - ne. Be to, net ir gavęs neįgaliojo statusą asmuo nebūtinai jį turės iki pensijos - specialistai įvertina, ar per tam tikrą laiką žmogaus būklė gali pasikeisti, ir nustato tam tikrą laikotarpį, po kurio vėl bus vertinamas žmogaus darbingumas.

Kada nustatoma negalia?

Negalia nustatoma tuomet, kai dėl žmogaus įvairių kūno sandaros ir funkcijų sutrikimo bei nepalankių aplinkos veiksnių sąveikos atsiranda ilgalaikis sveikatos būklės pablogėjimas, dalyvavimo visuomenės gyvenime ir veiklos galimybių sumažėjimas. Siuntimas į NDNT išduodamas tik tais atvejais, kai baigus aktyvų gydymą vis tiek išliko sutrikimų, trikdančių asmens savarankiškumą, darbingumą ir kt.

Kaip vertinamas žmogaus darbingumas?

Negalia nustatoma kompleksiškai įvertinus informaciją apie žmogaus sveikatos būklę ir jo veiklos bei gebėjimo dalyvauti kriterijus. Medicininiai kriterijai vertinami pagal gydytojo siuntime pateiktus duomenis, o savarankiškumas - užpildant asmens veiklos ir gebėjimų dalyvauti klausimyną.

Skirtingų lygių depresija - skirtingas darbingumas

Jeigu gydytojas mato, kad depresija žmogui sutrikdo savarankiškumą, darbingumą ir jam gali būti nustatyta negalia, tik tuomet jis siunčia į NDNT.

Kiti neurologiniai sutrikimai ir neįgalumas

Be psichikos sutrikimų, neįgalumas gali būti nustatomas ir dėl kitų neurologinių ligų.

Smegenų pažeidimai

Smegenų pažeidimai, kai yra pažintinių funkcijų sutrikimų (apraksija, afazija, agnozija ir kt.):

Lengvi - 60 proc.
Vidutiniai - 45 proc.
Dideli - 35 proc.
Sunkūs - 25 proc.

Smegenų pažeidimai, kai yra koordinacijos ir pusiausvyros sutrikimų (įskaitant stovėjimo ir vaikščiojimo funkcijų sutrikimus):

Lengvi - 90 proc.
Vidutiniai - 55 proc.
Didelė pagalba - 40 proc.
Reikia pagalbinių priemonių - 30 proc.
Visiškas priklausomumas - 25 proc.

Cerebrinis paralyžius (CP)

Nedidelis sutrikimas - 80 proc.
Lengvas sutrikimas - 55 proc.
Vidutinis sutrikimas - 40 proc.
Didelis sutrikimas - 30 proc.
Sunkus sutrikimas - 20 proc.

Ekstrapiramidinės sistemos ir judesių sutrikimai

Vienpusiai simptomai - 90 proc.
Abipusiai simptomai - 70 proc.
Ryškesni simptomai - 40 proc.
Labai ryškūs simptomai - 35 proc.
Visiška priklausomybė - 20 proc.

Epilepsija

Reti priepuoliai - 90 proc.
Vidutinio dažnumo - 50 proc.
Dažni priepuoliai - 40 proc.
Labai dažni - 35 proc.
Labai dažni, sunkūs asmenybės ar pažintiniai sutrikimai - 30 proc.
Labai dažni generalizuoti priepuoliai - 25 proc.

Narkolepsija

Lengvas funkcijos sutrikimas - 55 proc.
Vidutinis funkcijos sutrikimas - 40 proc.
Sunkus funkcijos sutrikimas - 25 proc.

Nugaros smegenų pažeidimai

Lengvas - 90 proc.
Cauda equina pažeidimas - 60 proc.
Paraparezė su dubens organų sutrikimu - 40 proc.
Tetraparezė su dubens organų funkcijos sutrikimu - 25 proc.
Apatinė paraplegija ir dubens funkcijos sutrikimas - 20 proc.
Pažeidimas žemiau C5 - 10 proc.
Pažeidimas C4 ar aukščiau - 0 proc.

Išsėtinė sklerozė

Vertinama pagal Kurtzke EDSS skalę.

Periferinės nervų sistemos, neuromuskulinės jungties ir raumenų ligos

Lengvas funkcijos sutrikimas - 80 proc.
Vidutinio sunkumo - 50 proc.
Ryškus sutrikimas - 35 proc.
Sunkus sutrikimas - 25 proc.
Labai sunkus sutrikimas - 15 proc.

Miastenija

Lengva forma - 55 proc.
Lengva generalizuota forma - 45 proc.
Vidutinio sunkumo generalizuota forma - 40 proc.
Didelio sunkumo generalizuota forma - 35 proc.
Sunki forma - 25 proc.
Labai sunki forma - 15 proc.
Terminalinė forma - 0 proc.

Kiti sutrikimai ir neįgalumo procentai

Be neurologinių ir psichikos sutrikimų, neįgalumas gali būti nustatomas ir dėl kitų sveikatos problemų, tokių kaip:

Demencija (F00-F03): 35-90 proc.
Protinės atsiliekančios raidos sutrikimai (F70, F71, F72, F73, F78): 25-45 proc.
Specifiniai mišrūs raidos sutrikimai (F83), įvairiapusiai raidos sutrikimai (F84): 20-45 proc.
Skrandžio neturėjimas, pašalinimas: 20-90 proc.
Išmatų nelaikymas: 40-70 proc.
Plonosios žarnos fistulė arba storosios žarnos fistulė: 50 proc.
Dirbtinė išangė: 40 proc.
Trumpos žarnos sindromas (po žarnų rezekcijos): 20-80 proc.
Žarnų malabsorbcija (celiakija ir kitos priežastys): 20-80 proc.
Rando išvarža (reikia dėvėti bandažą): 90 proc.
Transplantuotos kepenys/kasa: 20-40 proc.
Inkstų ligos: 20-90 proc.
Hipofizės skydliaukės funkcijos sutrikimai, antinksčių nepakankamumas, necukrinis diabetas, kiti vidinės sekrecijos liaukų funkcijos sutrikimai: 15-100 proc.
Morbidinis nutukimas ir kitas maisto medžiagų perteklius bei maisto medžiagų pertekliaus padariniai (E65-E68), kai KMI>40: 80 proc.
Mitybos trūkumas (prasta mityba (E40-E46), kitų medžiagų trūkumas dėl prastos mitybos (E50-E64): 20-60 proc.
Nuolatinė odos ir (ar) poodžio pažeidimo rizika: 50-90 proc.

tags: #bipolinis #sutrikimas #proc #darbingumo