Valgymo sutrikimai, tokie kaip anoreksija ir bulimija, yra rimtos psichikos ligos, paveikiančios žmones visame pasaulyje. Šie sutrikimai kelia didelę grėsmę sveikatai ir net gyvybei, todėl svarbu suprasti jų priežastis, simptomus ir gydymo būdus. Šiame straipsnyje aptarsime įdomius faktus apie anoreksiją ir bulimiją, rizikos veiksnius, gydymo galimybes ir prevencijos strategijas.
Kas yra valgymo sutrikimai?
Valgymo sutrikimai yra psichikos ligos, kurios pasireiškia nenormaliu santykiu su maistu, svoriu ir kūno forma. Remiantis pasauline statistika, nuo valgymo sutrikimų kenčia apie 5 proc. žmonių. Tai gili psichologinė ir emocinė kančia, kuria žmogus mėgina įveikti asmenines problemas. Žinoma, tai nėra veiksmingas būdas, tačiau tuo metu - vienintelis žinomas problemų sprendimas. Valgymo sutrikimai kelia grėsmę žmogaus sveikatai ir netgi gyvybei, pažeidžia jį visą: žalojamas organizmas, psichika, keičiasi elgesys, sumažėja socialinės adaptacijos galimybės, didėja suicido pavojus.
Pagrindiniai valgymo sutrikimai yra nervinė anoreksija ir nervinė bulimija. Taip pat yra pastovaus persivalgymo sutrikimas, psichogeninis apetito praradimas arba psichogeninis vėmimas.
Nervinė anoreksija
Nervinė anoreksija, kitaip vadinama tiesiog anoreksija, yra rimtas valgymo sutrikimas, kuriam būdingas obsesinis noras numesti svorio, stipri baimė priaugti svorio ir sutrikęs savo kūno suvokimas. Asmenys, turintys šį sutrikimą, mato save kaip turinčius viršsvorį, net kai jie sveria per mažai, laikosi intensyvių dietų, stipriai sumažina suvartojamų kalorijų kiekį, stebi savo svorį. Anoreksija gali labai pakenkti tiek fizinei tiek psichinei sveikatai, su laiku gali išsivystyti nevaisingumas, retėja kaulai, pakenkiama visoms organų sistemoms. Komplikuojasi nemiga, depresija, socialiai izoliuojasi.
Anoreksijos simptomai
- Intensyvi baimė priaugti svorio, net jei žmogus yra per mažo svorio.
- Iškreiptas kūno įvaizdis ir nuolatinis susirūpinimas savo svoriu bei kūno forma.
- Griežtas maisto ribojimas arba atsisakymas valgyti.
- Per didelis fizinis aktyvumas.
- Emocinio streso, spaudimo atitikti visuomenės grožio standartus ar sudėtingų gyvenimo situacijų metu pasireiškiantys simptomai.
Anoreksijos priežastys
Šis valgymo sutrikimas gali išsivystyti dėl psichologinių, genetinių ir socialinių veiksnių. Emocinė trauma, spaudimas siekti tobulumo ar neigiama šeimos aplinka vaikystėje gali padidinti riziką susirgti anoreksija. Anoreksiją dažnai lydi depresija, nerimo sutrikimai ir obsesinis-kompulsinis elgesys.
Taip pat skaitykite: Žmogaus elgesio vingrybės eksperimentuose
Anoreksijos gydymas
Nervinės anoreksijos gydymas yra kompleksinis procesas, apimantis medicininę priežiūrą, psichoterapiją ir mitybos terapiją.
- Fizinės būklės stabilizavimas: Šiame etape daugiausia dėmesio skiriama sergančiojo gyvybinių funkcijų atkūrimui. Gydytojai sudaro subalansuotą mitybos planą, kuris padeda palaipsniui atkurti sveiką svorį.
- Psichologinė pagalba: Psichoterapija, dažniausiai kognityvinė elgesio terapija (KET), yra pagrindinis gydymo būdas. Ji padeda sergančiajam atpažinti ir pakeisti destruktyvų mąstymą apie svorį, kūną ir maistą.
- Mitybos terapija: Padeda išmokti sveikos mitybos įpročių.
- Socialinė parama: Artimųjų įtraukimas į gydymo procesą yra labai svarbus. Šeimos nariai ir draugai turi suprasti ligos pobūdį, kad galėtų tinkamai palaikyti sergantįjį.
Nervinė bulimija
Nervinė bulimija pasireiškia dažnais, besikartojančiais persivalgymo priepuoliais (bent kartą per savaitę per pastarąjį mėnesį). Persivalgymo priepuolių metu asmuo patiria valgymo kontrolės praradimą, valgo žymiai daugiau ir jaučiasi negalintis nustoti valgyti. Po persivalgymo seka bandymas sumažinti skrandžio diskomfortą ir kompensuoti suvartotų kalorijų kiekį, siekiant užkirsti kelią svorio augimui (pavyzdžiui, asmuo pats sau sukelia vėmimą, piktnaudžiauja vidurių laisvinamaisiais ar klizmomis, intensyviai mankštinasi). Šis sutrikimas turi daug bendrų psichologinių požymių su nervine anoreksija, tačiau asmuo, sergantis nervine bulimija nepasižymi reikšmingai sumažėjusiu svoriu, todėl neatitinka nervinės anoreksijos kriterijų.
Bulimijos simptomai
- Nepakankama valgymo kontrolė - negebėjimas sustoti valgyti.
- Valgymas slapčia - vaikščiojimas į virtuvę, kai visi nuėjo miegoti.
- Pakaitinis persivalgymas ir badavimas - retai valgomi normalūs patiekalai.
- Ėjimas į vonios kambarį pavalgius - pavalgęs dažnai prapuola arba keliauja į vonios kambarį vemti.
- Vidurius laisvinančių, šlapimo išsiskyrimą skatinančių ar vėmimą sukeliančių vaistų vartojimas pavalgius.
- Vėmalų kvapas - vonios kambaryje jaučiamas arba nuo asmens sklinda vėmalų kvapas.
- Perteklinis sportavimas - treniruojasi tiek, kiek leidžia jėgos, ypač pavalgę.
- Užuot valgę jautriai, baudžiame save sukeldami viduriavimą, badaudami ar sportuodami, kad sudegintume kalorijas.
Bulimijos gydymas
Bulimijos gydymas yra panašus į anoreksijos gydymą ir apima psichoterapiją, mitybos terapiją ir, kai kuriais atvejais, medikamentus. Svarbu nutraukti persivalgymo ir organizmo valymo ciklą ir suformuoti sveikesnius santykius su maistu.
Kiti valgymo sutrikimai
- Pastovaus persivalgymo sutrikimas: Juo sergant per trumpą laiką suvalgoma daug maisto, prarandama kontrolė. Po tokio persivalgymo nei išsivemiama, nei intensyviai sportuojama.
- Psichogeninis apetito praradimas arba psichogeninis vėmimas.
- Ortoreksija: Perdėtas dėmesys sveikam maistui, kuris gali peraugti į obsesinį elgesį.
Valgymo sutrikimų rizikos veiksniai
- Lytis: Valgymo sutrikimų ligomis dažniau serga moterys.
- Amžius: Dažniausiai pasireiškia paauglystėje ir ankstyvojoje suaugystėje.
- Socialinės normos: Asmuo gyvenantis visuomenėje, kur mažas kūno svoris yra šlovinamas, neretai jaučia spaudimą atrodyti lieknai.
- Psichologinės problemos: Depresija, nerimas, žema savivertė, sunkumas išreikšti emocijas.
- Šeimos istorija: Valgymo sutrikimai gali būti paveldimi.
- Trauminiai įvykiai: Seksualinė prievarta ar kitos traumos gali padidinti riziką susirgti valgymo sutrikimais.
Kada sunerimti dėl savo mitybos?
Dažnas galvojimas apie svorį, išvaizdą ir mitybą turėtų kelti nerimą. Nuolatinis svarstymas apie badavimą, labai intensyvų sportavimą yra rimtas pavojaus signalas. Taip pat pasireiškia savo ir kitų kūnų vertinimas, lyginimas. Orientuojamasi į kitų žmonių nuomonę, norima kitiems patikti.
Ženklai, rodantys galimus valgymo sutrikimus
- Atsisakymas anksčiau valgytų patiekalų.
- Vengimas valgyti kartu su šeima ar draugais.
- Ženklus maisto porcijų mažinimas.
- Itin didelis sportavimas.
- Kūno slėpimas po laisvais drabužiais.
- Stipriai mažėjantis svoris.
Ką daryti, jei įtariate, kad kažkas serga valgymo sutrikimu?
Jei yra galimybė, reikia reaguoti. Galima tiesiog pasikalbėti, tiksliai įvardinti pastebėjimus (pavyzdžiui, apie stipriai mažėjantį svorį) ir išreikšti savo susirūpinimą. Tikėtina, kad žmogus viską neigs, ligos iš karto nepripažins. Jeigu žmogus labai jautrus, pastabas ir susirūpinimą reikėtų išreikšti kuo švelniau, nieko nekaltinti. Iš pradžių tikėtina ne tik jautri reakcija, bet ir pyktis. Vis dėlto laiku parodytas rūpestis gali motyvuoti gydytis ir sveikti, todėl matomos problemos nereikėtų ignoruoti.
Taip pat skaitykite: Kaip gydoma bulimija
Gydymo trukmė ir eiga
Gydoma iškart dviem būdais: sureguliuojamas žmogaus svoris bei mityba ir tuo pat metu vyksta psichoterapinis darbas. Įprastai pacientas apie mėnesį (kartais - virš dviejų mėnesių) guli ligoninėje, valgymo sutrikimų skyriuje. Po to šešias savaites (kartais - iki 12 savaičių) lankosi dienos centre. Yra didelė tikimybė, kad sergančiajam pagerės, tačiau labai svarbu lankyti psichoterapijos užsiėmimus ir spręsti emocinius bei santykių sunkumus. To nedarant, didėja rizika grįžti prie senų įpročių. Anoreksijos gydymas kartais trunka net visą gyvenimą.
Kaip padėti anoreksija sergančiam asmeniui?
- Klausykitės: Išklausykite sergantįjį be teisimo ar kritikos.
- Skatinkite kreiptis pagalbos.
- Būkite kantrūs.
- Venkite spaudimo: Nespauskite žmogaus valgyti ar keisti savo elgesį.
- Švieskite save.
Ilgalaikiai padariniai
Ilgalaikiai padariniai gali apimti osteoporozę, širdies ligas, reprodukcinės funkcijos sutrikimus ir nuolatinį imuninės sistemos nusilpimą. Be to, gali sutrikti hormonų pusiausvyra, o kai kuriais atvejais dėl ilgalaikės nepakankamos mitybos atsiranda negrįžtami organų pažeidimai.
Ar įmanomas visiškas pasveikimas?
Taip, visiškas pasveikimas įmanomas, tačiau tam reikia laiko, specialistų pagalbos ir nuolatinės paramos iš artimųjų. Svarbu, kad sergantysis nuolat stebėtų savo emocinę būklę ir būtų pasirengęs ieškoti pagalbos atkryčio atveju.
Kalorijų deficitas ir valgymo sutrikimai
Straipsnyje shape.com aiškinamasi, kas vadinama kalorijų deficitu ir ar kalorijų mažinimas - iš tiesų patikimiausias metodas, norint sumažinti svorį. Nors kalorijų deficitas gali būti veiksmingas būdas lieknėti, svarbu jį taikyti atsakingai ir sveikai. Asmenims, turintiems valgymo sutrikimų istoriją, kalorijų skaičiavimas gali būti žalingas ir sukelti atkrytį.
Kas yra kalorija?
Kalorijos - maži energijos vienetai, kuriuos suvartojame ką nors valgydami. Iš esmės tai reiškia, kad suvartojamas maistas ir gėrimai aprūpina organizmą kalorijos matuojama energija, reikalinga gyvybinei veiklai palaikyti. Organizmui reikalingos ne tik kalorijos - kad kūnas atliktų savo funkcijas, kūnui reikia ir maistingų medžiagų - vitaminų ir mineralų (pvz., piene esantis mineralas kalcis užtikrina kaulų tvirtumą, o pupelėse esanti geležis reikalinga, kad raudonieji kraujo kūneliai atliktų savo funkciją).
Taip pat skaitykite: Vaikų psichologiniai žaidimai
Kiek kalorijų per dieną turi suvartoti žmogus?
Trys veiksniai apibrėžia, kokį kalorijų kiekį jums reikia suvartoti: bazinis medžiagų apykaitos lygis, fizinis aktyvumas ir terminis maisto poveikis.
- Bazinis medžiagų apykaitos lygis (BMA): Tai - energijos kiekis, kurios reikia, kad širdis funkcionuotų ir organizmas atliktų kitas gyvybines funkcijas. BMA priklauso nuo žmogaus lyties, amžiaus, ūgio ir augino (vaikų). BMA sudaro 50-70 proc. reikiamo kalorijų kiekio.
- Fizinis aktyvumas: Fizinis aktyvumas sudaro 25-40 proc. reikalingo kalorijų kiekio. Fizinis aktyvumas reiškia ne tik sportą, mankštinimąsi, bet ir ne fizinio aktyvumo termogenezę (angl. NEAT), t. y. energiją, kurią eikvojate atlikdami bet ką - kvėpuodami, valgydami, gamindami maistą, tvarkydamiesi ir t. t.
- Terminis maisto poveikis: Tai - energija, reikalinga suvirškinti ir įsisavinti valgomą maistą. Ji sudaro 5-10 proc. viso kalorijų poreikio.
Kas yra kalorijų deficitas?
Trumpai ir paprastai tariat, kalorijų deficitas - suvartojamas mažesnis kalorijų kiekis, nei organizmas sunaudoja ar sudegina. Patariama, kad norint sulieknėti, reikia sukurti kalorijų deficitą. Tačiau svarbu prisiminti, kad kalorijų deficitas turi būti saikingas ir subalansuotas, kad nepadarytų žalos sveikatai. Sporto dietologės, diplomuotos mitybos konsultantės Amy Goodson teigimu, per dieną nepatartina suvartoti mažiau nei 1 000 kalorijų, be tol tokia yra NSAI rekomendacija. Jei su maistu gaunate per mažai kalorijų neilgą laikotarpį, jausite alkį, sudirgimą, silpnumą, galima diarėja ir /arba vidurių užkietėjimas.
Kaip saugiai lieknėti, pasitelkiant kalorijų deficito metodą
- Vartojant mažiau kalorijų.
- Didinant fizinį aktyvumą, o kalorijų kiekio nedidinant.
- Derinant abu minėtus veiksnius.
Prevencija
Lietuvoje sparčiai plintantys valgymo sutrikimai kelia specialistų, atsakingų už visuomenės sveikatą, susirūpinimą bei didina šių psichikos ligų prevencijos aktualumą mokyklose, nes paaugliai sudaro didžiausią šių sutrikimų rizikos grupę. Svarbu, kad visuomenei, tėvams, mokytojams būtų prieinama teisinga, neklaidinanti informacija, suteikianti žinių apie valgymo sutrikimus, jų etiologiją, simptomus bei paneigianti besiformuojančius ar jau susiformavusius mitus, stereotipus.
Kaip tėvai gali padėti?
- Skatinkite sveiką požiūrį į maistą ir kūno įvaizdį.
- Kalbėkite su savo vaikais apie jų jausmus ir emocijas.
- Būkite atviri ir nuoširdūs.
- Sukurkite šeimoje aplinką, kurioje būtų saugu išreikšti emocijas.
- Stebėkite vaiko valgymo įpročius ir elgesį.
- Jei pastebėjote nerimą keliančių ženklų, kreipkitės į specialistus.
- Sveikintina, kai šeimoje būna suformuotas įprotis bent kartą per dieną visiems susėsti prie stalo kartu pavalgyti, pabendrauti. Susikūrus rutiną tėvams parasčiau pastebėti, jei vaiko santykis su maistu pasikeitęs.
- Su vaiku reikėtų užmegzti glaudų bendravimą apie maistą: ką jis mėgsta, ko pageidautų vakarienei, ko verčiau negaminti. Tokiu būdu bus išsiaiškinta, ar skaičiuojamos kalorijos, ar vaikas vengia kokio nors maisto dėl svorio sumetimų, ar tikrai nemėgsta tam tikro maisto.
- Glaudesnis mokytojų bendradarbiavimas su tėveliais galėtų pagelbėti.
Valgymo sutrikimų gydymo ir informacijos centras (VSGIC)
Nuo 2003-ųjų gegužės 6 dieną švenčia ir Valgymo sutrikimų gydymo ir informacijos centras (VSGIC), įsikūręs Vilniuje. Tai pirmasis ir kol kas vienintelis tokio pobūdžio centras Rytų Europoje. Efektyvus valgymo sutrikimų gydymas grindžiamas kompleksiniu gydymu ir komandiniu specialistų darbu. Toks gydymo modelis taikomas Vakarų Europos šalyse, taip pat ir vieninteliame Rytų Europoje Valgymo sutrikimų gydymo ir informacijos centre (VSGIC).
Diena be dietų
Prieš keturiolika metų nuo anoreksijos pasveikusi britė Mary Evans Young, antidietos kampanijos Didžiojoje Britanijoje vadovė, išsiuntė pranešimą spaudai „Stora moteris atsikerta“ (angl. Fat Woman Bites Back) ir, sulaukusi spaudos dėmesio, paskelbė Dieną be dietų. Žinia pasklido po visą pasaulį. Tai diena, kai galime stabtelėti ir pamąstyti, ar tikrai grožis, t. y. tai, kaip vienareikšmiškai kūno grožis suprantamas, bei šiuolaikiniai būdai jam pasiekti tikrai išgelbės pasaulį nuo meilės nepritekliaus, ar dieta bei kitokia maisto ir svorio kontrolė - geriausias būdas spręsti iš tiesų kur kas gilesnes problemas nei kūno svoris ar figūra. Nors kartą per metus leiskite sau suvalgyti kažką skanaus, palepinkite save. Nekankinkite savęs griežtomis dietomis, mitybos suvaržymais ar bado vargais.