Šiame straipsnyje apžvelgiamos psichologijos studijos Lietuvoje, ypač akcentuojant Indrės Žutautaitės patirtį, bei aptariama vaikų emocinės paramos svarba ir prieinamumas. Taip pat nagrinėjami iššūkiai, su kuriais susiduria vaikai ir paaugliai, ir galimi sprendimo būdai, siekiant užtikrinti jų gerovę.
Psichologijos studijų svarba ir prieinamumas
Klaipėdos universiteto Pedagogikos fakulteto (PF) dekanas doc. dr. Antanas Lukoševičius teigia, kad psichologijos specialistų poreikis Lietuvoje dar ilgą laiką nebus patenkintas. Daugelis rajonų vis dar neturi profesionalių psichologų, jų trūksta mokyklose, ligoninėse ir savivaldybių konsultacinėse tarnybose. Didžiausio abiturientų susidomėjimo sulaukia psichologijos studijų programa, kurią šalyje vykdo tik keturios aukštosios mokyklos.
Ketvirtakursė psichologijos studentė Indrė Žutautaitė tikina, kad problemų dėl praktikos nėra, nes studentai gali savo iniciatyva pritaikyti žinias darbe, pavyzdžiui, savanoriaudami. Mergina pasakoja, kad bakalauro studijos padėjo suformuoti aiškesnę nuovoką apie psichologo darbą. "Būdama abituriente, įsivaizdavau, kad psichologas tarsi skeneris nuskenuoja žmogų ir baigta. Dabar pačiai juokinga, žmogaus tikrai nenuskenuosi", - sako I. Žutautaitė.
Būsimųjų psichologų laukia išsamios neuropsichologijos, raidos, asmenybės, klinikinės psichologijos studijos. Kaip įdomiausią dalyką I. Žutautaitė prisimena grupinę terapiją. Ji teigia, kad Pedagogikos fakultetas gali duoti daug, jei tik žmogus nori pasiimti viską, ką ši įstaiga gali pasiūlyti.
Vaikų emocinė parama ir "Vaikų linijos" veikla
"Vaikų linija" teikia emocinę paramą telefonu, elektroniniais laiškais ir pokalbiais internetu. Organizacija siekia sukurti palaikančią ir patogią savanorystės aplinką, išlaikyti savanorių motyvaciją ir įsitraukimą. 2024 m. Vaikų linijos savanoriai savo savanorystės patirtį vertina 4,5 iš 5 balų.
Taip pat skaitykite: Kaip Indrė Stonkuvienė įveikė depresiją?
Vaikų linija yra vieta, kur vaikai ir paaugliai gali atsiverti ir būti priimti tokie, kokie yra. Deja, ne visi turi supratingų ir palaikančių suaugusiųjų šalia, kurie išgirstų vaikų sunkias patirtis ir suteiktų paramos. 2024 m. įvyko lūžis ir emocinės paramos pokalbiais internetu suteikta daugiau nei skambučiais telefonu.
Per pandemiją ir pora metų po jos stebėtos sunkėjančios pokalbių temos, pirmoje vietoje buvo savižudybės ir nenoras gyventi, vaikai dažniau kalbėdavo apie vienišumą, baimę ir nerimą. 2024 m. pokalbių apie nenorą gyventi pamažėjo net 27 proc., taip pat penktadaliu mažiau kalbėta apie savižalą, rečiau girdėta ir apie nerimą bei baimę. Tačiau didesnio aktualumo sulaukia patyčių tema - vaikai ir paaugliai 26 proc. dažniau kreipėsi dėl patyčių, 17 proc. daugiau kalbėjo apie santykius su bendraamžiais. O santykių su tėvais tema stabiliais laikosi pirmoje dešimtuko vietoje.
Naujovės "Vaikų linijoje"
2024 metais Vaikų linijoje įdiegtos naujovės, kurios padarė savanorių atrankos procesą dar paprastesnį ir sklandesnį. Dabar savanorių atrankos sistema yra automatizuota, o darbo pokalbius galima atlikti patogiu metu, iš bet kurios pasaulio vietos.
2024 metais Vaikų linijoje startavo mentorystės programa, skirta Vilniaus ir nuotoliniams savanoriams. Taip pat veikė Patarėjų komanda, kurią sudarė jaunuoliai nuo 13 iki 19 metų.
Tarptautinis bendradarbiavimas
Vaikų linija yra viena iš tarptautinės organizacijos „Child Helpline International”, vienijančios 155 pagalbos linijas vaikams 133 šalyse, steigėjų. Būdami didesnio pagalbos tinklo dalimi, kartu su partneriais iš įvairių šalių dalijamasi gerąja patirtimi, stiprinama emocinės paramos paslauga vaikams ir paaugliams.
Taip pat skaitykite: Psichologo apžvalga Vilniuje
Iššūkiai ir problemos, su kuriomis susiduria vaikai
Psichologė Indrė Žutautaitė nurodė, kad nuo 2021 m. savižudybės tema sulaukė tiek pat skambučių telefonu ir laiškų, kiek ir žiemos mėnesiais. Pagal dažnumą, antroje vietoje rikiavosi santykiai su draugais ir tėvais, taip pat padaugėjo baimės ir nerimo, skundų dėl fizinės sveikatos, laisvalaikio ir užimtumo iššūkių.
Per pandemiją kreipimųsi dėl patyčių sumažėjo, tačiau ši tema išlieka aktuali ir nedingsta iš dažniausių pokalbių dešimtuko, kaip ir santykiai su partneriais ir draugais, vienišumas, nepasitikėjimas savimi.
Temos, dėl kurių vaikai kreipiasi į „Vaikų liniją“, neatsitiktinai sunkėja. Vaikų problemos atspindi tam tikrą laikotarpį, tai, kas vyksta pasaulyje. Įvykių pasaulyje supratimas priklauso ir nuo amžiaus, vaikai karą supranta vienaip, paaugliai kitaip, abiturientai dar kitaip. Tai vaikų emocinei sveikatai daro labai didelę įtaką.
Saugumo užtikrinimas internete
"Vaikų linijos" savanorių mokytoja, psichologė Indrė Žutautaitė akcentuoja, jog vaikai ir paaugliai yra linkę dažniau daryti impulsyvius veiksmus, kadangi jų smegenų sritys, atsakingos už rizikos vertinimą, ilgalaikių pasekmių suvokimą ir savikontrolę, dar nebūna galutinai susiformavusios. O kai kurie pavojingi iššūkiai ar „žaidimai“ internete iš pradžių gali būti pateikti gana linksmai.
Socialiniai tinklai ir internetas gali būti naudingi vaikams, tačiau jie taip pat gali turėti ir stiprų neigiamą poveikį. Kai naudojimasis internetu tampa probleminiu, nuo to nukenčia kitos vaiko ar paauglio gyvenimo sritys. Tyrimai rodo, kad socialinių tinklų naudojimas ir lyginimasis su „idealiais“ kitų paveikslais gali neigiamai veikti savivertę. Taip pat socialiniai tinklai gali tapti ta vieta, kur vyksta internetinės patyčios.
Taip pat skaitykite: Sveikauskienės įžvalgos
Rekomendacijos tėvams
Sveikatos centras pateikia nuoseklias rekomendacijas tėvams, auginantiems vaikus:
- Domėkitės savo vaiko virtualiu gyvenimu.
- Stiprinkite emocinį ryšį su vaiku.
- Stebėkite elgesio pokyčius.
- Kalbėkite apie interneto pavojus.
- Naudokite technologines priemones (tėvų kontrolės programas ar filtrus).
- Neslėpkite, kad tokios programėlės yra įdiegtos vaiko išmaniajame įrenginyje.
- Kreipkitės pagalbos laiku.
Mokyklos bendruomenės vaidmuo
Socialinio pedagogo Tado Mindaugo Matijošaičio teigimu, mokyklos stengiasi vaikams sukurti kuo saugesnę aplinką. Jos dalyvauja įvairiuose kvalifikacijos mokymuose, kad galėtų užtikrinti pagalbą vaikams, greičiau atpažintų sunkumus. Mokyklos dalyvauja prevencinėse programose, kuriose dėmesys skiriamas emocinio, socialinio intelekto ugdymui.
„Vaikų linijos“ savanorių mokytoja, psichologė Indrė Žutautaitė jam pritarė ir paminėjo, kad visos mokyklos privalo įgyvendinti smurto ir patyčių prevencijos programas. Į jas įsitraukia visi mokyklos bendruomenės nariai, stengiamasi sukurti saugų mikroklimatą, aiškiai apibrėžti kiekvieno bendruomenės nario atsakomybę, kad kiekvienas mokinys, mokyklos darbuotojas ar tėvas žinotų, kaip elgtis patyčių atveju, kur kreiptis pagalbos.
Vaikas mokykloje turi turėti bent vieną žmogų, kuriam galėtų išsipasakoti ir nesvarbu ar tai būtų mokyklos valytojas, pedagogas ar administracijos darbuotojas. Bendruomenės narys, kuris gauna tam tikrą informaciją apie vaiko problemas turi žinoti kaip reaguoti, o ne tik išklausyti. Asmuo turi paraginti vaiką kreiptis į mokyklos specialistus.
tags: #indre #zutautaite #psichologe