Depresija yra rimtas psichikos sutrikimas, pasireiškiantis nuolatiniu liūdesiu, bloga nuotaika, energijos stoka ir sumažėjusiu interesu įprastinėms veikloms. Ši būklė trukdo kasdieniam gyvenimui, mažina motyvaciją, produktyvumą ir socialinį aktyvumą, sukeldama sunkumų darbe bei santykiuose. Sergant depresija, bloga nuotaika vyrauja didžiąją dienos dalį, kasdien, bent dvi savaites iš eilės, ir tai neigiamai veikia sergančiojo kasdienį gyvenimą.
Depresijos Simptomai ir Priežastys
Depresija pasireiškia įvairiais simptomais, kurie nebūtinai pasireiškia visiems sergantiesiems. Net ir sergant sunkia depresija, gali pasireikšti ne visi simptomai. Dažni depresijos simptomai apima:
- Sunkumai susikaupti: Dėmesio koncentracijos problemos, užduočių atlikimo sunkumai, pablogėjusi atmintis, lėta kalbėsena ir pavėluota reakcija pokalbių metu.
- Sumažėjusi savivertė: Savivertės ir pasitikėjimo savimi sumažėjimas.
- Kaltės jausmas: Perdėtas kaltės jausmas ir savigrauža.
- Pesimizmas: Pesimistinis požiūris į ateitį.
- Miego sutrikimai: Nemiga arba perdėtas mieguistumas, ankstyvi prabudimai.
- Apetito pokyčiai: Sumažėjęs arba padidėjęs apetitas, sukeliantis kūno svorio pokyčius.
Depresijos priežastys yra daugialypės ir apima genetinius, biologinius, psichologinius bei socialinius veiksnius. Svarbūs aspektai:
- Genetika: Jei šeimoje yra sergančių depresija ar kitais nuotaikos sutrikimais, tikimybė susirgti didesnė.
- Biologiniai pakitimai: Manoma, kad depresija sergantys asmenys turi tam tikrų biologinių pakitimų smegenyse, ypač neuromediatorių (medžiagų, reguliuojančių procesus smegenyse) pakitimų.
- Aplinkos faktoriai: Gyvenimas šalia priklausomybę turinčio asmens, artimojo su negalia priežiūra, mobingas darbe.
- Psichoaktyvios medžiagos: Priklausomybė nuo alkoholio, narkotikų ir kitų psichoaktyvių medžiagų.
- Lėtinės ligos: Artritas, astma, vėžys, diabetas, širdies nepakankamumas, lėtinis skausmas, lėtinė obstrukcinė plaučių liga, širdies ligos.
- Vaistai: Kai kurie vartojami vaistai, pavyzdžiui, kortikosteroidai, beta adrenoblokatoriai ar interferonas.
Depresijos Gydymo Būdai
Gydymo sudedamosios dalys apima:
- Palaikymas: Pokalbiai apie gyvenimiškus sprendimus, depresijos priežasčių analizavimas, šeimos narių edukacija.
- Psichoterapija: Darbas su psichoterapeutu individualiai ar grupėje, siekiant asmens suvokimo, mąstymo ir elgesio pakitimų, mažinančių depresijos pasikartojimo tikimybę.
- Medikamentinis gydymas: Vaistai nuo depresijos (antidepresantai) normalizuoja cheminių medžiagų pusiausvyrą smegenyse. Naujausi antidepresantai pasižymi dideliu efektyvumu, silpnesniu šalutiniu poveikiu ir didesniu saugumu.
Medikamentinis Gydymas: Antidepresantai
Antidepresantai yra efektyvus depresijos gydymo būdas, normalizuojantis cheminių medžiagų pusiausvyrą smegenyse. Pagrindiniai medikamentai ambulatoriniam gydymui yra selektyvūs serotonino reabsorbcijos inhibitoriai (SSRI).
Taip pat skaitykite: Harmonijos atkūrimas Reiki metodu
Selektyvūs Serotonino Reabsorbcijos Inhibitoriai (SSRI)
SSRI (citalopramas, fluoksetinas, fluvoksaminas, paroksetinas, sertralinas) yra sąlyginai nauja antidepresantų grupė, veiksmingai šalinanti depresijos simptomus. Juos paprasta vartoti (vieną kartą per dieną), jie saugūs perdozavus ir turi nestiprius, mažiau varginančius šalutinius poveikius.
Kitos Antidepresantų Grupės
Be SSRI, yra ir kitų antidepresantų grupių: NARI, SNRI, NaSSA ir NDRI. Šie antidepresantai taip pat veiksmingai gydo depresiją, tačiau skiriasi jų veikimo spektras: vieni labiau tinka, vyraujant nerimo požymiams, kiti - kai vargina mieguistumas, energijos stoka, esant seksualiniams sutrikimams. Gydytojas parenka geriausiai tinkantį vaistą kiekvienam pacientui, atsižvelgdamas į ligos požymių pobūdį.
Tricikliai Antidepresantai (TCA)
TCA (pvz., amitriptilinas, nortriptilinas, imipraminas, doksepinas) yra gerai ištirta grupė, žinoma dėl veiksmingumo, teigiamų ir neigiamų savybių. Visi minėti antidepresantai panašiai veiksmingai gydo depresiją, tačiau skiriasi jų veikimo spektras (vieni labiau tinka esant nemigai, nerimui, kiti - kai vargina mieguistumas, energijos stoka). Be to, skiriasi antidepresantų nepageidaujami poveikiai bei jų sunkumas, tai labai dažnai ir lemia antidepresanto pasirinkimą.
Antidepresantų Deriniai
Kai depresijos gydymas farmakoterapija nepakankamai efektyvus (pvz., dėl blogo vaisto toleravimo ar ligos rezistentiškumo), skiriami antidepresantų deriniai ar gydymas sustiprinamas kitų grupių vaistais.
Natūralūs Gydymo Būdai
Vaistinės Žolelės
Nuo seno depresijos gydymas pradedamas paprastu homeopatiniu vaistu - paprastąja jonažole (Hypericum perforatum). Jonažolė vartojama lengvai depresijai gydyti ir efektyvumu kartais gali prilygti antidepresantams, nors tai patvirtina ne visi tyrimai.
Taip pat skaitykite: Psichikos sveikata ir Coaxil
Psichoterapija
Skirtingai nei gydant vaistais, psichoterapija numato daug aktyvesnį paciento vaidmenį.
Kognityvinė Elgesio Terapija (KET)
Kognityvinės terapijos tikslas - keisti depresijai būdingas negatyvias nuostatas, pasireiškiančias sergančiųjų polinkiu viską “matyti tamsiomis spalvomis”. Tai trumpalaikis gydymo kursas, kuris gali būti skiriamas tiek stacionare, tiek ambulatoriškai.
Psichoanalitinė ir Psichodinaminė Psichoterapija
Ši terapijos rūšis depresiniams sutrikimams gydyti ypač dažnai buvo taikoma psichiatrijoje 1930-1950 m., vėliau ilgą laiką ji buvo nemėgstama dėl pačios procedūros ypatumų.
Humanistinė Psichoterapija
Tai nedirektyvi psichoterapija remiasi humanistinėmis Rodžerso, Maslou, Perlzo koncepcijomis. Jos metu pacientas išsako savo mintis ir jausmus, o terapeutas padeda jam geriau save suprasti.
Racionalioji Psichoterapija
Dr. Ellis yra RET (racionaliosios emocinės terapijos) autorius. Ši psichoterapija logiškai pagrindžia sveiką objektyvią realybę, paneigia liguistą suvokimą ir pagerina paciento socialinę adaptaciją.
Taip pat skaitykite: Efektyvūs depresijos gydymo metodai
Tarpasmeninė Psichoterapija
Ši psichoterapija pagerina ligonio socialinę adaptaciją bei tarpasmeninius santykius, padeda jam išsakyti savo mintis ir jausmus, mažina uždarumą.
Elektroimpulsų Terapija (EIT)
Elektroimpulsų terapija (EIT) dažniau taikoma ligoniams, kenčiantiems nuo sunkaus depresijos sutrikimo, esantiems specializuotose psichiatrijos ligoninėse, bei ligoniams, kuriems yra kontraindikacijų farmakoterapijai ar kai kitos terapijos rūšys nėra efektyvios arba nepakankamai efektyvios.
Transkranijinė Magnetinė Smegenų Stimuliacija (TMS)
Transkranijinė magnetinė smegenų stimuliacija (TMS) veikia taip pat greitai ir efektyviai kaip elektroimpulsų terapija. Magnetinės stimuliacijos privalumais galima laikyti paprastesnę techniką ir didesnį saugumą.
Kiti Gydymo Būdai
- Relaksacinis kvėpavimas: Jei depresija lydima nerimo, pacientus tikslinga išmokyti relaksacinio kvėpavimo technikos.
- Miego deprivacija: Gydant šiuo būdu ligoniai nemiega visą parą (24 valandas).
- Šviesos terapija: Sezoniškai besikartojančiai depresijai ir su ja susijusiems įvairiems somatovegetaciniams sutrikimams gydyti taikoma baltos ryškios šviesos terapija.
- Fizinis aktyvumas: Reguliariai atliekami aerobiniai fiziniai pratimai arba jų derinimas su kitomis terapijos rūšimis pagerina pacientų, sergančių lengva arba vidutine depresija, būklę.
- Alternatyvios priemonės: Biblioterapija, Ajurvedos praktikavimas, akupunktūra, religijos praktikavimas, aromaterapija.
- Mityba: Nuo depresijos apsaugo omega 6 ir omega 3, mikroelementai (geležis, kalis, cinkas, magnis), folio rūgštis, vitaminai B6 ir B12.
Antidepresantų Šalutinis Poveikis
Gydytojui diagnozavus depresiją, nerimo sutrikimą ir išrašius vaistų, neretai kyla baimių dėl galimo šalutinio poveikio: priklausomybės, miego sutrikimų, svorio padidėjimo ar asmens tapatumo praradimo.
Dalis vaistų gydymo pradžioje gali sukelti nemalonių pojūčių, tokių kaip svaigimas, pykinimas, nemalonūs pojūčiai skrandžio srityje, silpnumas. Gydant nerimo sutrikimus gali būti laikinas nerimo simptomų sustiprėjimas.
Svarbu! Nerekomenduojama skubėti nutraukti vaisto po pirmos ar antros dozės ir iškart ieškoti kito. Poveikis priklauso nuo situacijos ir sutrikimo, kuriam gydyti skirtas vaistas. Ryškesnis antidepresantų poveikis gali pasijausti tik po poros savaičių.
Galimas Šalutinis Poveikis
- Minčių apie savižudybę padažnėjimas (ypač vaikams ir jauniems žmonėms iki 25 m.).
- Burnos džiūvimas, galvos svaigimas, kraujo spaudimo sumažėjimas, svorio padidėjimas, seksualinio gyvenimo sutrikimai.
- Nerimas, nemiga, priešiškumas ir didelis sujaudinimas.
- Sunkus odos išbėrimas su pūslėmis (daugiaformė eritema).
- Baimingas susijaudinimas, sumišimas, viduriavimas, karščiavimas, didelis kraujospūdis, smarkus prakaitavimas ir dažnas širdies plakimas (serotonino sindromo simptomai).
- Priepuoliai (traukuliai).
- Manijos epizodas.
- Stiprus kraujavimas iš makšties tuoj po gimdymo (kraujavimas po gimdymo).
Nutraukimo Reakcijos
Nutraukus gydymą, ypač staiga, gali pasireikšti šalutinis poveikis: svaigulys, tirpulys, miego sutrikimas, baimingas susijaudinimas arba nerimas, galvos skausmas, pykinimas, vėmimas ir drebulys.
Atsargumo Priemonės
- Jei vartojate ar vartojote vaistų, vadinamų monoaminooksidazės inhibitoriais (MAOI).
- Jei yra epilepsija (priepuoliai) ar anksčiau buvę traukuliai.
- Jei yra buvęs maniakinis depresinis sutrikimas (bipolinis afektinis sutrikimas) arba šizofrenija.
- Jei yra ar anksčiau buvo minčių apie savęs žalojimą ar savižudybę.
- Jei yra serotonino sindromas.
- Jei natrio kiekis Jūsų kraujyje yra mažas.
- Jei esate senyvas.
- Jei yra kepenų liga.
- Jei yra cukrinis diabetas.
- Jei praeityje Jums buvo diagnozuota kraujavimo sutrikimų.
- Jei esate vaikas ar jaunesnis kaip 18 metų paauglys.
Svarbūs Aspektai Gydymo Metu
- Ryšys su gydytoju: Labai svarbus ryšys tarp gydytojo ir paciento, pasitikėjimas gydytoju.
- Psichologinis konsultavimas: Pasiryžti pabandyti derinti vaistus su nuosekliu psichologiniu konsultavimu ar psichoterapija.
- Informacija apie vaistus: Daug išsamios ir profesionalios informacijos apie vaistus rasite gydytojo psichiatro Mindaugo Šablevičiaus parengtoje svetainėje Antidepresantai.lt.
- Realūs lūkesčiai: Visiško pasveikimo vartojant antidepresantus rodikliai įvairiuose tyrimuose paprastai svyruoja tarp 20 ir 35%.
Mitai apie Antidepresantus
- „Depresija susergama todėl, kad žmogaus smegenyse trūksta tam tikrų medžiagų - laimės hormonų“: Tai klaidingas teiginys.
- „Jeigu žmogus nelaimingas, jam reikia pagerti antidepresantų, ir jis vėl bus laimingas“: Tai taip pat klaidingas teiginys.
tags: #depresijos #gydymo #salutinis #poveikis