Įvadas
Psichologai atlieka svarbų vaidmenį įvairiose institucijose, pradedant teisėsauga ir baigiant švietimo įstaigomis. Visuomenės supratimas apie psichologų veiklą dažnai yra suformuotas populiariosios kultūros, tačiau realybė yra daug platesnė ir įvairesnė. Šiame straipsnyje apžvelgsime, kur dirba psichologai, kokias funkcijas jie atlieka ir kokie etiniai iššūkiai jiems kyla. Taip pat aptarsime skirtumus tarp psichologo, psichiatro, psichoterapeuto ir koučerio.
Psichologai teisėsaugos institucijose
Teisės psichologijos specialistų poreikis yra didelis, tačiau visuomenės supratimas apie jų veiklą dažnai yra ribotas.
Vadovybės apsaugos tarnyba
Vadovybės apsaugos tarnybos psichologai, tokie kaip Elžbieta Malūnavičienė, atlieka svarbų vaidmenį užtikrinant valstybės saugumą. Tarnyba saugo svarbiausius valstybės asmenis - Prezidentą, Seimo Pirmininką, Ministrą Pirmininką ir svarbiausius objektus - Prezidentūrą, Vyriausybės ir Seimo rūmus. Tarnyba yra atsakinga ir už oficialių svečių apsaugą.
Psichologai šioje tarnyboje atlieka šias funkcijas:
- Grėsmės vertinimas: Psichologai vertina grėsmes, galinčias kilti dėl tam tikrų asmenų. Jie domisi įspėjamuoju elgesiu, kuris pasireiškia grasinimais, persekiojimu ar kitu susirūpinimą keliančiu būdu.
- Įvertinimas ir valdymas: Kriminalinės žvalgybos valdyboje dirbantis psichologas yra atsakingas už grėsmės įvertinimą ir valdymą.
- Atranka, vertinimas, mokymai ir konsultavimas: Psichologai dalyvauja atrankos procesuose, vertina darbuotojų psichologinę būklę, organizuoja mokymus ir konsultuoja darbuotojus.
Psichologai bendradarbiauja su psichikos sveikatos specialistais, socialinės paramos centrais, policijos pareigūnais ir licencijavimo skyriumi, jei žmogus turi ginklą.
Taip pat skaitykite: Partinė priklausomybė Lietuvoje
Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT)
Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) psichologai susiduria su specifiniais etiniais iššūkiais. VU Filosofijos fakulteto teisės psichologijos programos alumnė Ignė Mamedovė užsiminė apie dilemą: „Ar nori būti geras žmogus, ar gerai padaryti savo darbą?“
Psichologai STT atlieka šias funkcijas:
- Konsultavimas ir grįžtamasis ryšys: Psichologai konsultuoja STT darbuotojus ir teikia jiems grįžtamąjį ryšį.
- Žinių teikimas: Psichologai proaktyviai teikia žinias ir informaciją, kuri gali būti naudinga STT darbuotojams.
- Prevencija: Psichologai pataria kreiptis ne tada, kai „kyla gaisras“, o tada, kai dar nežinoma, ar tai yra problema.
- Autoriteto užsitarnavimas: Psichologai turi užsitarnauti autoritetą savo kasdieniu darbu, kad jų išvados būtų priimamos.
- Nepatogių dalykų sakymas: Psichologai turi gebėti pasakyti ir nepatogius dalykus, tačiau jų vaidmuo svarbus tuo, kad teikiame grįžtamąjį ryšį su pasiūlymais.
Specializuotos pagalbos vaikams ir šeimoms skyrius
Nuo lapkričio 1 d. tarnybos struktūroje atsirado naujas padalinys - Specializuotos pagalbos vaikams ir šeimoms skyrius, anksčiau veikęs kaip atskira institucija - globos namai „Užuovėja“. „Kol kas tai vienintelis toks skyrius Lietuvoje ir pagalba jame teikiama vaikams iš visos Lietuvos.
Šio skyriaus psichologai atlieka šias funkcijas:
- Pasiruošimas apklausai: Psichologai paruošia vaiką apklausai, užmezga su juo ryšį ir pabendrauja.
- Pagalbos teikimas po apklausos: Psichologai suteikia pagalbą vaikui po apklausos, padeda jam susidoroti su patirtais jausmais ir emocijomis.
- Apklausos atlikimas pagal 10 žingsnių metodą: Apklausos kambariuose yra kameros, mikrofonai, viskas gali būti tiesiogiai transliuojama į teismo posėdžio salę bet kur Lietuvoje.
- Medicininės apžiūros paruošimas: Psichologai paruošia vaiką medicininei apžiūrai, papasakoja, kad atvyks medikas, apžiūrės jo kūną, parodo patalpas.
Psichologai turi žinoti, kokie žaidimai dabar populiariausi, pavyzdžiui, „Minecraft“ ar „Roblox“, turime suprasti kiekvieną vaiko žodelį - anglicizmą ir žargoną, nes jei jis pamatys, kad tu nesigaudai jo pasaulyje, gali psichologui neatsiverti ir nieko nepasakoti.
Taip pat skaitykite: Psichologijos studijos ir karjera
Apklausos metu psichologas yra aktyviausias - paskatina vaiką laisvai papasakoti apie įvykį, užduoda papildomus klausimus, o paskui į ausinę mums pateikiami klausimai iš teismo posėdžių salės. Psichologas juos paverčia tinkamais, kad jie būtų suprantami vaikui. Turime teisę pasakyti, kad vieno ar kito klausimo mes nerekomenduojame klausti.
Teismo psichologo darbe ypač svarbios asmeninės kompetencijos. Pašnekovės teigimu, apklausų metu reikalingas kūrybiškumas ir lankstumas: „Mes piešiame, žaidžiame, jei reikia - lendame kartu su vaiku po stalu. Taip pat turime gebėti bendrauti ir priimti bet kokį vaiką. Pas mus ateina visokių vaikų - ir iš išsilavinusių šeimų, ir vaikų, kurie dėl higienos stokos jau nebeturi dantukų. Neretai su tuo pačiu vaiku susitinkame kaip su įtariamuoju arba liudytoju.
Psichologai švietimo įstaigose
Lietuvoje veikia 53 pedagoginės psichologinės tarnybos (PPT), kurios teikia psichologinę ir pedagoginę pagalbą vaikams, mokiniams, jų tėvams (globėjams, rūpintojams) bei mokytojams.
PPT specialistai atlieka šias funkcijas:
- Vaiko (mokinio) galių ir sunkumų įvertinimas: PPT specialistai atlieka vaiko (mokinio) galių ir sunkumų, raidos ypatumų bei sutrikimų, pedagoginių, psichologinių, asmenybės ir ugdymosi problemų, specialiųjų ugdymosi poreikių (SUP) įvertinimą.
- SUP lygio nustatymas: PPT specialistai nustato SUP lygį, prireikus - skiria specialųjį ugdymą bei švietimo pagalbą, siūlo ugdymo formą, būdus ir metodus.
Augdami ir mokydamiesi vaikai gali patirti sunkumų, kurie ypač išryškėja mokantis skaityti, rašyti, skaičiuoti, bendraujant su aplinkiniais. Vaikui gali būti reikalinga švietimo pagalba, individualūs mokymosi būdai ir metodai, pritaikyta aplinka ir kt.
Taip pat skaitykite: Streso poveikis Lietuvos darbuotojams
Psichologai psichikos sveikatos priežiūros įstaigose
Psichologai dirba įvairiose psichikos sveikatos priežiūros įstaigose, teikdami pagalbą tiek suaugusiesiems, tiek vaikams ir paaugliams. Jie padeda išsiaiškinti, suprasti bei spręsti asmeninius arba tarpasmeninius su psichologine savijauta ar elgesiu susijusius sunkumus.
Vaikų psichologinis konsultavimas turi panašumų ir skirtumų nuo suaugusiųjų psichologinio konsultavimo. Pagalbos dažniausiai ieško vaiko tėvai, o ne pats vaikas. Tėvai dažniausiai kreipiasi dėl vaikų elgesio ir emocijų problemų, kurias apibūdina kaip: „agresyvus“; „mušasi“; „neklauso tėvų nurodymų ir prašymų“; „konfliktuoja mokykloje ir namuose“; „yra labai nedrąsus“; „nekalba su kitais žmonėmis, išskyrus šeimos narius“; „dažnai verkia“; „nemoka bendrauti su bendraamžiais“; „yra atstumtas klasėje“; „šlapinasi į lovą“; „labai išrankus maistui“; „bijo vienas eiti į mokyklą, nors pagal amžių jau galėtų“ ir t.t.
Šeimos santykių institute viena iš pagrindinių psichoterapijos krypčių yra psichodinaminė psichoterapija. Šis psichoterapijos metodas taikomas suaugusiesiems ir paaugliams. Porų psichoterapija yra vienas iš psichoterapijos metodų, padedantis porai suprasti ir spręsti tarpusavio santykių bei emocines problemas. Sesijose dalyvauja abu partneriai arba sutuoktiniai. Šeimos psichoterapija yra vienas iš psichoterapijos metodų, padedantis suprasti ir spręsti emocines problemas bei asmenines krizes, dirbant su visa šeima, ne tik su atskirais jos nariais. Grupinė psichoterapija - tai pagalbos žmogui būdas, kuris yra efektyvus ne tik sprendžiant įvairias su santykiais susijusias problemas, bet ir siekiant asmenybės augimo. Grupėje dalyvauja nuo 4 iki 10 narių. Vienas iš pagrindinių grupės terapinių veiksnių yra saugios erdvės sukūrimas, kur priimančiame ir nuoširdžiame santykyje grupės nariai gali tyrinėti savo jausmus, mintis ir elgesį, ieškoti naujų būdų kaip kurti darnius ir artimus ryšius. Grupė renkasi kartą per savaitę. Sesijos trukmė 1 val. Grupės nariai sėdi ratu ir yra kviečiami laisvai dalintis savo mintimis ir patyrimais. Remiantis psichodinaminės grupinės psichoterapijos principais, grupės nariams nėra pateikiamos užduotys ar pratimai, daugiau orientuojamasi į „čia ir dabar“ vykstantį procesą. Grupė yra ilgalaikė. Dalyviai kviečiami lankyti grupę bent metus. Žmogaus asmenybė, įpročiai nuostatos formavosi nuo pat vaikystės.
Skirtumai tarp psichiatro, psichologo, psichoterapeuto ir koučerio
Svarbu atskirti psichologą nuo kitų psichikos sveikatos specialistų, tokių kaip psichiatras, psichoterapeutas ir koučeris. Nors visi šie specialistai dirba su žmogaus emocine sveikata, jų išsilavinimas, požiūris ir pagalbos metodai skiriasi.
Psichiatras
Psichiatras - tai gydytojas, turintis medicinos išsilavinimą ir specializaciją psichiatrijos srityje. Skirtingai nei psichologas ar terapeutas, psichiatras gali nustatyti diagnozę, sudaryti gydymo planą ir skirti vaistus. Nors paprastai jis neteikia pokalbių terapijos, psichiatras gali rekomenduoti psichoterapiją kaip gydymo dalį. Į psichiatrą vertėtų kreiptis tada, kai emocinė ar psichinė kančia tampa tokia stipri, kad jaučiate, jog be vaistų ar medicininės pagalbos sunku susitvarkyti. Psichiatras gali padėti esant sunkioms depresijoms ar nerimui, miego ir nuotaikos sutrikimams, valgymo ar priklausomybės problemoms, ryšio su realybe praradimui arba kitiems lėtiniams psichikos sutrikimams.
Psichologas
Psichologas - tai specialistas, turintis magistro arba daktaro laipsnį psichologijos srityje. Jo darbas - padėti žmonėms geriau suprasti savo mintis, jausmus ir elgesį. Skirtingai nuo psichiatro, psichologas neturi medicininio išsilavinimo ir neskiria vaistų. Jo pagrindinis įrankis - pokalbis, padedantis suprasti ir keisti elgesio bei emocinius modelius. Į psichologą verta kreiptis, kai jaučiate įtampą, nerimą, nuovargį ar tiesiog nebesuprantate, kas vyksta jūsų viduje. Kartais tai būna santykių sunkumai, prarasta motyvacija ar nuolatinis liūdesys.
Psichoterapeutas
Psichoterapeutas yra baigęs kelerių metų akredituotus psichoterapinius mokymus, kuriuos užbaigia egzaminas. Jie gali turėti įvairų išsilavinimą, dažnai baigę psichologijos, psichiatrijos ar socialinio darbo studijas. Psichoterapija gydo psichologinėmis priemonėmis, t. y. žodžiu, ir yra ilgalaikė. Su terapeutu galite susitikti du kartus per savaitę arba kartą per mėnesį. Priklausomai nuo to, kaip jaučiatės. Terapeutas gali jums padėti įvairiomis temomis. Į jį galite kreiptis dėl bet kokio psichologinio skausmo, liūdesio, lengvesnių depresijos ir nerimo formų, santykių problemų, streso ir perdegimo, traumų, žemos savivertės, motyvacijos praradimo, noro pažinti save ir tobulėti.
Koučeris
Koučeris padės jums nustatyti tikslus ir jų siekti. Kitaip nei psichoterapeutas, koučeris daugiau dėmesio skiria dabarčiai ir ypač ateičiai. Jis mažiau dirba su praeitimi. Koučingas nėra gydymo metodas. Jo metodikoje naudojami tikslingi klausimai, padedantys jums patiems priimti sprendimą. Jie priverčia jus gerai pagalvoti. Koučeris nesakys, ką daryti, bet padės jums patiems rasti atsakymus. Dažniausiai pasitaikančios koučingo temos - motyvacija arba sprendimų priėmimas, taip pat darbas, santykiai, finansai ir kitos temos. Koučeris padės jums rasti savo viziją, išsiaiškinti, ko iš tikrųjų norite, ir iš tos vietos judėti pirmyn.
Kaip pasirinkti tinkamą specialistą?
Jei sunku nuspręsti, į kurį specialistą kreiptis, rekomenduojama pasikonsultuoti su šeimos gydytoju arba kreiptis į psichikos sveikatos centrą. Specialistai įvertins jūsų situaciją ir padės pasirinkti tinkamiausią pagalbą.
Pavojus kreiptis į netikrus ekspertus
Svarbu būti atsargiems ir kreiptis tik į kvalifikuotus specialistus. Deja, vis dažniau psichologinę pagalbą siūlo žmonės, neturintys reikiamo išsilavinimo. O tai gali turėti rimtų pasekmių sunkų laikotarpį išgyvenančiam žmogui. Taigi prieš užsisakydami seansą bet kur, įsitikinkite, kad tai tikras profesionalas, turintis išsilavinimą ar apmokymą.
tags: #institucijos #kuriose #dirba #psichologas