Azartiniai lošimai yra specifinė pramogos rūšis, kuria piktnaudžiaujant gali susiformuoti priklausomybė nuo lošimų, kuri kelia įvairias socialines, biologines ir psichologines problemas ne tik lošiančiajam, bet ir jo artimiesiems. Ši priklausomybė yra viena iš klastingiausių problemų, nes ji sukuria lengvai gaunamų pinigų iliuziją, tačiau viskas greitai gali pasikeisti. Nesvarbu, kokį lošimą žmogus pasirenka, organizatoriai visada laimi. Daugeliui probleminių lošėjų didžiausias iššūkis yra ne nustoti lošti, o nustojus nepradėti vėl lošti. Internetas padarė azartinius žaidimus kur kas prieinamesniais, todėl sveikstantiems lošėjams sunkiau išvengti atkryčio.
Priklausomybės nuo lošimų simptomai ir pasekmės
Atpažinti priklausomybę nuo azartinių lošimų gali būti sudėtinga, nes ji dažnai pasireiškia palaipsniui, kai asmenis vis labiau užvaldo noras lošti. Priklausomybė nuo lošimų mūsų šalyje pakankamai nauja, mat patys azartiniai lošimai įstatymu Lietuvoje įteisinti tik 2001-aisiais.
Finansinės problemos: Nuolatinis pinigų skolinimasis, didelės skolos, finansinis nestabilumas.Santykiai su artimaisiais: Melas, manipuliacijos, pasitikėjimo praradimas, konfliktų gausėjimas.Psichologinės problemos: Depresija, nerimas, apatija, kaltės jausmas, mintys apie savižudybę.Gyvenimo būdas: Apleidžiami pomėgiai, darbas ar mokslai, socialinė izoliacija, miego ir valgymo sutrikimai.
Nesusidūrusiems su šia priklausomybe labai sunku nupasakoti, kokį gyvenimą gyvena lošėjas. Pastaruosius metus gyvenau milžiniškoje įtampoje ir strese dėl įvairių priežasčių: baimė, kad apie mano slaptą gyvenimą sužinos artimieji, stresas, kaip reikės gyventi toliau ir grąžinti skolas, ir iš to išplaukiantis tolesnis pinigų skolinimasis. Kiekvieną rytą atsikeldavau beprotiškoje įtampoje, nes žinojau, kad šią dieną reikės grąžinti kurią nors skolą, o pinigų neturėjau. Viską, ką pasiskolindavau, iškart pralošdavau. Kiekvieną naktį eidamas miegoti galvodavau apie tai, kad būtų puiku daugiau nebeatsikelti. Nebegalėjau daugiau pakelti mane slegiančių sunkumų. Buvau apatiškas viskam, kas vyksta aplink mane. Nebenorėjau nieko daryti, nebeskyriau laiko šeimai ir draugams, tikslas buvo vienas - lošti. Nors kažkur giliai savo galvoje supratau, kad įklimpau taip stipriai, jog be pagalbos į paviršių nebeiškilsiu, vis bandžiau save guosti, jog situacija kažkaip staiga pagerės. Nebemiegojau, nebevalgiau, nebeturėjau gyvenimo džiaugsmo.
Istorijos iš gyvenimo
Šiame tekste taip pat nepamatysite įvardintų praloštų sumų. Anoniminių lošėjų bendruomenėje, vienijančioje nebelošti norinčius žmones, tikslingai neminime praloštų sumų tam, kad nepradėtume lygintis tarpusavyje. Galų gale, nors finansai ir yra skaudi tema, tačiau kelias į sveikimą yra ir supratimas, kad didžiausia mūsų problema - ne pinigai, o psichologiniai barjerai, emocijos ir jausmai bei kančios, patiriamos mūsų ar žmonių, kuriuos tiesiogiai palietė mūsų priklausomybė.
Taip pat skaitykite: Savęs pažinimas
Mano, suaugusio žmogaus, gyvenime buvo pora „užlošimo“ momentų, per kuriuos pralošiau milžiniškas pinigų sumas, apgavau ir melavau artimiesiems, draugams, sugrioviau pasitikėjimą, buvau praradęs norą gyventi, o gyvenimas tapo panašus į zombio kasdienybę - tiesiog visiška apatija ir tuštuma. Tik galiausiai pripažinęs savo priklausomybę ir pradėjęs su ja kovoti, supratau ir dar vieną dalyką - priklausomybė lošimams mano gyvenime neatsirado iš niekur. Pradėjau prisiminti, kad dar mokyklos laikais su draugais lošdavome kortomis iš pinigų, vėliau, kai Lietuvoje jau atsirado pirmieji lažybų punktai, būdami nepilnamečiai eidavome „statyti ant šuniukų“. Galiausiai, kai sulaukėme 21-erių metų ir gavome teisėtą įėjimą į kazino, išbandėme ir tai. Ir nors daugumai mano draugų lošimai liko tik savotiška reta pramoga, man tai virto gyvenimo, kokį turėjau anksčiau, griūtimi. Iš pradžių, prieš daugiau nei dešimtmetį, o galiausiai, atrodo, išsilaižius žaizdas, prie šios priklausomybės grįžau pernai. Su trenksmu.
Mano likimo brolio lošėjo Manto (vardas pakeistas) priklausomybės pradžios istorija labai panaši. Jis lošė 16 metų, o viskas prasidėjo dar vaikystėje, būnant 12-os. „Kai man sukako 18 metų, galėjau laisvai visur papulti ir palošti. Iš tėvų namų persikrausčiau į Vilnių ir tuomet viskas pablogėjo. Lošdavau visada ir visur - lošimo namuose, lažybų punktuose, nelegaliose vietose. Nerūpėjo absoliučiai niekas - nei mokslai, nei pomėgiai - svarbu buvo tik lošti. Žinoma, tuomet prasidėjo skolos, paskolos, greitieji kreditai, manipuliacijos ir melas artimiesiems."
Lošėjo Andriaus (vardas pakeistas) istorija šiek tiek kitokia. Jis turi 18 metų lošimų patirtį ir jais susidomėjo, kai būdamas jaunas pradėjo dirbti krupjė lošimo namuose. „Teko pamatyti daug pralošimų, bet yra ir kita medalio pusė. Dirbdamas krupjė, mačiau ir kaip žmonės laimi. Pagalvojau, kodėl negaliu ir aš? Taip susidomėjau azartiniais žaidimais. Beje, galvojimas, kad esame geresni ir protingesni už kitus, gyvenimo kelyje kamavo ne vieną kompulsyvų lošėją. Andriui, dirbant krupjė, nustatytos taisyklės Lietuvoje lošti neleido. Todėl su kolegomis jis vykdavo į artimą užsienį.
Psichologinis aspektas ir visuomenės požiūris
Lošiant jaučiausi saugus ir gerbiamas žmogus, galvodavau, kad manimi galima pasitikėti. Tačiau po lošimo mano galva būdavo pilna neigiamų emocijų. Nuolatinis nerimas dėl finansinės būklės, dėl sutinkamų žmonių, dėl artimųjų, kad jie tuoj viską sužinos. Bijojau, kad kreditoriai gali mane sužaloti už negrąžintus pinigus. Kartais net bijodavau grįžti namo, nes galvoje sukosi mintys, kad manęs jau kažkas laukia. Paskutinius kelerius metus kamavo depresija. Emocijas po nesėkmingo lošimo dažniausiai skandindavau alkoholyje ir narkotikuose. Gyvenau visiškame neigime ir įtikėjau, kad tuoj ateis didysis laimėjimas, kuris mano gyvenimą atves į tinkamą kelią.
Turbūt nesuklysiu pasakydamas, kad dažnas lošėjas gyvena tiesiog nuolat meluodamas. Jau nesuskaičiuosiu, kiek kartų, pralošęs visus pinigus ir, pavyzdžiui, negalėdamas sumokėti kavinėje ar parduotuvėje, meluodavau aplinkiniams, kad pamiršau banko kortelę ar grynuosius. Nesuskaičiuosiu, kiek kartų savo antrajai pusei melavau, kad man vis vėluoja atlyginimas, todėl neturiu pinigų. Nesuskaičiuosiu ir kiek kartų prašydamas žmonių, kad paskolintų man pinigų, meluodavau jiems, jog man jų reikia remontui, mokesčiams sumokėti, dovanai nupirkti ar dar aibei kitų dalykų. Apsimesdavau, kad netikėtai išpuolė neatidėliotini darbai, kuriuos turiu padaryti, todėl negaliu praleisti laiko su šeima ar su draugais. Panašius išgyvenimus prisimena ir Andrius. Jo žmona maždaug ketverius metus nė neįtarė, kad jos vyras yra priklausomas nuo lošimų. „Lošimas yra lygus melui. Kūriau visokias istorijas, kad tik niekas nesužinotų apie mano lošimą. Iš bendro šeimos biudžeto imdavau pinigus."
Taip pat skaitykite: Azartinių lošimų žala
Artimieji gali ilgą laiką nesuprasti, kad visos šios staiga užpuolusios negandos yra lošimo pasekmė, nes jie nežino, kur tų pasekmių ieškoti. „Sunku atsakyti vienu žodžiu, kiek galima nuo aplinkos slėpti priklausomybę lošimams. Turbūt tai gali trukti ir metus, ir penkiolika. Alkoholis ir narkotikai veikia fizinį kūną ir sąmonę. Lošimai taip pat ima veikti sąmonę, kai lošiantysis juose dalyvauja. Dėl to kyla įvairių emocijų, tačiau lošėjas jas puikiai moka slėpti nuo artimųjų. Aišku, palaipsniui jos vis tiek išryškėja. Visuomenė nelabai atkreipia dėmesį į azartinių lošimų priklausomybės problemą. Dažnai ji yra stigmatizuojama ir šeimose, kuriose tas nutinka, stengiamasi nuslėpti nuo artimųjų, draugų, vengti kalbėti apie tai", - sako psichologas O.
Pavyzdžiui, Andrius pripažįsta, kad jo žmona iki šiol tikina, kad jo priklausomybė - tai ne liga. „Mano žmona sako, kad mes manipuliuojame šiuo žodžiu ir tvirtina, kad tiesiog reikia keisti savo požiūrį." Iš savo asmeninės patirties galiu pasakyti, kad sulaukiau tikrai nemažai palaikymo iš aplinkos. Artimieji arba suprato mano priklausomybę, arba bent jau stengėsi tai padaryti. Žinoma, visąlaik atsiranda ir tų, kurie tvirtina, kad mes esame tiesiog kvailiai, nes negalime nustoti lošti. Lošėjas Mantas mano, kad informacijos apie šią priklausomybę yra per mažai. „Žmonėms keista, kad kažkas negali nustoti lošti. Jie klausia, kaip jis gali priimti tam tikrus sprendimus ir negalvoti apie pasekmes?"
Prevencija ir pagalba
Lošimų priežiūros tarnyboje dirbantis psichologas Oleg Mackevič yra vienas iš tų žmonių, kuris dirba su kompulsyviais lošėjais, pripažinusiais savo priklausomybę. Pasak jo, sunku pasakyti, kiek iš tiesų žmonių Lietuvoje kenčia nuo lošimų priklausomybės, tačiau galima remtis tam tikrais tyrimais. Pavyzdžiui, paskutinis VGTU tyrimas, kuriuo jie aiškinosi azartinių lošimų ir loterijų paplitimą, rodo, kad apie 8,4 %. gyventojų yra probleminiai lošėjai. Tam tikras tendencijas gali parodyti ir kitas aspektas - manantys ir jaučiantys, kad turi problemų su lošimais, Lošimų priežiūros tarnyboje gali pildyti prašymą neleisti lošti. „Prašymų skaičius didėja. Dabar per parą gauname iki 30-ties prašymų apriboti galimybes lošti. Dauguma besikreipiančiųjų mano, kad lošimai jau peržengė pramogos ribą, ir jie dėl to patiria finansinių, emocinių ar santykių problemų. Šiandien unikalių vartotojų, pateikusių tokius prašymus, yra daugiau nei 14,5 tūkstančio. Tiesa, sakyti, kad prašymų skaičius auga dėl to, kad daugėja ir patologinių lošėjų, negaliu, nes neturiu tikslių duomenų. Tikėtina, jog prašymų skaičius auga ir dėl to, kad atsirado didesnė informacinė sklaida apie lošimų priklausomybę, žmonės labiau išdrįsta į ją pažvelgti, identifikuoti savyje", - tvirtina O. Lošimų priežiūros tarnyboje dirbantis O. Mackevič sako pasigendantis kitų Lietuvos institucijų įsitraukimo į prevencinius darbus. „Mūsų tarnyba pradėjo prevencinius veiksmus. Stengiamės prisidėti maksimaliai, kiek gebame ir galime. Tačiau stokojame partnerių, stokojame palaikymo. Norėtųsi, kad ši problema valstybei taptų tokia pat svarbi kaip alkoholis ar psichoaktyvios medžiagos. Ne ką mažiau svarbu ir visuomenės įsitraukimas. Turime apie tai kalbėti. Tačiau vis dar esame labai stigmatizuojantys, nuvertinantys ir kritikuojantys. Lošiantiesiems nėra saugu ir paprasta prisipažinti, todėl jie slepia, bando apsaugoti save nuo menkinimo, nuvertinimo, kritikos, mat tai kelia daug sunkių išgyvenimų. Jeigu turi slėpti problemą, vadinasi, visuomenėje kažkas vyksta ne taip."
Įveikti azartinių lošimų problemą niekada nėra lengva ir ieškoti profesionalios pagalbos nereiškia, kad esate silpnas ar negalite išspręsti savo problemų. Į gydymą reikėtų žiūrėti plačiau ir gydyti gretutinius psichikos ir elgesio sutrikimus, tokius kaip depresija, nerimas, obsesinį-kompulsinį asmenybės sutrikimą ar aktyvumo ir dėmesio sutrikimą. Toks gydymas gali apimti terapiją, vaistų vartojimą ir/ar gyvenimo būdo pakeitimus.
Štai kelios pagalbos galimybės:
Taip pat skaitykite: Kaip įveikti priklausomybę nuo sporto lažybų
- Anoniminių lošėjų susirinkimai: Tai yra savipagalbos grupės, kuriose lošėjai gali dalintis savo patirtimi ir gauti palaikymą iš kitų, susiduriančių su panašiomis problemomis. Aš jau keturis mėnesius vaikštau į anoniminių lošėjų susirinkimus ir tai yra vienas geriausių man nutikusių dalykų po to, kai nusprendžiau, kad turiu nustoti lošti. Kai atėjau į šį susirinkimą pirmą kartą, turėjau dvejonių. Galvojau, kad man niekas negali padėti ir mano gyvenimas yra žlugęs. Tai netiesa. Anoniminių lošėjų bendruomenėje sutikau žmonių, kurie taip pat kaip ir aš buvo iš esmės sunaikinę savo gyvenimus, tačiau nelošdami ir norėdami pasveikti sugebėjo atsistoti ant kojų. Labai stipriai prie mano sveikimo kelio prisideda ir lankymasis pas psichologą. Paantrinti man gali ir Andrius. „Iš pradžių į anoniminių lošėjų grupes žiūrėjau skeptiškai. Nežinojau, ką jie ten daro, galbūt tai kokia nors sekta? Tačiau galiausiai ten apsilankiau ir nesigailiu. Man noras lošti dar nepraėjo, bandau jį suvaldyti. Reikia dar daug dirbti ir gydytis." Tokie anoniminių lošėjų susirinkimai labai padeda ir Mantui. „Susirinkimuose jaučiuosi lyg namie, ten mane supa tokie patys žmonės kaip ir aš. Ten vaikštau kiekvieną savaitę, kaip ir pas psichologą bei į bažnyčią."
- Psichologo konsultacijos: Individuali terapija gali padėti lošėjams suprasti savo priklausomybės priežastis ir išmokti valdyti savo elgesį.
- Reabilitacijos centrai: Šie centrai siūlo intensyvią pagalbą ir gydymą lošėjams, kuriems reikia daugiau paramos.
- „Minesotos“ programa: Ši programa puikiai tinka lošėjams, kurie turi ir kitų priklausomybių.
Psichologas O. Mackevič turi labai gerą paaiškinimą. „Kas yra efektyviausia, kai susilaužote koją? Visuma. Juk koją reikia gipsuoti, po to gali tekti ją operuoti, vėliau laukia reabilitacija - tai priemonių visuma. Taip pat ir su lošimais - priemonės tinka visos: ar tai būtų terapija, ar reabilitacijos bendruomenė, ar „Minesotos“ programa, ar anoniminių lošėjų grupės. Lošiančiuosius dažnai skatinu priimti dalyvavimą anoniminių lošėjų grupėse. Ten jūs nieko nenustebinsite ir neišgąsdinsite, o gausite palaikymą. Tai geras būdas po truputį socializuotis ir galiausiai išeiti į visuomenę be savigraužos ir gėdos", - sako specialistas.
Internetiniai lošimai ir jaunimas
Pastaraisiais metais patikimi ir licencijuoti kazino pripažino savo atsakomybę skatinti atsakingą lošimą ir padėti su priklausomybe kovojantiems asmenims. Bendradarbiaudami su autoritetingais ir licencijuotais kazino, kurie teikia pirmenybę atsakingam lošimui, asmenys, kovojantys su priklausomybe, gali gauti paramą ir išteklius saugioje ir reguliuojamoje aplinkoje. Šios įstaigos vaidina svarbų vaidmenį skatinant informuotumą apie priklausomybę nuo azartinių lošimų, bei suteikiant reikalingus įrankius. Lošimai iš pinigų tarpusavyje ir net internete užvaldė paauglius. Didėjantis susirūpinimas dėl jaunimo priklausomybės nuo lošimų: nepakanka apsaugos priemonių?
Skaitmeniniam amžiui progresuojant, visur paplitęs technologijų pobūdis suteikia begalines galimybes įvairioms pramogų formoms. Viena iš tokių nerimą keliančiu greičiu populiarėjančių veiklų yra internetiniai lošimai, ypač tarp jaunų suaugusiųjų ir nepilnamečių. Nepaisant pramonės pastangų sustiprinti saugos priemones, atrodo, kad įvairios suinteresuotosios šalys vis labiau nerimauja dėl didėjančio nepilnamečių ir jaunų internetinių lošėjų skaičiaus.
Neseniai paskelbtoje ataskaitoje pabrėžta, kad internetinių lošimų karštinė, ypatingą dėmesį skiriant sporto lažyboms, greitai plinta visame pasaulyje. JAV tai tampa net ir priklausomybe. Šiuo metu net 30 valstijų uždegė žalią šviesą internetinėms lažyboms, ir tikimasi, kad skaičiai tik augs. Tokios valstijos kaip Konektikutas, Mičiganas ir Naujasis Džersis netgi priėmė internetinius kazino lošimus.
Galima manyti, kad sporto lažybų internete nustatytas 21 metų amžius atgrasytų jaunąją kartą. Tačiau atrodo, kad yra priešingai. Turėdami po ranka technologinį meistriškumą, daugelis nepilnamečių sugebėjo apeiti tokias saugos funkcijas, kaip dviejų veiksnių autentifikavimas, vietos patvirtinimas ir net socialinio draudimo numerio patikrinimai. Ši nerimą kelianti tendencija privertė sunerimti daugelį tėvų, todėl daugėja skambučių į lošimų pagalbos linijas. Long Ailende didžiausias demografinis pavojaus signalas dėl lošimo problemų yra paaugliai ir jauni suaugusieji.
Remiantis tyrimu, kurį atliko Rutgerso universiteto lošimų studijų centras Naujajame Džersyje, 2018 m. įteisinus Aukščiausiąjį Teismą, tik 40 % sporto lažybų žaidėjų anksčiau buvo užsiėmę lažybomis. Tačiau beveik pusė jų pripažino, kad dabar lažinasi dažniau. Žvilgsnis į Nacionalinės probleminių lošimų tarybos statistiką sukuria nerimą keliantį vaizdą. 2018-2021 m. priklausomybės nuo azartinių lošimų rizika šalyje padidėjo trečdaliu, o didelė šio padidėjimo dalis siejama su 18-24 metų amžiaus jaunuoliais. Ataskaita taip pat atskleidė, kad 60-80 proc. vidurinių mokyklų mokinių lošė praeityje. Nerimą kelia tai, kad vidurinių mokyklų moksleiviams gresia dvigubai didesnė rizika nei suaugusiesiems.
Vienas iš pagrindinių iššūkių yra tai, kaip lengvai vaikai gali apeiti esamas apsaugos priemones. Profesorius Derevenskis prisimena nerimą keliantį atvejį, kai jaunas asmuo sugebėjo sukaupti 20 000 USD skolą naudodamasis savo motinos kredito kortelėmis be jos žinios. Kitas susirūpinimą keliantis faktas yra tai, kad vaikai, kurie lošia iki 12 metų, turi keturis kartus riziką susirgti lošimo problemomis vėliau.
Spręsti šį didėjantį susirūpinimą reikia įvairiapusio požiūrio. Ekspertai rekomenduoja pradėti pokalbius apie su azartiniais lošimais susijusią riziką, panašiai kaip diskusijas apie narkotikus ir alkoholį. Virginija jau žengė žingsnį šia kryptimi, vienbalsiai nusprendusi mokinius šviesti apie galimas lošimo spąstus.
Saugumo priemonės ir mitų griovimas
Sporto lažybų legalizavimas 33 JAV valstijose, dar trijose, paskatino imtis reguliavimo priemonių, pvz., amžiaus ir tapatybės patvirtinimo. Tačiau daugelis jaunų lažybininkų naudojasi spragomis, pavyzdžiui, naudojasi paskyromis, registruotomis pas savo tėvus, arba kreipiasi į ne tokias skrupulingas ofšorines platformas. Nacionalinė probleminių lošimų taryba atskleidžia nerimą keliančią statistiką: iki 80 % vidurinės mokyklos mokinių per pastaruosius metus prisipažino bandę lošti, o nerimą keliantys 4 %-6 % yra ant priklausomybės nuo tokių lošimų slenksčio.
Tokiose valstijose kaip Virdžinija pradėtos pastangos integruoti mokymą apie lošimus mokyklose, o Naujasis Džersis ir Mičiganas svarsto panašius teisės aktų pasiūlymus. Minimalus legalus lošimo amžius svyruoja nuo 18 iki 21 metų, priklausomai nuo valstybės.
Internetiniai azartiniai lošimai tapo neatsiejama šiuolaikinių lošimų kraštovaizdžio dalimi, suteikiančia patogumo ir pramogų milijonams žaidėjų visame pasaulyje. Vis dėlto, nors ši pramonė yra populiari, apie ją sklando daugybė mitų ir klaidingų įsitikinimų. Labai svarbu atskirti faktus nuo prasimanymų, kad priimtumėte pagrįstus sprendimus ir užtikrintumėte saugią ir malonią lošimų patirtį.
1 mitas: internetiniai lošimai nereguliuojami ir nesaugūs
Priešingai nei manoma, patikimos internetinių lošimų platformos veikia pagal griežtas taisykles, kurių laikosi licencijas išduodančios institucijos. Licencijuoti kazino naudoja pažangias šifravimo technologijas, kad apsaugotų žaidėjų asmeninę ir finansinę informaciją, taip užtikrindami saugią lošimų aplinką.
2 mitas: internetiniai lošimai sukelia didesnę priklausomybės riziką
Nors priklausomybė nuo azartinių lošimų kelia susirūpinimą, neteisinga teigti, kad lošimai internete iš esmės sukelia didesnę priklausomybę nei antžeminiai lošimai. Geros reputacijos internetiniai kazino, siekdami skatinti sveiką elgesį lošiant ir užkirsti kelią priklausomybei, taiko atsakingo lošimo priemones, įskaitant lošimo nutraukimo priemones, įmokų apribojimus ir įvairius priklausomybės testus.
3 mitas: internetiniai lošimai - tai lengvi pinigai
Nors kai kurie žaidėjai gali laimėti stambias sumas, lošimai internete nėra garantuotas pajamų šaltinis. Kaip ir į bet kokią pramogą, į azartinius lošimus reikia žiūrėti realistiškai, pripažįstant, kad yra rizika prarasti pinigus.
4 mitas: internetiniai lošimai skatina nepilnamečius pradėti lošti
Licencijuoti internetiniai kazino taiko griežtas amžiaus patikrinimo priemones, kad nepilnamečiai negalėtų naudotis jų platformomis.
5 mitas: Internetiniai lošimai skirti tik techniškai išprususiems asmenims
Nors technologijų išmanymas gali pagerinti internetinių lošimų patirtį, tai nėra būtina sąlyga norint dalyvauti lošimuose. Dauguma internetinių kazino siūlo patogias sąsajas ir intuityvią navigaciją, pritaikytą visų įgūdžių lygių žaidėjams.
Lietuva ir lošimai
2022 m. azartinius žaidimus žaidė 12 proc. Lietuvos gyventojų, rodo Lietuvos lošimų priežiūros tarnybos (LPT) užsakymu visuomenės nuomonės ir tyrimų bendrovės „Vilmorus“ atlikta apklausa. Lapkričio 19-26 d. atliktas visuomenės tyrimas atskleidžia, kad azartiškų žmonių dalis Lietuvoje kasmet pernelyg nekinta - prieš metus lošė 10 proc., prieš dvejus - 12 proc.
Psichologas Olegas Mackevičius, LPT Teisėkūros, personalo ir bendrųjų reikalų skyriaus vyriausiasis specialistas, teigia: „Yra daug įsitraukimą lemiančių veiksnių. Vadinamuosius pramogos lošėjus dažniausiai vilioja elementarus smalsumas išbandyti naujas patirtis. Tačiau didelė dalis mano, kad azartiniai lošimai gali būti sėkmingas būdas užsidirbti pinigų. Apklausos duomenimis, net 52 proc. respondentų, turinčių lošimo patirtį, nurodė, kad lošimuose juos skatina dalyvauti noras užsidirbti pinigų."
Kaip atpažinti priklausomybę?
Pačiam žmogui susivokti, ar jis pramogauja, ar jo lošimas jau tampa probleminiu, padeda paprastas testas - laikas, pinigai, savijauta. Bet kokią pramogą planuodami žmonės pagalvoja, kokį patyrimą jie nori gauti, kiek laiko tam gali skirti ir kiek gali už tai sumokėti. Labai svarbu taip pat planuoti ir lošimų pramogą.
Jei žmogus negali sustoti, užsidega viena raudona lemputė. Jeigu praėjo tik pusvalandis, o pinigai jau baigėsi ir žmogus sako: „Ai, nieko tokio, dar pabūsiu“, užsidega dar viena raudona lemputė. Jei žmogus ir tilpo į biudžetą, ir laiku išėjo iš kazino, bet išėjęs, užuot džiaugęsis, kaip buvo smagu, galvoja, kad gal geriau niekam nesakys, kur buvo, pradeda svarstyti, gal geriau džinsus būtų nusipirkęs ar vaikui būrelį apmokėjęs, gal ir nevertėjo. Tai jau trečia lemputė. Jeigu užsidega bent viena lemputė, tai jau signalizuoja apie tai, kad gali kilti problemų, būtų gerai sustoti.
Pagalba šeimai ir vaikams
Žiūrėti, kaip artimąjį valdo priklausomybė, gali būti nepaprastai sunku. Jeigu turite įtarimų, kad artimasis turi priklausomybę nuo interneto, pabandykite su juo pakalbėti. Priklausomybė dažnai skatina izoliaciją ir gėdą, ypač dėl jos stigmos.
Svarbu, kad vaikas internete išvengtų netinkamo turinio, jam turėtų būti prieinami tik saugūs įrenginiai su įdiegtais tėvų kontrolės įrankiais - įvairiais nustatymais, kurie padeda kontroliuoti, ką vaikas mato internete. Vis dėlto, internetinėje erdvėje gausu pavojų, tad patikinkite vaiką, kad jeigu susidurtų su netinkamu turiniu, kuris trikdo, gąsdina, neramina, jis nebus nubaustas ir visada gali kreiptis į jus.
Visi socialiniai tinklai ir jų išmaniųjų telefonų programėlės turi amžiaus apribojimus. Svarbu laikytis nurodytų amžiaus apribojimų, nes bendravimas socialiniame tinkle reikalauja didelės socialinės ir emocinės brandos, gebėjimo reaguoti į sudėtingas situacijas ar galimai trikdantį turinį, taip pat priimti saugius sprendimus. Tyrimai rodo, kad aiškių susitarimų šeimoje laikymasis padeda vaikams susiplanuoti ir laiką prie ekranų.
tags: #internetiniai #losimai #priklausomybes