Įvadas
Šiuolaikinėje psichologijoje, fiziologijoje ir filosofijoje aktyviai diskutuojama tema - didžioji sąmonės iliuzija. Jos esmė ta, kad mes esame įsitikinę, jog pastebime ir suvokiame daug daugiau, nei yra iš tikrųjų. Mums atrodo, kad matome ir girdime viską, kas vyksta aplink mus, tačiau tai tėra iliuzija. Šiame straipsnyje panagrinėsime, kas yra sąmonės iliuzija, kaip ji veikia mūsų suvokimą ir kokios teorijos bando ją paaiškinti.
Sąmonės filosofija ir jos pagrindiniai klausimai
Sąmonės filosofija nagrinėja sąmonės prigimtį ir žmogaus kūno bei psichikos santykio problemą. Nors šios diskusijos šaknys siekia Antikos laikus, biologijos, psichologijos ir neurologijos pažanga suteikia filosofams galimybę plėsti savo disciplinos ribas ir kelti naujus iššūkius gamtos mokslų atstovams. Vienas iš pagrindinių metodų sąmonės filosofijoje yra mintinis eksperimentas, kuris leidžia eksperimentuoti, kai empirinius tyrimus atlikti neįmanoma dėl sudėtingų sąlygų ar hipotezių.
Laisva valia ir determinizmas
Svarbi sąmonės filosofijos tema - laisva valia ir jos suderinamumas su determinizmu. Determinizmas teigia, kad visi įvykiai yra nulemti ankstesnių priežasčių, o laisva valia leidžia žmogui rinktis. Incompatibilizmo pozicija teigia, kad laisva valia nesuderinama nei su determinizmu, nei su indeterminizmu. Incompatibilizmo šalininkai teigia, kad jei mūsų veiksmai apibrėžiami faktoriais, kurių mes negalime kontroliuoti, tuomet negalime būti atsakingi už juos.
Sąmonės teorijos
Sąmonės filosofijoje egzistuoja įvairios teorijos, bandančios paaiškinti, kas yra sąmonė ir kaip ji veikia. Funkcionalizmas teigia, kad sąmonė yra funkcinių būsenų rinkinys, realizuotas smegenyse. Eliminatyvusis materializmas neigia sąmonės egzistavimą kaip atskirą nuo fizinių smegenų procesų. Dualizmas teigia, kad sąmonė yra atskira substancija nuo smegenų.
Filosofiniai zombiai ir qualia
Filosofiniai zombiai yra mintinio eksperimento personažai, naudojami parodyti sąmonės problemos sudėtingumą. Filosofiniai zombiai yra identiški žmonėms fiziškai ir funkciškai, tačiau neturi subjektyvios patirties (qualia). Šis eksperimentas rodo, kad sąmonė yra daugiau nei tik fiziniai procesai.
Taip pat skaitykite: Teksto suvokimo gairės
Qualia yra techninis filosofinis terminas, reiškiantis subjektyvius mūsų pasaulio suvokimo aspektus. Tai, kaip mes jaučiame spalvas, skonius, garsus ir kitus pojūčius. Qualia yra tai, kas suteikia mūsų patirčiai unikalų ir individualų pobūdį.
Intencionalumas
Intencionalumas yra sąmonės aktų ir būsenų savybė būti apie kažką. Tai reiškia, kad mūsų mintys, suvokimas, prisiminimai ir kiti sąmoningi aktai yra nukreipti į kažką: aš galvoju apie medį, suvokiu medį, prisimenu jį ir taip toliau. Intencionalumas būdingas tik sąmonei ir sąmoningų būtybių veiklai.
Apverstas spektras
Apverstas spektras yra mintinis eksperimentas, parodantis funkcionalistinio sąmonės paaiškinimo nepakankamumą. Eksperimento idėja ta, kad galima įsivaizduoti žmogų, kuris mato spalvas kitaip nei mes, nors jo smegenų veikla ir elgesys yra identiški. Tai rodo, kad subjektyvi patirtis (qualia) nėra paaiškinama vien tik funkciniais terminais.
Priklausomybė ir kantrybės trūkumas
Priklausomybė glaudžiai susijusi su kantrybės trūkumu. Priklausomi asmenys dažnai neturi kantrybės laukti ir nori greito pasitenkinimo. Tai lemia jų pasirinkimą vartoti narkotikus, alkoholį ar lošti, nes šios veiklos suteikia greitą efektą ir leidžia atsikratyti diskomforto.
Laiko suvokimas
Priklausomybė deformuoja laiko suvokimą. Priklausomi asmenys dažnai gyvena tik artimiausia ateitimi ir negali planuoti ilgalaikėje perspektyvoje. Jiems laikas susideda iš sekundžių, minučių ir valandų, o bet kokia tolimesnė ateitis atrodo nereali.
Taip pat skaitykite: Pasiruošimas PUPP Teksto Suvokimo Užduotims
Sveikimas ir kantrybė
Norint įveikti priklausomybę, būtina ugdyti kantrybę. Sveikstantys priklausomi asmenys turi išmokti išgyventi penkias minutes, nebėgdami iš dabarties, paskui dešimt, pusvalandį, valandą. Svarbu suprasti, kad gyvenimas susideda iš sekundžių, minučių, valandų ir dienų, ir vienintelė akimirka, kurią galima pakeisti, yra dabartis.
Pasakojimas apie sūnų palaidūną: priklausomybės metafora
Evangelisto Luko pasakojimas apie sūnų palaidūną gali būti interpretuojamas kaip priklausomybės metafora. Jaunėlis sūnus, kuris palieka tėvo namus ir iššvaisto savo turtą, simbolizuoja priklausomo asmens kelionę. Grįžimas namo simbolizuoja pripažinimą, kad suklydo, ir norą pasikeisti.
Vidinė emigracija
Priklausomybė gali būti vadinama vidine žmogaus emigracija. Priklausomi asmenys pasitraukia į alternatyvią tikrovę, kurioje galima atsipalaiduoti ir nutolti nuo nemalonių rūpesčių. Tačiau ši tikrovė yra iliuzija, ir ilgainiui priklausomybė tampa bėgimu nuo skausmo ir baimės.
Priklausoma asmenybė
Priklausoma asmenybė gimsta tada, kai žmogus apsisprendžia, jog yra pažeistas ir jam reikia kažko, kas tą defektą pašalintų. Svaigalai ar lošimas leidžia pasitraukti į alternatyvią tikrovę, kurioje galima atsipalaiduoti, kurioje nutolsta nemalonūs rūpesčiai, viskas atrodo paprasčiau.
Tiesa ir jos sampratos
Tiesa yra filosofinė sąvoka, reiškianti sprendimo ir to, apie ką sprendžiama, atitikimą. Egzistuoja kelios tiesos sampratos:
Taip pat skaitykite: Žaidimai lytėjimui lavinti
- Klasikinė tiesos teorija (atitikimo teorija): Teigia, kad tiesa yra teiginio atitikimas tikrovei.
- Idealistinė tiesos samprata: Teigia, kad pažinimas yra teisingas, kai idėjos tampa protui akivaizdžios.
- Loginės darnos teorija (koherencinė tiesos teorija): Teigia, kad teiginiai, kurie logiškai dera su kitais teiginiais, yra teisingi.
- Pragmatinė tiesos samprata: Teigia, kad teisingos idėjos yra tos, kurias galime panaudoti, pagrįsti ir patikrinti.
- Semantinė tiesos teorija: Aiškina, kokius kriterijus turi tenkinti teisingo teiginio apibrėžimas išsamiai interpretuojamose formaliosiose kalbose.
Objektyvi ir subjektyvi tiesa
Objektyvi tiesa egzistuoja ir yra pažini žmogui. Tiesa pažinęs žmogus tampa moraliai įsipareigojusiu ją ginti. Objektyvios tiesos egzistavimą įrodo sąžinė, kuri leidžia žmogui atskirti gėrį nuo blogio.
Psichikos sutrikimų tyrimo metodai
Psichikos sutrikimų tyrimo metodai apima pokalbį, stebėjimą, testus ir dokumentų studijavimą. Svarbu surinkti informaciją apie paciento dabartinę būseną, visą jo gyvenimą ir atlikti neurologinį bei somatinį tyrimą.
Anamnezės ir psichikos būsenos modelis
Anamnezės ir psichikos būsenos modelis apima subjektyvią anamnezę (nusiskundimai, šeimos anamnezė, gyvenimo anamnezė, ligos anamnezė) ir objektyvią anamnezę (paciento išvaizda, laikysena, judesiai, bendravimas, sąmonė, suvokimas, mąstymas, atmintis, emocijos, valia, dėmesys, intelektas, kritiškumas).
Psichodiagnostiniai metodai
Psichodiagnostiniai metodai grindžiami įvairiais testais:
- Rorschacho testas: Projekcinis testas, kuriame tiriamajam rodomos dėmės ir prašoma pasakyti, ką jos primena.
- Teminis apercepcijos testas (TAT): Projekcinis testas, kuriame tiriamajam rodomos paveikslėlių serijos ir prašoma sugalvoti istorijas.
- Piešimo testai: Projekciniai testai, kuriuose tiriamajam prašoma nupiešti namą, medį, žmogų ar kitus objektus.
- MMPI (Minesotos daugiakryptės asmenybės inventorius): Objektyvus testas, kuriame tiriamajam pateikiami teiginiai, į kuriuos jis turi atsakyti "taip" arba "ne".
- Ketelio testas: Testas, kuriuo vertinamos asmenybės savybės.
- Wechslerio intelekto testas: Testas, skirtas intelekto lygiui nustatyti.
- Atminties testai: Testai, skirti trumpalaikei ir ilgalaikei atminčiai tirti.
- Mąstymo testai: Testai, skirti mąstymo logiškumui ir gebėjimui apibendrinti tirti.
Laboratoriniai tyrimai
Laboratoriniai tyrimai naudojami somatinėms ligoms nustatyti, kurios gali būti susijusios su psichikos sutrikimais. Kai kurie tyrimai, pvz., aminorūgščių apykaitos pokyčių tyrimas, gali būti vertingi diferencijuojant psichikos sutrikimą nuo somatinės ligos.
Neurofiziologiniai tyrimai
Neurofiziologiniai tyrimai, tokie kaip elektroencefalografija (EEG), kompiuterinė tomografija (KT), branduolinis magnetinis rezonansas (BMR) ir pozitronų emisijos tomografija (PET), naudojami galvos smegenų veiklai ir struktūrai tirti.