Šizofrenija yra psichikos liga, kuri paveikia žmogaus mąstymą, jausmus ir valią, todėl tai įtakoja ir elgesį. Ši liga nėra vienalytė ir pasireiškia įvairiais simptomais bei skirtingai paveikia kiekvieną individą. Šiame straipsnyje aptarsime šizofrenijos požymius, sergančiųjų išvaizdos ypatumus ir kitus svarbius aspektus, susijusius su šia liga.
Šizofrenijos apibrėžimas ir istorija
Yra daug šizofrenijos apibrėžimų, kurie skiriasi priklausomai nuo to, kokios pozicijos laikosi autorius - etiopatogenezinės, fenomenologinės, psichodinaminės ir kt. E. Krepelinas pastebėjo, kad minėtų autorių aprašytos psichikos ligos nėra atskiri nozologiniai vienetai, jos turi daug bendrumų, anksčiau aprašytas ligas įvertino kaip šizofrenijos klinikines formas - “dementia praecox”. E. Krepelino pasiūlytas terminas ilgai neišsilaikė, nes tolesni ligonių tyrimai parodė, kad ne visada liga prasideda jauname amžiuje ir ne visada formuojasi demencija. - 1911m. E. Bleuleris pristatė terminą šizofrenija 1911 metais, pagrindinis ligos simptomas yra mąstymo sutrikimo forma, kurią galima apibūdinti kaip asociacijų praradimą. Skirtingose šalyse gali skirtis formos ir prognozė. Išsivysčiusiose šalyse vyrauja paranoidinė šizofrenijos forma, besivystančiose - katatoninė ir hebefreninė. Skirtingose kultūrose skiriasi psichopatologijos turinys - primityviose kultūrose poveikio kliedesiuose stebima mirusių giminaičių poveikio, genčiai svarbių gyvūnų poveikis, atsispindi įvairiausių tabu nuostatos, kliedesiai dažnai yra paprastesni, rečiau pasitaiko sistematizuotų kliedesių, dažnesnės yra regos haliucinacijos. Išsivysčiusiose šalyse dažniau pasitaiko klausos haliucinacijos, sistematizuoti kliedesiai, paranoidinis sindromas, poveikio kliedesiuose atsispindi šiuolaikinės technikos naujovės.
Šizofrenija dažniausiai susergama vėlyvojoje paauglystėje, ankstyvoje jaunystėje. Vyrams dažniausiai pradžia yra 15-25 metų amžiuje, moterims, kiek vėliau - 25-35 metų amžiuje. Šizofrenija sergantys asmenys tris kartus dažniau nei bendra populiacija serga įvairiomis somatinėmis ligomis, jų gyvenimo trukmė yra vidutiniškai ~12-13m. trumpesnė, daugiausiai dėl padidintos savižudybės rizikos (suicido rizika 13 k. didesnė nei bendroje gyventojų populiacijoje): 50% šizofrenija sergančiųjų yra mėginę nusižudyti, 10% nusižudo, daugiausiai jų ~32 metų amžiaus. Lietuvoje 2002m. invalidumo grupė dėl šizofrenijos suteikta 10771 asmeniui: II - 9796, III - 1008, vaikai iki 16m.
Remiantis esamais moksliniais duomenimis galima teigti, kad šizofrenija yra polietiologinė liga. Manoma, kad šizofrenijos išsivystymą gali nulemti keli silpnos sąveikos genai. Šizofrenija arba šizotipiniu asmenybės sutrikimu stabima sergančių giminaičių šoninėse genealoginio medžio šakose. Svarbu šeimos narių nepsichozinės būsenos, charakteris. Būdingas emocinis nespalvingumas, skurdumas, nepasitikėjimas, įtarumas, autizmo elementai. Renkant objektyvią anamnezę iš tėvų, kartais sužinome, kad “ ir jiems jaunystėje yra panašiai buvę”. Manoma, kad virusinės ligos motinos nėštumo metu, ypač pirmojo trimestro metu, gali sutrikdyti vaisiaus centrinės nervų sistemos vystymąsį. Gali būti, kad šizofreniją sukelia lėtai veikiantys neurotropiniai virusai, kurie esant paveldėtai padidintai rizikai, veikia kaip provokuojantis nepalankus aplinkos faktorius. Tačiau įvairius imunines sistemos pokyčius gali sukelti ir neuroleptikų grupės medikamentų vartojimas. Įvairios psichoterapinės mokyklos pateikia įvairius šizofrenijos išsivystymo paaiškinimus. Šizofrenija neturi patognominių simptomų, visi šio sutrikimo simptomai būna ir sergant kitais psichikos bei organiniais sutrikimais. Šizofrenija diagnozuojama, kai yra būdingas mąstymo, valios ir afekto sutrikimų derinys.
Šizofrenijos simptomai
Šizofrenijos simptomai skirstomi į pozityvius (haliucinacijos ir kliedesiai, mąstymo nenuoseklumas, keistas elgesys, neadekvatus afektas) ir negatyvius simptomus (susilpnėję arba išnykę kai kurios funkcijos ir savybės: blankus afektas, abulija, apatija, anhedonija, nesugebėjimas prisižiūrėti savęs, apsileidimas, socialinė izoliacija, kontaktų su šeima nutrūkimas), arba produkcinius ir deficitinius.
Taip pat skaitykite: Gyvenimo kokybės gerinimas sergant šizofrenija
- Kliedesiai: kai žmogus turi įsitikinimų, kurie nėra teisingi ir kitiems gali atrodyti neracionalūs. Nuolatiniai kultūriškai neadekvatūs, neįmanomi kliedesiai, pvz. religinio arba politinio tapatumo, nežemiškų jėgų arba sugebėjimų.
- Haliucinacijos: žmogus mato, girdi, užuodžia arba ragauja daiktus, kurių nėra. Sergantiems šizofrenija įprasta girdėti balsus. Verbalinės klausos haliucinacijos, bauginančios, gąsdinančios ligonį, imperatyvinės klausos haliucinacijos arba neverbalinės klausos haliucinacijos (švilpimas, ūžimas, juokas).
- Mąstymo sutrikimas: žmogus mąsto neįprastai ir nelogiškai. Jam gali būti sunku dėlioti savo mintis ir kalbą. Pagal Bleuler, kuris pristatė terminą šizofrenija 1911 metais, pagrindinis ligos simptomas yra mąstymo sutrikimo forma, kurią galima apibūdinti kaip asocijacijų praradimą. Šis simptomas aiškiai matomas per mąstymo ar kalbos dezorganizaciją. Iš šios pagrindinės dezorganizacijos kyla ir kiti simptomai.
- Afekto sutrikimai: afektas šios šizofrenijos formos atveju ne taip smarkiai nukenčia, yra ne toks blankus, dažniau būna neadekvatumas, dirglumas, staigus pyktis, baimingumas, įtarumas. Neretai pasitaiko daugiau ar mažiau išreikšti depresiniai simptomai, miego sutrikimai.
- Negatyvūs simptomai: blankus afektas, abulija, apatija, anhedonija, nesugebėjimas prisižiūrėti savęs, apsileidimas, socialinė izoliacija, kontaktų su šeima nutrūkimas. Neigiami šizofrenijos simptomai suvokiami kaip itin svarbūs prognostiniai rodikliai psichosocialiniam žmogaus funkcionavimui. Pirmojo epizodo pradžioje pasireiškiantys neigiami simptomai, reiškia, kad pacientas patirs reikšmingą psichosocialinį pablogėjimą.
Sergantieji šia liga nėra pavojingi kitiems. Apskritai jie yra labiau linkę nukentėti nuo kitų, nei nesergantys. Kenčiantiems nuo šizofrenijos, didžiausia tikimybė susižaloti bei smurtauti prieš kitus yra tuomet, kai jo elgesį įtakoja jo liguisti išgyvenimai.
Šizofrenijos formos
Yra žinomos keturios klasikinės šizofrenijos formos: paranoidinė, hebefreninė, katatoninė, paprastoji (simplex).
- Paranoidinė šizofrenija: Šis šizofrenijos tipas dažniausiai pasitaiko daugelyje pasaulio šalių. Įvairiuose tyrimuose nurodoma, kad išsivysčiusiose pasaulio šalyse paranoidinės šizofrenijos diagnozė nustatoma 65-80% šizofrenijos atvejų. Šia forma susergama vyresniame amžiuje, dažniau virš 25 metų amžiaus. Paranoidinės šizofrenijos klinikiniame vaizde dominuoja sąlyginai stabilūs, dažniausiai paranoidiniai kliedesiai, kuriuos paprastai lydi haliucinacijos, dažniausiai klausos, bei kiti suvokimo sutrikimai. Paranoidinės šizofrenijos atveju psichopatologija dažniausiai formuojasi pagal klasikinę Manjano schemą: paranojinis - paranoidinis - parafreninis sindromas. Paranoidinės šizofrenijos eiga gali būti epizodiška, su dalinėmis arba visiškomis remisijomis arba lėtinė.
- Hebefreninė šizofrenija: Tai šizofrenijos forma, kurioje afektiniai sutrikimai yra ryškūs. Afekto ir valios pakitimai bei kiekybiniai mąstymo sutrikimai paprastai yra ryškūs. Haliucinacijos ir kliedesiai pasitaiko, tačiau nėra išreikšti. Prarandama energija, ryžtingumas ir motyvacija, ligonio elgesys tampa betikslis, trūksta kryptingumo. Ligos pradžioje gali paviršutiniškai ir manieringai gali susidomėti religija, filosofija bei kitomis abstrakčiomis temomis. Premorbidinei asmenybei dažnai, bet nebūtinai būdingas drovumas ir uždarumas. Šia šizofrenijos forma dažniausiai susergama virš 20 metų amžiaus.
- Katotoninė šizofrenija: Pagrindiniai ir dominuojantys bruožai - ryškūs psichomotorikos sutrikimai, kurie gali svyruoti nuo hiperkinezės (psichomotorinio sujaudinimo) iki stuporo arba nuo automatinio paklusnumo iki negatyvizmo. Būdingos nenatūralios pozos, kuriose išbūnama ilgą laiką. Katatoninio sujaudinimo epizodai gali būti ryškiausias šios būsenos požymis. Ūmios katatonijos atveju katatonijos simptomai dažnai pasireiškia kartu su oneiroidiniu sąmonės sutrikimu: būkle, kuriai būdingos ryškios, neretai panoramines regos haliucinacijos. Vystantis katatoniniam stuporui ligoniai ištisas dienas, net savaites praguli lovoje, atsisako valgyti (dėl ko kartais netgi tenka taikyti dirbtinį maitinimą), nekalba, yra amimiški, gali būti stebimos aukščiau paminėtos nenatūralios pozos. Nebendraujantiems ligoniams su katatoninio elgesio simptomais schizofrenijos diagnozė gali būti preliminari iki tol, kol nebus nustatyti kiti simptomai. Katatoniniai simptomai nėra patognomiški schizofrenijai.
- Paprastoji šizofrenija (simplex): Retai pasitaikantis sutrikimas, kuris atsiranda nepastebimai progresuojant elgesio keistumams, nesugebėjimu vykdyti visuomenės keliamus reikalavimus ir bendru darbingumo sumažėjimu. Liga dažnai prasideda nuo astenijos reiškinių - darosi sunku susikaupti, blogėja mokymosi rezultatai, atsiranda pasyvumas. Būdingi negatyvūs rezidualinės šizofrenijos požymiai (afekto nuskurdimas, valios praradimas) atsiranda nesant aktyvių psichozinių simptomų. Diagnozuoti šį sutrikimą sunku, kadangi diagnozė priklauso nuo lėtai progresuojančių būdingų rezidualinei šizofrenijai simptomų, o anamnezėje nėra haliucinacijų, kliedesių ir kitų praeityje buvusio psichozinio epizodo pasireiškimų, bet yra žymūs asmenybės pasikeitimai pasireiškiantys interesų praradimu, tingumu ir socialiniu atsiribojimu.
Šizofrenijos diagnostika ir eiga
Nustatyti šią diagnozę galima tada, kai sutrikimas atitinka bendruosius šizofrenijos kriterijus, bet ne specifines šizofrenijos formas arba vyrauja daugiau nei vienos formos diagnostikos kriterijų kompleksas. Šios formos diagnozė taikoma tik esant psichozinei būsenai ir neapima, pavyzdžiui, rezidualinės šizofrenijos ir poschizofreninės depresijos.
Atskirų šizofrenijos formų diferencinė diagnostika, diferencijuoti su šizotipiniu, kliedesiniu, bipoliniu, šizoafektiniu bei specifiniais asmenybės sutrikimais. Vėlyvosiose (defektinėse) šizofrenijos stadijose šį sutrikimą reikia diferencijuoti nuo sunkios depresijos bei protinio atsilikimo. Diagnozuojant schizofreniją labiausiai paplitę yra dvi standartizuotos diagnostines sistemos: Europoje TLK-10 (šifrai F20-29), Amerikoje DSM-IIIR, DSM-IV.
Šizofrenijai labiausiai yra būdinga priepuolinė eiga, kai kartojasi psichozės epizodai, tarp kurių paciento būklė iki premorbidinio lygio dažniausiai neatsistato. Pradžia gali būti staigi ir lėtinė. Neretai pastebimo šios sutrikimo vystymosi fazės: ūmi psichozė, stabilizacija, sąlyginės remisijos laikotarpis. Tarp epizodų labai dažnai išlieka rezidualiniai simptomai, dažniausiai negatyvūs. Pilna remisija arba išgijimas šiam sutrikimui nėra būdingas. Maždaug 10% šizofrenija sergančiųjų konstatuojamas sunkus invalidumas, kuris reikalauja priežiūros institucijoje, apie 60% šių asmenų yra socialiai remtini, tik apie 12-30 % šių asmenų dirba. Šizofrenija sergantieji gali dirbti ne bet kokį darbą (pvz. yra ribojama teisė turėti šaunamąjį ginklą, individualiai sprendžiami vairuotojo teisių suteikimo klausimai, draudžiama užimti kai kurias pareigas). Darbo ekspertizės klausimus sprendžia gydytojų komisijos. Neesant apriboto veiksnumo šizofrenija sergantieji turi tas pačias teises, kaip ir kiti piliečiai. Įvykdžius nusikaltimą gali būti nustatomas paciento pakaltinamumas arba nepakaltinamumas - sprendžia teismas. Statistika rodo, kad nepastebėta, kad šizofrenija sergantys padarytų daugiau nusikaltimų nei sveiki asmenys.
Taip pat skaitykite: Žymūs asmenys, sergantys katatonine šizofrenija
Šizofrenijos gydymas
Šizofrenija yra lėtinė liga, kuri ryškiai sutrikdo paciento gyvenimą, jo socialinę adaptaciją, todėl ši būklė praktiškai visada reikalauja aktyvaus ilgalaikio gydymo. Nors literatūroje yra duomenų, kad 10-15 % schizofrenijos epizodą patyrusių asmenų psichozė nepasikartoja (tai tiesiog sukelia abejones, dėl pradinės diagnozės tikslumo), šiuo metu tokio gydymo metodo, kurį taikant visiškai pasveikstama nuo schizofrenijos, nėra. Tačiau adekvatus gydymas padeda sumažinti ligotumą, mirštamumą nuo šios ligos, bei ryškiai sumažina su šios ligos padariniais susijusias gydymo išlaidas. Gydymu siekiama pašalinti arba sušvelninti ligos simptomus (pozityvius ir negatyvius), pagerinti kognityvinius procesus, išvengti ligos paūmėjimų, sumažinti jų dažnį ir sunkumą ir pasiekti maksimalaus psichosocialinio funkcionavimo tarp ligos epizodų. Konkretūs gydymo tikslai labai priklauso nuo ligos fazės ir paciento individualių savybių.
Šizofrenijos gydymas yra kompleksinis, derinant visus prieinamus metodus: medikamentinį gydymą ir kitus biologinius metodus (elektroimpulsinę terapiją), psichosocialines priemones, psichoedukaciją, psichologinę, psichoterapinę ir socialinę pagalbą, įvairius reabilitacijos metodus. Kiekvienas pacientas gydymo pradžioje yra nuodugniai ištiriamas įvertinant somatinę ir psichikos būklę bei neurologinę simptomatiką. Esant ūmiam schizofrenijos priepuoliui pacientus tenka hospitalizuoti, nes dažniausiai dėl esamų suvokimo sutrikimų pacientai tampa pavojingi sau ir kitiems. Hospitalizacija gali būti savanoriška ir priverstinė. Prievartinė hospitalizacija taikoma tada, kai pacientas kelia pavojų savo arba aplinkinių sveikatai arba gyvybei. Šiuo metu priverstinai galima hospitalizuoti 72 valandoms. Vėliau pacientas arba sutinka toliau gydytis savanoriškai arba reikalingas teismo sprendimas hospitalizacijai pratęsti. 1999 metais leidimą pratęsti priverstinę hospitalizaciją išduoda savivaldybių komisijos. Poūmiu periodu schizofrenija sergančius pacientus galima gydyti dienos stacionare arba ambulatoriškai. dienos stacionare pacientas gauna medikamentinį gydymą, yra psichiatro bei kitų specialistų priežiūroje, čia taikomi psichologines pagalbos bei užimtumo terapijos metodai. Pacientai dalyvaudami dienos stacionaro veikloje įgyja reikalingų įgūdžių, kuriuos pritaiko namų bei įprastoje socialinėje aplinkoje. Išreikšti pozityvūs simptomai, pradeti nuo efektyvios tradicinio neuroleptiko (pvz. Pradedant gydymą reikia orientuotis į mažiausią efektyvią neuroleptiko dozę. Labai svarbu yra parinkti medikamento dozę, kuri yra saugi, nesukelia nemalonių šalutinių reiškinių, tačiau efektyvi. Efektyvi haloperidolio dozė 5-20 mg/parai, aminazino 300-1000 mg, risperidono 4-6 mg, olanzapino 10-20 mg/parai. Neuroleptiko dozes didinamos ir mažinamos palaipsniui, dažniausiai per 2-4 savaites. Parinkus efektyvią neuroleptiko dozę, gydymą reikia tęsti mažiausiai 6 mėnesius. Jeigu pernelyg greitai sumažinsime efektyvią neuroleptiko dozę, labai padidėja atkryčio rizika. Antrinė prevencija, tai paūmėjimų ir atkryčių profilaktika.
Vaistai nuo šizofrenijos
Pacientams, kuriems diagnozuojamas schizoafektinis sutrikimas, pasireiŠkia tiek schizofrenijos, tiek nuotaikos sutrikimo simptomai vienu metu. Registratorius: G.L. Receptinis: ReceptinisSudedamosios medžiagos: Risperidonas. Aleptolan priklauso vaistų, vadinamų antipsichoziniais vaistais, grupei. Aleptolan gydoma: šizofrenija, kuria sergant galite matyti, girdėti ar jausti tai, ko nėra, įsivaizduoti dalykus, kurių nėra, arba gali kilti neįprastas įtarumas arba sumišimas; manija, kuria sergant galite būti labai susijaudinęs, pakilios nuotaikos, sunerimęs, pilnas entuziazmo arba pernelyg aktyvus. Manija pasireiškia sergant liga, vadinama bipoliniu sutrikimu; trumpalaikis (iki 6 savaičių) ilgalaikės agresijos gydymas, taikomas Alzheimerio demencija sergantiems žmonėms, kurie gali susižaloti patys arba sužeisti kitus. Prieš tai turėjo būti taikomi kitokie gydymo būdai nei vaistai; trumpalaikis (iki 6 savaičių) ilgalaikės agresijos gydymas, taikomas protiškai atsilikusiems vaikams (mažiausiai 5 metų amžiaus) ir paaugliams, turintiems elgesio sutrikimų.
Įspėjimai ir atsargumo priemonės vartojant Aleptolan
Prieš pradėdami vartoti Aleptolan, pasikonsultuokite su gydytoju arba vaistininku: jei sergate širdies liga, pavyzdžiui, yra nereguliarus širdies plakimas arba jeigu turite polinkį į kraujospūdžio sumažėjimą ar vartojate kraujospūdį mažinančių vaistinių preparatų. Aleptolan gali sumažinti kraujospūdį. Gali tekti keisti dozę; jei žinote bet kokius veiksnius, galinčius Jums sukelti insultą, pvz., aukštas kraujospūdis, kardiovaskulinis sutrikimas arba smegenų kraujagyslių liga; jeigu sergate Parkinsono liga ar demencija; jeigu žinote, kad kada nors anksčiau jums kraujyje buvo sumažėjęs baltųjų ląstelių skaičius (dėl kitų vaistų vartojimo arba ne dėl to); jeigu sergate cukriniu diabetu; jeigu sergate epilepsija; jeigu esate vyras ir patyrėte ilgalaikę skausmingą erekciją. Jeigu toks sutrikimas pasireiškė vartojant Aleptolan, iš karto kreipkitės į gydytoją; jeigu yra sutrikęs organizmo gebėjimas reguliuoti kūno temperatūrą ar perkaitimas; jeigu sergate inkstų liga; jeigu sergate kepenų liga; jei Jums nenormaliai padidėjusi hormono prolaktino koncentracija kraujyje arba jei Jūs turite naviką, galintį priklausyti nuo prolaktino; jeigu Jums arba kažkam iš Jūsų šeimos buvo susidarę kraujo krešulių, kadangi vaistai, tokie kaip šis, yra susiję su krešulių formavimusi.
Nedelsdami pasakykite gydytojui, jei Jums pasireiškė: nevalingi ritmiški liežuvio, burnos ir veido judesiai. Gali tekti nutraukti risperidono vartojimą; karščiavimas, sunkus raumenų sąstingis, prakaitavimas arba sąmonės pritemimas (sutrikimas, vadinamas piktybiniu neurolepsiniu sindromu). Gali prireikti neatidėliotino gydymo. Kadangi pacientams, vartojantiems risperidoną, labai retai gali būti pavojingai sumažėjęs baltųjų kraujo ląstelių, kurios reikalingos kovai su infekcijos sukėlėjais, skaičius, Jūsų gydytojas gali nurodyti atlikti kraujo tyrimą. Vartojant Aleptolan, gali padidėti kūno svoris. Reikšmingas svorio padidėjimas gali turėti neigiamos įtakos Jūsų sveikatai. Gydytojas turi reguliariai kontroliuoti Jūsų kūno svorį. Kadangi kai kuriems pacientams, vartojantiems Aleptolan, pasireiškė cukrinis diabetas arba pablogėjo jo eiga, Jūsų gydytojas turi stebėti, ar neatsiranda padidėjusio cukraus kiekio kraujyje požymių. Cukriniu diabetu sergančių pacientų kraujyje reikia kontroliuoti gliukozės kiekį. Atliekant akių operaciją dėl lęšio drumsties (kataraktos) vyzdys (apvalumas akies viduryje) gali tinkamai nepadidėti. Taip pat rainelė (spalvota akies dalis) tokios operacijos metu gali subliukšti ir dėl to galima akies pažaida. Jeigu Jums numatoma atlikti akių operaciją, pasakykite gydytojui, kad vartojate šį vaistą.
Taip pat skaitykite: Šizofrenija ir jos gydymas praeityje
Demencija sergantiems senyviems žmonėms yra padidėjusi insulto rizika. Jums negalima vartoti risperidono, jei sergate insulto sukelta demencija. Gydymo risperidonu metu Jūs turite dažnai lankytis pas gydytoją. Jeigu pastebėjote arba slaugytojas pastebėjo staigių psichikos pokyčių arba staiga pasireiškia veido, rankų ar kojų, ypač vienos pusės, silpnumas ar tirpulys, neaiškiai tariate žodžius, net jeigu tokie pokyčiai pasireiškia trumpai, gydymą šiuo vaistu reikia iš karto nutraukti. Tai gali būti insulto požymiai.
Prieš pradedant gydyti elgesio sutrikimą, reikia išsiaiškinti kitas agresyvaus elgesio priežastis. Jei gydymo risperidono metu pasireiškia nuovargis, vartojimo laiko keitimas gali pagerinti dėmesio koncentraciją. Prieš pradedant vartoti šį vaistą, Jums reikia pasisverti arba pasverti Jūsų vaiką ir vartojimo metu reguliariai kontroliuoti kūno svorį.
Labai svarbu pasakyti gydytojui arba vaistininkui, jeigu vartojate bet kurių išvardytų vaistų: vaistų, kurie veikia smegenis ir padeda nusiraminti (benzodiazepinų), arba vaistų nuo skausmo (opiatų), vaistų nuo alergijos (kai kurie antihistamininiai preparatai), nes risperidonas gali sustiprinti visų jų raminamąjį poveikį; vaistų, kurie gali keisti širdies elektrinį aktyvumą, pavyzdžiui, vaistų nuo maliarijos, širdies ritmo sutrikimų (pvz., chinidiną), alergijos (antihistamininių vaistų), kai kurių antidepresantų ar kitokių vaistų nuo psichikos sutrikimų; vaistų, kurie gali sulėtinti širdies ritmą; vaistų, kurie gali sumažinti kalio kiekį kraujyje (pvz., kai kurie diuretikai); vaistų padidėjusiam kraujospūdžiui gydyti. Aleptolan gali sumažinti kraujospūdį; vaistų nuo Parkinsono ligos, pavyzdžiui, levodopą; šlapimo išsiskyrimą skatinančių tablečių (diuretikų) (pvz., furozemidą ar chlorotiazidą), kurių vartojama sergant širdies ligomis arba dėl pernelyg didelio skysčių susikaupimo organizme patinus kuriai nors kūno daliai. Vartojant vieną Aleptolan arba kartu su furozemidu, gali padidėti demencija sergančių senyvų ligonių insulto ar mirties rizika.
Toliau nurodyti vaistai gali sumažinti risperidono poveikį: rifampicinas (vaistas kai kurioms infekcijoms gydyti); karbamazepinas, fenitoinas (vaistai nuo epilepsijos); fenobarbitalis. Toliau nurodyti vaistai gali padidinti risperidono poveikį: chinidinas (vartojamas kai kurioms širdies ligoms gydyti); antidepresantai, pvz., paroksetinas, fluoksetinas, tricikliai antidepresantai; beta blokatoriai (vartojami padidėjusiam kraujospūdžiui gydyti); fenotiazinai (vartojami psichozei gydyti arba nusiraminti); cimetidinas, ranitidinas (skrandžio rūgščių blokatoriai).
Jei Jūs pradėjote arba nutraukėte šių vaistų vartojimą, Jums reikės kitokios risperidono dozės. Jeigu abejojate, ar vartojate nurodytų vaistų, prieš pradėdami vartoti Aleptolan, kreipkitės į gydytoją arba vaistininką.
Šį vaistą galima gerti valgio metu ar nevalgius. Vartojant Aleptolan, alkoholio gerti negalima.
Jeigu esate nėščia, žindote kūdikį, manote, kad galbūt esate nėščia, arba planuojate pastoti, tai prieš vartodama šį vaistą, pasitarkite su gydytoju arba vaistininku. Gydytojas nuspręs, ar galite vartoti šį vaistą. Naujagimiams, kurių motinos nėštumo trečiojo trimestro laikotarpiu vartojo Aleptolan, gali būti tokių simptomų: virpėjimas, raumenų sustingimas ir (arba) silpnumas, mieguistumas, sujaudinimas, kvėpavimo sutrikimai, sutrikęs čiulpimas. Jeigu Jūsų vaikui atsirado kuris nors išvardytas simptomas, reikia pasitarti su gydytoju. Aleptolan gali padidinti Jūsų kraujyje hormono, vadinamo prolaktinu, kuris turi įtakos vaisingumui, kiekį.
Vartojant Aleptolan, gali pasireikšti galvos svaigimas, nuovargis ir regėjimo sutrikimas. Vairuoti ir mechanizmų valdyti, nepasitarus su gydytoju, negalima.
Šizofrenija sergančiųjų išvaizdos požymiai
Nors šizofrenija nėra susijusi su specifiniais fiziniais požymiais, kai kurie sergantieji gali turėti tam tikrų išvaizdos ypatumų, susijusių su liga ar jos gydymu.
- Asmeninės higienos stoka: dėl negatyvių simptomų, tokių kaip apatija ir abulija, sergantieji gali nesirūpinti savo išvaizda ir higiena.
- Netvarkinga apranga: sergantys šizofrenija gali dėvėti netvarkingus, nešvarius ar netinkamus drabužius.
- Svorio pokyčiai: kai kurie vaistai nuo šizofrenijos gali sukelti svorio padidėjimą arba sumažėjimą.
- Veido išraiška: sergantys šizofrenija gali turėti blankią, bejausmę veido išraišką.
- Nevalingi judesiai: kai kurie vaistai nuo šizofrenijos gali sukelti nevalingus judesius, tokius kaip veido grimasos ar galūnių trūkčiojimas.
Svarbu pabrėžti, kad ne visi sergantys šizofrenija turi šiuos išvaizdos požymius. Daugelis sergančiųjų, gaudami tinkamą gydymą ir priežiūrą, gali gyventi visavertį gyvenimą ir atrodyti tvarkingai bei prižiūrėtai.
#
tags: #sizofrenija #sergancio #isvaizda