Baudžiamosiose bylose vis dažniau liudija nepilnamečiai, kurių apklausose pareigūnams ir teisėjams padeda teismų psichologai. Kasmet atliekama apie 1000 tokių apklausų. Šiame straipsnyje aptariama, kaip apsaugoti vaikus, kuriems tenka liudytojo vaidmuo baudžiamojoje byloje, ir ką reikia žinoti apie vaikų apklausas teisme.
Vaikas Teismo Procese: Atstovavimas ir Interesai
Teisėjas A. Purvainis atkreipia dėmesį, kad vaikas procese gali dalyvauti net būdamas procesiškai neveiksnus ar turėdamas dalinį procesinį veiksnumą. Tai reiškia, kad vaikas visada dalyvauja su atstovu. Atstovavimas gali būti dvejopas: atstovas pagal įstatymą padeda vaikui pasinaudoti įstatymo suteiktomis teisėmis. Svarbiausias dalykas atstovaujant vaikui yra geriausių vaiko interesų principas.
Vaiko atstovas turi užmegzti glaudų ryšį su vaiku, kad išsiaiškintų visas reikšmingas aplinkybes. Pavyzdžiui, smurto artimoje aplinkoje atveju, kai kaltinamasis yra vaiko tėtis, jam negalima atstovauti savo vaikui. Tokiu atveju gali būti skiriama mama, tačiau gali kilti abejonių dėl jos atstovavimo interesų. Reikėtų ieškoti neutralesnio atstovo.
Pasirengimas Vaiko Apklausai: Psichologo Pagalba
Pasirengimas vaiko apklausai yra labai svarbus. Teisėjas A. Purvainis teigia, kad atsižvelgiama į vaiko amžių, gebėjimą teikti paaiškinimus, psichologinę-emocinę būseną, nusikalstamos veikos pobūdį ir tai, apie ką vaikas teikia paaiškinimus. Teismo psichologai padeda teisėjui vykdyti vaikų apklausas teismuose. Jų pagalba yra labai svarbi formuluojant klausimus, numatant galimą seką, kad būtų išvengta pernelyg didelio vaiko susijaudinimo. Tik tinkamai pasirengus apklausai, galima tikėtis kokybiško vaiko paaiškinimų turinio, kuris yra svarbus įrodymų šaltinis teismų nagrinėjamose bylose.
Vien tai, kad parodymus davė vaikas, nesumenkina jų įrodomosios reikšmės. Svarbu, kad parodymai būtų gauti laikantis įstatymų ir būtų patikimi. Bylose, kuriose kaltinamasis yra šeimos narys ar artimas giminaitis, vaikas gali neduoti parodymų. Tačiau svarbu išsiaiškinti tikrąją vaiko valią, ar vaiko atsisakymas duoti parodymus nebuvo nulemtas kito asmens „patarimo“.
Taip pat skaitykite: Reglamentavimas, etika ir kvalifikacijos
Gavus šaukimą į teismą, reikia kuo anksčiau pradėti ruoštis. Vaikas su atstovu pagal įstatymą turėtų apie tai pasikalbėti. Ruošiantis apklausai, verčiau skatinti vaiką išsakyti tai, dėl ko jis nerimauja, padrąsinti teisme užduoti jam rūpimus klausimus, susijusius su įvykiu. Svarbu mažamečiui paaiškinti, kas yra teismas, kodėl reikės į jį vykti. Iš anksto vaikui pasakyti, kad jam reikės vykti į teismą, padėti teisėjui išspręsti problemą, pasielgti teisingai ar pan.
Priklausomai nuo vaiko amžiaus, emocinės būsenos, galima susisiekti ir su teismo psichologais. Jie gali pateikti rekomendacijas dėl dalyvavimo, anksčiau susitikti su vaiku prieš apklausą, kad vaikas priprastų prie aplinkos, psichologo, kuris padės teismui vykdyti to vaiko apklausą. Tinkamas pasiruošimas ne tik leis vaikui jaustis saugiau, ramiau, bet ir padės teisme jo apklausos metu gauti maksimaliai išsamius ir teisingus paaiškinimus, kas ypač svarbu kokybiškam teisingumui.
Vaikų Apklausos Ypatumai: Psichologinis Aspektas
Lietuvos teismų psichologų kuratorė, Vilniaus universiteto doc. dr. Neringa Grigutytė teigia, kad labai svarbu suprasti, kad vaikai, kurie kviečiami liudyti, nėra maži suaugusieji. Nagrinėjant bylą svarbu gauti atsakymus kas įvyko, kada, kas ką darė ir pan. Tačiau ne visi vaikai dėl savo raidos ypatybių pajėgūs atsakyti į tokius klausimus, neretai jie pasakoja pagal savo suvokimą, tai, kas jam buvo svarbu. Pavyzdžiui, vaikas, tapęs nužudymo liudininku, gali įsiminti, kad bėgdamas sulaužė savo mašinėlę, o ne įtariamojo išvaizdą.
Vaikas turi tam tikrus savo - besivystančios asmenybės - specifinius raidos ir emocinius poreikius. Jo suvokimas ir kognityviniai gebėjimai formuojasi. Todėl teisinė sistema Lietuvoje bando apsaugoti vaikus nuo pakartotinės traumos, siekiant, kad vaikui netenktų dalyvauti keliose apklausose. Todėl buvo įsteigti vaiko apklausos kambariai, kur vaikas gali saugioje aplinkoje kalbėti apie jam svarbius dalykus, apie tai, ką jis matė ar kas jam nutiko, daromas vaizdo ir garso įrašas.
Teismuose šiuo metu yra sukurtos sąlygos, kurios veikia taip, jog vaikui būtų lengviau duoti parodymus, o pati pasakojimo dalis būtų lengvesnė: vaikas apklausos kambaryje kalbasi dviese su psichologu, jam nereikia visos istorijos pasakoti prieš 10 ar 15 žmonių teismo salėje.
Taip pat skaitykite: Geštalto psichologija
Teismo Psichologų Rolė ir Pasirengimas Apklausai
Lietuvos teismuose dirba psichologų komanda, kuri padeda teisėjams tarpininkauti, „vertėjauti“ tarp teisinės sistemos ir vaiko suvokimo. Tai ypač svarbu tais atvejais, kai vaikas mažas ir jam reikia performuluoti teisėjo ar kitų teismo proceso dalyvių klausimus. Psichologai taip pat padeda suprasti vaiko atsakymus.
Psichologų dalyvavimas apklausiant vaikus teisme ir ikiteisminio tyrimo metu ir vaiko, taip pat ir jo atstovo pagal įstatymą paruošimas prieš apklausą yra labai svarbus. Tėvai su vaiku būna 24 valandas per parą ir jei jie patys labai nerimauja ir nežino, kas kaip vyks, tą savo nerimą perduoda ir vaikui, kuris atėjęs į apklausą daug sunkiau galės viską papasakoti. Vaiko paruošimas liudyti yra reikšmingas jo emocinei savijautai ir gebėjimui duoti patikimus parodymus.
Iššūkiai ir Perspektyvos
Teisėjas M. Povilanskas teigia, kad į teismus pritraukti kompetentingus psichologus sunku, nes tokie specialistai dažniau renkasi darbą privačiame sektoriuje, kuriame jiems siūlomas didesnis atlyginimas. Be to, vaikų apklausose dalyvaujančio psichologo darbas yra emociškai sunkus, tad ne visi žmonės pasiryžta imtis tokio amato.
Nuo 2018 m. liepos mažamečio asmens apklausose privalo dalyvauti psichologas. Dar nesant imperatyvaus reikalavimo mažamečių apklausose dalyvauti psichologui, jautriose bylose, ypatingai, kai tiriama seksualinio pobūdžio nusikalstamos veikos, teismų bendruomenė, prokurorai, ikiteisminio tyrimo pareigūnai vaikus apklausdavo, dalyvaujant psichologui. Įstatyminis reguliavimas prisitaikė prie vyraujančios praktikos, tada visuose teismuose buvo įsteigti psichologų etatai, įrenginėjami vaiko apklausos kambariai, kad vaikui būtų jaukiau bendrauti proceso dalyviais.
Jei valstybė skirtų dosnesnį finansavimą teismams, tų psichologų būtų daugiau. Kai apklausiame mažametį vaiką, tarkime 5-6 metų vaiką, tai reikalingas ne tik apklausos atlikimo momentas, bet reikia ir papildomai ruoštis tai apklausai, tai yra psichologas turi susipažinti su vaiko socialine aplinka, kur jis augo, kaip jis augo, susipažinti su byloje tiriamomis aplinkybėmis. Būna atvejų, kad ir tą mažametį asmenį reikia paruošti apklausai, kad jis nepatirtų papildomos traumos, ypatingai nukentėjusiųjų atveju. Vaikas juk patiria traumą dėl nusikalstamos veikos ir jam juk reikia tai prisiminti dar kartą, tad jis patiria papildomą emocinę krūvį. Kad šis krūvis būtų sumažintas iki minimumo, reikia labai atidžiai ir kruopščiai tai apklausai pasiruošti.
Taip pat skaitykite: Įstatymai dėl gyvūnų teisių
Psichologų yra tiek, kiek yra. Kad ir kaip bebūtų gaila, jų poreikis yra, nes nusikalstamos veikos prieš mažamečius, nepilnamečius asmenis yra vykdomos. Paprastai tariant, tie nukentėję vaikai yra statomi į eilę, jie laukia, kada bus apklausiami. O juk visi žino, kad nusikalstamos veikos ištyrimo sėkmė priklauso nuo to, kaip greitai bus atlikti veiksmai: būtinai siekti, jog tie įvykiai vaikui neužsimirštų, kad niekas iš šalies, kalbėdamas su vaiku, nepripasakotų kažko, kas galėtų iškreipti tikrovę.
Sunku rasti psichologų, nes šis darbas yra sudėtingas, emociškai sunkus. Psichologai, dirbantys privačiame sektoriuje, uždirba daugiau, gauna solidesnius atlyginimus, tad pritraukti į teismus kompetentingą psichologą, kuris specializuotųsi nepilnamečių apklausose, yra iššūkis. Jei mes ir turime tą psichologą teisme, tai neaišku, kuriam laikui, nes psichologų kaitumas yra pakankamai didelis.
Vaikų Apklausos Procedūra ir Sudėtingumas
Kai apklausinėjamas nepilnametis ar mažametis, tai jis fiziškai teismo posėdžių salėje su suaugusiaisiais, tai yra su teisėju, prokuroru, advokatais, nebūna. Kiekviename teisme yra įrengtas vaiko apklausos kambarys, kuriame būna vaikas, psichologas. Vaiko pasakojimas yra transliuojamas į teismo posėdžių salę per ekraną. Proceso dalyviai užduoda klausimus vaikui per teisėją. Teisėjas perduoda tuos klausimus psichologui, kuris vaikui pateikia taip, kad vaikas juos suprastų.
Jei ikiteisminio tyrimo subjektai ar teisėjai priima sprendimą, kad tėvai gali atstovauti vaiko interesams, tarkime, jei vaikas nukentėjo nuo pašalinio asmens, vaikas auga socialiai nepažeidžiamoje šeimoje, tai paprastai vienas iš tėvų pripažįstamas vaiko atstovu ir jis kartu dalyvauja su vaiku apklausoje, būdamas teismo salėje su teisėju, prokuroru, advokatais, kitais asmenimis. Vienas iš tėvų taip pat turi teisę pateikti klausimus savo atstovaujamam asmeniui, teikti pastabas, kad, pavyzdžiui, netinkamai elgiamasi su vaiku, kad vaikas pavargo.
Stengiamasi vaikus, tiriant galimai nusikalstamą veiką, apklausti vieną kartą, tokiu būdu siekiant sumažinti emocinį stresą jam. Iki 2018 m. teisinio reguliavimo dėl vaikų apklausų pakeitimų, būdavo tų situacijų, kai vaiką tekdavo apklausti du kartus, bet retai. Paskutiniu metu stengiamasi padaryti tas apklausas taip, kad antrą kartą to vaiko nebereikėtų kviesti į apklausas. Teisėjai paprastai prašymus vaiką apklausti antrą kartą atmeta.
Sudėtingumą ir emocinę naštą sudaro du pagrindiniai dalykai - jaunas vaiko amžius ir nusikalstamos veikos pobūdis, pavyzdžiui, kai vaikas nukenčia nuo jam artimo žmogaus - tėčio, mamos, vyresnio brolio, sesers. Tokiais atvejais vaikams vien dėl jauno amžiaus sunku išreikšti mintis, o čia dar reikia kalbėti apie artimą žmogų. Kad ir kaip blogai artimas žmogus su vaiku būtų pasielgęs, vaikui apie jį kalbėti yra labai, labai sunku. Baisu įsivaizduoti, kas tokiais atvejais vaiko galvelėje vyksta. Net suaugusieji žmonės tokių apklausų metu patiria didelį emocinį krūvį.
Būna tokių situacijų, kad vaikas tyli, nieko nekalba, pradeda verkti. Tada psichologas dažniausiai rekomenduoja nutraukti apklausą, nes vaikas gali būti dar labiau traumuojamas. Teisėjas paprastai atsižvelgia į tokią psichologų rekomendaciją. Jeigu to negalima padaryti, yra kitų priemonių. Tada renkami įrodymo šaltiniai. Vien tas faktas, kad mažametis nukentėjusysis dėl patirtos traumos ar kitų priežasčių nepasakoja, negali papasakoti įvykio aplinkybių, nereiškia, kad tyrimas bus nutrauktas.
Dingusių Vaikų Paieška ir Visuomenės Atsakomybė
Kai šeimos paviešina savo dingusio, galimai nuskriausto vaiko duomenis, o vėliau tas vaikas yra surandamas, ta informacija turėtų būti kuo greičiau sunaikinta. Žiniasklaidos priemonės turi prievolę nepilnamečio duomenis pašalinti. Bet kiekvieno socialinio tinklo vartotojo tu nesukontroliuosi. Čia jau yra visuomenės brandos klausimas. Reikia šviesti visuomenę.
Teisėsaugos Kompetencija ir Ikiteisminis Tyrimas
Nagrinėjant bylas, matosi, kad, tarkime, veikos pobūdis yra tas pats, nukentėjo mažametis, Baudžiamojo kodekso straipsnis parinktas tas pats, bet bylos ištirtos skirtingai. Matosi, kurioje byloje žmogus yra įdėjęs daug darbo, matosi, kad joje dirbo daug patirties turintis tyrėjas. Jei ikiteisminis tyrimas bus kokybiškai atliktas, byla teisme bus išnagrinėta labai operatyviai.
Valstybės Garantuojama Teisinė Pagalba
Nuo 2018 m. liepos 1 d. įsigalioja nauja Baudžiamojo proceso kodekso 186 str. redakcija, numatanti, kad į mažamečio liudytojo ar mažamečio apklausą, privalo būti kviečiamas psichologas, kuris padeda apklausti nepilnametį. Siekiama užtikrinti, kad sąraše būtų apie 140 psichologų. Nuo liepos 1 d. psichologų dalyvavimas mažamečių (iki 14 metų) nukentėjusiųjų ar liudytojų apklausose bus būtinas. Taip pat psichologas privalės dalyvauti nepilnamečių (iki 18 metų) nukentėjusiųjų ir liudytojų apklausose dėl nusikaltimų žmogaus gyvybei, sveikatai, laisvei, seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, vaikui ir šeimai, dėl pelnymosi iš nepilnamečio prostitucijos ar nepilnamečio įtraukimo į prostituciją.
tags: #istatymai #ipareigojantys #psichologa #dalyvauti #teisme