Geštalto psichoterapija, vis dažniau naudojant jos platesnį pavadinimą geštaltas arba geštalto požiūris/metodas, buvo sukurta JAV, XX amžiaus penktajame dešimtmetyje. Ši terapijos kryptis apjungia tiek vakarų, tiek rytų kultūrų išmintį. Svarbiausi geštalto psichoterapijos šaltiniai yra geštalto psichologija, fenomenologija, lauko teorija, sistemų teorija, holizmas, egzistencializmas, psichoanalizė, Reicho mokymas, Jungo mokymas, Moreno psichodrama, Dzen Budizmas.
Geštalto psichoterapijos ištakos ir pradininkai
Svarbiausią vaidmenį geštalto terapijos sukūrime ir išpopuliarinime suvaidino geštalto terapijos pradininkas, vokiečių kilmės amerikietis, medicinos daktaras Frederichas (Fritsas) Perlsas bei artimiausi jo pasekėjai ir bendražygiai Laura Perls, Polas Gudmenas, Izadoras Fromas, Polas Veisas, Eliotas Šapiro. 1942 m. F. Perlsas parašė knygą „Ego, Hunger and Aggression“, kurioje pirmą kartą išdėstė būsimos geštalto terapijos pagrindus, o 1951 m. drauge su P. Gudmenu ir R. Heferlainu išleido pirmąjį fundamentalų geštalto terapijos veikalą, „Gestalt Therapy: Excitement and Growth in the Human Personality“. Šių geštalto pradininkų ir jų artimiausių mokinių pastangomis, 1952 m. ir 1954 m. buvo įkurti pirmieji geštalto institutai: Niujorko geštalto terapijos institutas ir Klivlendo geštalto institutas. Taip gimė geštaltas, greitai pelnęs didžiulį populiarumą Amerikoje, o paskui ir visame pasaulyje.
Geštaltpsichologija (vok. Gestalt - „pavidalas“, „forma“, „figūra“ + psichologija) - psichologijos kryptis, kuri visus psichinius procesus laiko vientisais ir kokybiškai savitais. Pirmasis oficialus tyrimas („Eksperimentinis tariamo judėjimo tyrimas”), kuriame buvo įvesti geštaltinės psichologijos mokyklos pagrindai, pasirodė 1912 metais. Christian von Ehrenfels (1859-1932), vienas iš geštalto pradininkų, 20 amžiaus pradžioje pabrėžė, kad suvokiamo vaizdo visuma nėra tapati jo elementų sumai. Kurį laiką geštaltinės pakraipos psichologai pagrinde tyrinėjo fiziologinius ir psichologinius suvokimo mechanizmus, taip pat organizmo santykius su jį supančia aplinka.
Pagrindinės geštalto sąvokos
Pats žodis “Geštalt” verčiamas iš vokiečių kalbos reiškia užbaigtą formą, figūrą, konfigūraciją o laisvai verčiant - suvoktą visumą, kuri yra daugiau negu ją sudarančių dalių suma. Tai reiškia, jog mes į žmogų ir į visą būtį žiūrime kaip į dinamišką, integruotą visumą, kuri yra daugiau (kokybiškai kitokia) negu ją sudarančių dalių suma.
Geštalto terapija būdama holistinės prigimties į žmogų žiūri kaip į visuminį organizmą, „susidedantį iš daugelio dimensijų ar dalių", kurios tarpusavyje sąveikauja ir egzistuoja tik santykyje viena su kita, o pasikeitimas vienoje dalyje sąlygoja pasikeitimą visose kitose. Tai reiškia, jog mūsų fiziniai, emociniai, intelektualiniai, dvasiniai aspektai nuolat veikia, siekdami pusiausvyros tarpusavyje ir su aplinkiniu pasauliu bei įgauna įvairias kūrybiško prisitaikymo formas. Skatindami asmenybės vystymąsi ir augimą, mes kreipiame dėmesį į kiekvieną iš šių aspektų ar dalių bei į visą visumą. Geštalto terapijoje tiek psichologiniai, tiek fiziniai procesai yra laikomi tos pačios visumos (asmenybė/organizmas) aspektais. Psichologiniai procesai (pvz. konfliktai) matomi kaip aiškiai susiję su fizine išraiška. Fiziniai procesai (pvz. kūno padėtis, raumenų įsitempimas, kvėpavimas, kt.) traktuojami kaip asmenybės prasmingos išraiškos formos.
Taip pat skaitykite: Namų geštalto psichoterapija
Patyrimas, realybė ir dabarties momentas
„Man daugiau niekas neegzistuoja išskyrus dabar. Dabar = Patyrimas = Suvokimas = Realybė. Praeities jau nėra, o ateities dar nėra. Tik dabar egzistuoja“ (F. Perlsas, 1966). Mes, žmonės kaip fizinės gyvos būtybės neturime kito pasirinkimo kaip tik būti čia ir dabar, tačiau mūsų protas tokį pasirinkimą turi, „nunešdamas mus“ į praeitį ar ateitį, skaudžių ir malonių, džiaugsmingų ir liūdnų, raminančių ar nerimą ir baimę keliančių, momentinių ar įkyriai pasikartojančių minčių ir vaizdų, prisiminimų ar fantazijų pavidalais, net ir tada kai mes patys to nenorime, net ir tada kai mes nesuvokiame, jog visai tai vyksta niekur kitur tik čia ir dabar. Taip mes prarandame galimybę sąmoningai rinktis, prarandame realybę, prarandame dalį gyvenimo, dalį savęs. Geštalto terapijoje mes kreipiame ypatingą dėmesį į tai kas vyksta esamuoju momentu, laikydami dabarties momento sąmoningą išgyvenimą keliu vedančiu į savęs, aplinkos ir santykio su aplinka adekvatų (atspindintį realybę) suvokimą.
Kontaktas ir kontakto ribos
Kontaktas yra skirtumų susitikimo ir sąveikos patyrimas. Šių skirtumų susitikimo “vieta” yra vadinama kontakto ribomis. Kontaktas ir kontakto ribos yra ne fiksuota struktūra, bet vykstantis reiškinys, procesas. Kontakto metu skirtumams susitinkant ir sąveikaujant ties kontakto ribomis jie pasikeičia tarpusavyje energija ar medžiaga (Pvz. Jūros ir pakrantės sąveika arba vyro ir moters bendravimas. Tarp jūros ir pakrantės arba vyro ir moters nėra jokių materialių “kontakto ribų”, tačiau būtent šioje „vietoje“, ties “kontakto ribomis” jūros vanduo ir pakrantės smėlis arba vyro ir moters kūnai, jausmai ar mintys „susitinka“ ir sąveikauja.). Kontaktas, kontakto ribos ir pasikeitimas energija ir medžiaga gali egzistuoti tarp organizmo/individo ir jį supančios aplinkos bei tarp organizmą „sudarančių dalių” (Net ir dabar kai skaitote šią knygą jūs nuolat kontaktuojate su aplinka: įkvepiate ir iškvepiate orą, skaitote šios knygos žodžius ir tt.). Šio pasikeitimo rezultatas yra įvykęs pasikeitimas tiek organizme (ar jo dalyse) tiek jį supančioje aplinkoje. Vykstant kontaktui ties kontakto ribomis tam tikra medžiaga/energija yra “išleidžiama” iš individo į aplinką, o tam tikra sulaikoma viduje bei tam tikra medžiaga/energija yra “įleidžiama” iš aplinkos į individą bei tam tikra “neįleidžiama” (pvz. oras, vanduo, maistas, garsas, vaizdas, žodis, judesys, kt.).
Geras kontaktas pasižymi šiais dalykais:
- Aiškus skirtumo tarp organizmo/individo ir aplinkos suvokimas;
- Adekvatus energijos/medžiagos pralaidumas ties kontakto ribomis;
- Adekvatus pasikeitimas energija/medžiaga tarp individo ir aplinkos, kuris sąlygoja pasikeitimą tiek individe tiek aplinkoje.
Pasikeitimas vyksta ties kontakto ribomis. Vienas iš pagrindinių geštalto terapeuto tikslų yra padėti individui ar socialinei sistemai (porai, šeimai, grupei, organizacijai, kt.) tirti savo suvokimą bei pasipriešinimus pasikeitimams. Mūsų tikslas nėra “priversti” individą (sistemą) keistis, bet padėti jam pamatyti pasikeitimo poreikį ir galimybes bei valdyti pasikeitimo procesą.
Poliariškumų koncepcija
Poliariškumų koncepcija užima svarbią vietą ne tik geštalto terapijoje, bet ir visoje žmonijos kultūros raidoje bei atspindi reiškinius egzistuojančius tiek fiziniame pasaulyje, tiek mūsų subjektyviuose išgyvenimuose. Poliariškumų pavyzdžiai: Blogis ir Gėris, Pragaras ir Rojus, Dievas ir Velnias, Gimimas ir Mirtis, In ir Jan, Vyras ir Moteris, Vedybos ir Skyrybos, Autonomija ir Priklausomybė; Jausmai ir Protas, Emocionalus ir Racionalus, Intelektualus ir Intuityvus, Atsipalaidavęs ir Įsitempęs, Agresyvus ir Švelnus, Išreiškiantis ir Sulaikantis, Ryžtingas ir Abejojantis, Ramus ir Nerimastingas, Analizė ir Sintezė, Turinys ir Procesas,„Top-Dog“ ir „Under-Dog“, Figūra ir Fonas ir tt.
Taip pat skaitykite: Sąmoningumo ugdymas
Teoriškai sveikas žmogus talpina savyje daugybę tarpusavyje susijusių, įsisąmonintų bei vienas kitą papildančių ir integruotų priešingybių - savo asmenybės savybių. “Sutrikusio” žmogaus tam tikros asmenybės savybės yra nesuvoktos, nepriimtinos ar neišvystytos, elgesys rigidiškas ir stereotipiškas.
Fenomenologija
Fenomenologiją galima apibrėžti kaip mokslą nagrinėjantį esančius, pasirodančius reiškinius, kuriuos mes suvokiame tiesiogiai (čia ir dabar) savo jutimo organais ir sąmone. Fenomenologija nagrinėja kaip žmogus patiria save ir pasaulį bei stengiasi pažinti žmo…
Geštalto psichologijos dėsniai
Esminis geštaltpsichologijos mokyklos atradimas, kad žmogus suvokia aplinką kaip vieningą bei prasmingą. Žmogus reaguoja į tai, ką mato, kaip į visumą, t.y., žmogui būdingas įgimtas organizacijos ir integracijos poreikis. Pagrindinė psichikos ypatybė - tai įgimtas sugebėjimas suvokiamą informaciją organizuoti į tam tikras formas (nuo “gestalt” (vok.) - pavidalas, forma). Formai būdingas užbaigtumas, struktūra. Pagal šią teoriją, žmogus nesąmoningai sujungia visus suvokiamus dalykus į tam tikras grupes, papildydamas trūkstamas detales. Sujungimas vyksta remiantis įvairiomis taisyklėmis: trūkstamų dalių papildymu, panašių daiktų grupavimu, vienų daiktų priskyrimu kitiems, simetrija ir t. t.
Figūros ir fono santykis
Suvokimo procese išryškėja figūra ir fonas. Tai, į ką nukreiptas dėmesys yra figūra, o fonas yra kontekstas, kuriame pasirodo figūra. Suvokimo procese nuolat vienas objektas atsiduria dėmesio centre, vėliau jis tampa fonu, o kitas objektas - figūra. Toks procesas yra natūralus bei nenutrūkstamas. Tik aiškus, dabar dominuojančios figūros, atskyrimas leidžia patenkinti žmogui savo poreikius, o jo vėlesnis išnykimas (arba trauktis) atlaisvina naujoms fizinėms ar protinėms veikloms. Tuo tarpu neužbaigti geštaltai yra įtampos šaltinis, ir tik juos „uždarius“ įtampa redukuojama. Geštalitistai atliko daug laboratorinių tyrimų apie subjektyvų, sąmoningą bei pasąmoningą, figūros ir fono suvokimą bei pasirinkimą. Tai paaiškina, kad stebimas fenomenas pats savaime nėra objektyvi realybė, reikšmę jam suteikia pats žmogus. Suvokimas priklauso tiek nuo objektyvių, tiek nuo subjektyvių veiksnių, kurių santykinė įtaka gali keistis. Buvo nustatyta, kad suvokiamas objekto vaizdas priklauso nuo subjekto poreikių ir, priešingai, subjekto poreikiai priklauso nuo objekto vaizdo.
Lauko teorija
Kurt Lewin (1890-1947) studijuodamas žmogaus ir jį supančios socialinės aplinkos tarpusavio priklausomybę, geštalto teorijos principus, ekstrapoliavo į bendrą psichikos lauko teoriją. Jis kėlė klausimą, kaip žmogaus elgesį nulemia lauko struktūra, arba energijos konfigūracija lauke. K. Lewino nuomone, laukas - tai ypatinga žmogaus psichologinės realybės reprezentacija.
Taip pat skaitykite: Geštalto psichologija asmeniniam augimui
Geštalto terapijos taikymas
Šiandien, kai tiek koučingas, tiek įvairūs psichoterapiniai metodai sparčiai populiarėja, vis dažniau susimąstome - kuo jie panašūs, kuo skiriasi ir kaip galėtų vieni kitus papildyti. Viena iš psichoterapijos krypčių, padariusių didžiulę įtaką visam šiuolaikiniam požiūriui į žmogų ir jo raidą, yra kognityvinė elgesio terapija (KET). Jos paplitimą visame pasaulyje lėmė aiškūs principai, struktūruotas požiūris ir moksliškai patvirtintas efektyvumas.
KET remiasi idėja, kad mūsų mintys daro tiesioginę įtaką jausmams ir elgesiui. Kitaip tariant, tai, kaip galvojame apie save, kitus ar situacijas, formuoja mūsų emocijas ir elgesį. Šis principas atrodo labai artimas koučingui - juk koučeris, dirbdamas su klientu, taip pat padeda jam permąstyti nusistovėjusius įsitikinimus, pamatyti platesnį paveikslą ir atrasti naujus elgesio būdus.
Kognityviniai klausimai koučinge
Vienas iš svarbiausių KET elementų - padėti klientui atpažinti savo mintis. Koučeris, pasitelkdamas stiprius klausimus, gali padėti klientui sustoti ir išgirsti, ką jis iš tiesų galvoja. Pavyzdžiui:
- „Ką šiuo momentu sau pasakei?“
- „Kokia mintis kilo tau tą akimirką, kai nusprendei pasiduoti?“
- „Kaip šią mintį galėtum išreikšti kitais žodžiais?“
Tokie klausimai padeda klientui tapti sąmoningesniam ir labiau pažinti savo vidinį pasaulį.
Darbas su kognityviniais iškraipymais
KET pabrėžia, kad mūsų patiriamą stresą sukelia ne pati situacija, o tai, kaip tą situaciją interpretuojame. Koučeris gali padėti klientui atpažinti ir permąstyti kognityvinius iškraipymus. Tarkime, klientas sako: „Jei padariau klaidą, vadinasi, esu nevykėlis.“ Koučerio klausimas galėtų būti:
- „Ar tikrai viena klaida nusako, kad esi nevykėlis?“
- „Kaip vertintum, jei tavo draugas padarytų tokią pačią klaidą?“
Toks požiūris leidžia klientui pamatyti kitą perspektyvą, sumažinti įtampą ir priimti konstruktyvesnius sprendimus.
Elgesio eksperimentai koučinge
KET taiko vadinamuosius elgesio eksperimentus - klientas kviečiamas praktiškai patikrinti, ar jo mintis yra teisinga. Pavyzdžiui, žmogus galvoja: „Jei paprašysiu vadovo pataripo, jis supyks.“ Eksperimentas - pabandyti tai padaryti ir stebėti realią reakciją.
Koučinge šis principas gali būti pritaikomas kaip veiksmų planas - klientas gauna (arba pasirenka pats) užduotį išbandyti naują veiksmą ir sekančioje sesijoje aptarti rezultatus. Tai ne tik keičia įsitikinimus, bet ir suteikia drąsos žengti realius žingsnius.
Refleksija ir savistaba
KET skatina klientus vesti dienoraščius, fiksuoti savo mintis, emocijas ir elgesį. Tokia praktika lavina sąmoningumą ir leidžia pastebėti dėsningumus. Koučeris gali pasitelkti šią idėją ir pasiūlyti klientui refleksijos užduotis: užsirašyti mintis, pastebėti, kaip keičiasi emocijos, kokie veiksmai buvo sėkmingi. Tai paprastas, bet labai veiksmingas būdas, padedantis klientui pačiam tapti savo gyvenimo tyrinėtoju.
Geštalto mokyklos Lietuvoje
1994 m. sausio mėn. buvo įkurtas Kauno geštalto studijų centras (KGSC), kuriame buvo pradėtos teikti konsultacinės ir mokymo paslaugos individualiems asmenims, o vėliau ir poroms, šeimoms, grupėms bei organizacijoms. 1995 m. žiemą paragintas psichologų, gydytojų ir kitų profesijų žmonių, norinčių išmokti geštalto metodų, buvo sukurtos pirmosios mokymo programos, kurių metodologinį pagrindą sudarė ir iki šios dienos sudaro pamokos, kurias aš gavau Klivlende. 1995 m. gruodį Kauno geštalto studijų centre prasidėjo pirmosios geštalto metodų mokymo programos: darbo su individais (individualios geštalto terapijos) ir darbo su grupėmis (grupinės geštalto terapijos).
Taip plėtėsi mokymo veikla bei didėjo ratas bendraminčių, draugų, kolegų užbaigusių įvairias geštalto metodų mokymo programas, taip palaipsniui atsirado poreikis apsijungti, dalintis patirtimi, bendrauti žmonėms, kuriuos vienijo ta pati geštalto bazė. Todėl, 1997 m. pavasarį buvo įkurtas Kauno geštalto klubas, o 1998 m. pavasarį - Lietuvos geštalto asociacija (LGA), suvienijusi gydytojus, psichologus, socialinius darbuotojus, mokytojus bei kitų profesijų žmones, kurie taikė geštalto metodus psichoterapijoje, psichologiniame konsultavime, organizacijų vystyme ir kitoje veikloje, žmones, kuriems geštaltas tapo svarbus jų profesiniame ir asmeniniame augime.
Bendradarbiavimas su Europos geštalto terapijos asociacija
1999 m. Lietuvos geštalto asociacija bei Kauno geštalto studijų centras užmezgė pirmuosius kontaktus su Europos geštalto terapijos asociacija (EAGT), kurią Europos psichoterapijos asociacija (EPA) pripažino vienintele organizacija atstovaujančia geštalto terapijos mokyklą, kuri atitinka EAP kriterijus. Bendradarbiavimas su EAGT, įkurta 1985 m. ir šiuo metu vienijančia virš 300 individualių ir organizacinių narių iš daugiau kaip 20 Europos valstybių, atvėrė naujas perspektyvas tiek Lietuvos geštalto asociacijai, tiek Kauno geštalto studijų centrui.
tags: #gestalto #suvokimo #organizacijos #istatymai