Įvadas
Šiandieninėje visuomenėje psichologinė sveikata tampa vis svarbesnė. Psichiatrai ir psichologai aktyviai prisideda prie visuomenės švietimo, skaitydami paskaitas ir seminarus, kuriuose dalijasi naujausiomis žiniomis apie psichikos sveikatos sutrikimus, jų gydymo būdus ir savipagalbos strategijas. Šiame straipsnyje apžvelgsime psichologinės sveikatos paskaitų svarbą, dėmesio sutrikimo/hiperaktyvumo sutrikimo (ADHD) supratimą, nemokamas psichologinės pagalbos galimybes Lietuvoje ir darbdavių iniciatyvas, skirtas gerinti darbuotojų psichologinę savijautą.
Aktyvumo Ir Dėmesio Sutrikimo (ADHD) Samprata
Seminarų metu susipažinsime su aktyvumo ir dėmesio sutrikimo (ADHD) samprata šiuolaikinėje psichologijoje, psichoterapijoje ir psichiatrijoje (remiantis DSM-5-TR ir TLK-11 kriterijais). Sužinosime apie neuromokslo pasiekimus ir tyrimus apie aktyvumo ir dėmesio sutrikimą (ADHD).
Supažindinsime dalyvius su mokslu ir įrodymais grįsta aktyvumo ir dėmesio sutrikimo (angl. attention deficit hyperactivity disorder, ADHD) samprata bei pagalbos (ir savipagalbos) galimybėmis įvairiais amžiaus tarpsniais šiuolaikinėje psichologijoje, psichoterapijoje ir psichiatrijoje. Dėmesio sutrikimo/hiperaktyvumo sutrikimas priskiriamas prie lėtinių sutrikimų, darančių įtaką daugeliui asmens gyvenimo sričių. Jis labai įtakoja ne tik vaikų ir paauglių elgesį, mokymosi galimybes ir santykius su kitais asmenimis bei savijautą ir gyvenimo kokybę, bet dažnai tai daro visą gyvenimą ir suaugusiame amžiuje. Nors ADHD dažnai siejamas su vaikystės laikotarpiu, beveik pusė suaugusiųjų (manoma apie 2,5 % visų suaugusiųjų) toliau kenčia dėl šio sutrikimo, o didžiajai daliai ir toliau išlieka bent keletas ADHD simptomų. Šiam sutrikimui būdinga ankstyva pradžia dar vaikystėje, iki 12-os metų amžiaus, tačiau simptomai dažnai tęsiasi paauglystėje ir suaugusiame amžiuje. JAV Ligų kontrolės ir prevencijų centro duomenimis, ADHD diagnozę vaikystėje arba paauglystėje turi 11,7 % berniukų bei 5,7 % mergaičių, kuriems ADHD gali pasireikšti skirtingai, t.y. Suaugusiųjų ADHD gali pasireikšti kiek kitaip nei vaikų. Dažnai šie simptomai ir jų sukeliami sunkumai apsunkina ADHD turinčio asmens funkcionavimą ir taip pat dažnai kitų žmonių gali būti traktuojami kaip asmens neatsakingumas, nerūpestingumas ar nepatikimumas. Taip pat itin dažnai stebimi ir gretutiniai sutrikimai. Klinikinėje literatūroje ir tyrimuose suaugusiųjų ADHD yra skiriama mažiau dėmesio nei vaikų ADHD. Dalis psichikos sveikatos specialistų neturi pakankamai žinių ir patirties dirbant su suaugusiųjų ADHD, taip pat dalis suaugusiųjų, turinčių ADHD, dažnai išsiugdo įveikos įgūdžių, kurie gali kompensuoti ar maskuoti ADHD simptomatiką.
Nagrinėsime aktyvumo ir dėmesio sutrikimo (ADHD) paplitimą, etiologiją ir rizikos veiksnius, eigą ir prognostinius veiksnius, dažniausiai pasitaikančius gretutinius sutrikimus. Susipažinsime su labiausiai tyrinėtomis ir daugiausia mokslinių įrodymų turinčiomis intervencijos ir jų taikymo principais (farmakoterapija, kognityvinė-elgesio terapija). Nagrinėsime konkrečias intervencijas leidžiančias padėti asmenimis turintiems aktyvumo ir dėmesio sutrikimą (ADHD). Nagrinėsime būdus kaip padėti artimajam, kuris turi aktyvumo ir dėmesio sutrikimą (ADHD). Atsakysime į Jums rūpimus klausimus.
Psichologinės Konsultacijos Nauda Darbuotojams
Psichologinė konsultacija darbuotojams gali turėti didelės įtakos tiek jų asmeniniam gyvenimui, tiek profesinei veiklai. Darbuotojų emociniai sunkumai, net ir nesusiję su darbo aplinka, gali daryti įtaką darbo kokybei. Konsultacijos padeda darbuotojams susidoroti su stresu, nerimu, konfliktiniais santykiais, darbo netekimu, finansiniais sunkumais, artimo žmogaus netektimi ir kitomis sudėtingomis gyvenimiškomis situacijomis.
Taip pat skaitykite: Psichoanalizės teorija
Psichologinės konsultacijos nauda pasireiškia keliais aspektais:
- Streso valdymas: Konsultacijos padeda darbuotojams išmokti veiksmingų streso valdymo technikų, kurios leidžia geriau susidoroti su darbo krūviu ir išvengti perdegimo.
- Emocijų atpažinimas ir išraiška: Konsultacijos padeda darbuotojams atpažinti ir tinkamai išreikšti savo emocijas, o tai gerina tarpasmeninius santykius ir mažina konfliktų tikimybę.
- Konfliktų valdymas: Konsultacijos suteikia darbuotojams įgūdžių, reikalingų konstruktyviai spręsti konfliktus darbe ir asmeniniame gyvenime.
- Psichologinis atsparumas: Konsultacijos stiprina darbuotojų psichologinį atsparumą, padedantį jiems lengviau prisitaikyti prie pokyčių ir įveikti sunkumus.
- Motyvacija ir įsitraukimas: Darbuotojai, kurie jaučiasi emociškai gerai, yra labiau motyvuoti ir įsitraukę į darbą, o tai teigiamai veikia organizacijos veiklą.
Prieinamumas Ir Nemokamos Psichologinės Pagalbos Galimybės Lietuvoje
Nors privačios psichologo ar psichoterapeuto konsultacijos gali kainuoti nuo 35 iki 80 eurų už 50 minučių ar valandos trukmės seansą, Lietuvoje yra ir nemokamų psichologinės pagalbos galimybių.
- Psichikos sveikatos centrai (PSC): Visi Lietuvos gyventojai yra užregistruoti pirminės ambulatorinės psichikos sveikatos priežiūros paslaugas teikiančiuose psichikos sveikatos centruose. Šiuose centruose dirba specialistų komanda, kurią sudaro gydytojas psichiatras, vaikų ir paauglių psichiatras, psichikos sveikatos slaugytojas, socialinis darbuotojas ir medicinos psichologas, teikiantis psichologinio konsultavimo paslaugas. Esant sudėtingesniems atvejams, gydytojas psichiatras arba gydytojas psichoterapeutas konsultacijos metu gali paskirti pacientams psichoterapijos seansų. Nuo 2020-ųjų metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis vietoje 24 psichoterapijos seansų per metus finansuojama 30 seansų.
- Visuomenės sveikatos biurai: Nuo 2020 metų rudens Visuomenės sveikatos biuruose pradėtos teikti kitos nemokamos paslaugos, pavyzdžiui, asmeninių įgūdžių tobulinimo kursai psichologiniam atsparumui ugdyti - streso valdymo, emocijų atpažinimo ir išraiškos, konfliktų valdymo praktiniai užsiėmimai ir t. t. Vyksta ir psichikos sveikatos raštingumo didinimo edukaciniai seminarai, skirti žinioms įgyti, nuostatoms, susijusioms su psichikos sveikata, keisti, apie šios srities rizikos veiksnius, pagalbos sau būdus bei profesionalios pagalbos prieinamumą. Gyventojai, patiriantys stresą, nerimą bei išgyvenantys kitas sudėtingas gyvenimiškas situacijas, gali tiesiogiai kreiptis į savivaldybių visuomenės sveikatos biurus ir gauti nemokamų paslaugų.
- Emocinės paramos linijos: Psichologinės pagalbos gyventojai gali kreiptis ir į emocinės paramos linijas, kur emocinę paramą teikia savanoriai ir psichikos sveikatos specialistai.
- Nacionalinis psichikos sveikatos tinklalapis pagalbasau.lt: Šiame tinklalapyje galima rasti informacijos apie psichikos sveikatos sutrikimus, pagalbos sau bei savo artimajam galimybes, kaip ir kur gauti profesionalią emocinę pagalbą. Svetainėje esantys psichologiniai testai padeda įvertinti savo emocinę būseną, o interaktyviame žemėlapyje nurodyti pagalbą teikiančių įstaigų adresai, kontaktiniai duomenys ir teikiamos paslaugos.
- LSMU psichologinio atsparumo grupės: LSMU studentai ir darbuotojai gali registruotis ir dalyvauti psichologinio atsparumo grupėse, kurių tikslas - suteikti teorinių žinių ir praktinių gebėjimų, kaip padėti sau stiprinti psichologinę sveikatą. Taip pat vykdoma įsisąmoninimu (angl. mindfulness) grįsta kognityvinės terapijos programa (mindfulness-based cognitive therapy, MBCT).
- Tauragės rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras: Šis biuras teikia nemokamas psichologo konsultacijas. Konsultacijų metu psichologas suteiks emocinę paramą, sudarys galimybes išreikšti ir (ar) sumažinti su asmens sudėtinga situacija susijusius psichikos sveikatos rizikos veiksnius. Individualios konsultacijos teikiamos ne daugiau 6 konsultacijų po 1 ak. val. asmeniui. Taip pat teikiami nemokami baziniai savižudybių prevencijos mokymai visuomenei, kuriuose pristatoma savižudybių statistika Lietuvoje ir Tauragės rajone, mokoma atpažinti savižudybės rizikos ženklus, tinkamai į juos reaguoti ir paskatinti kreiptis psichologinės pagalbos. Baziniai mokymai skirti asmenims nuo 16 metų, jų trukmė - ne mažiau kaip 3 valandos, iš kurių bent 1 valanda skiriama praktiniams įgūdžiams formuoti ir tobulinti. Be to, teikiamos nemokamos priklausomybių konsultanto paslaugos.
- Pasvalio rajono pedagoginė psichologinė tarnyba: Tarnyboje teikiama nemokama specialioji pedagoginė, socialinė pedagoginė ir psichologinė pagalba Pasvalio rajono asmenims nuo gimimo iki 21 metų (atskirais atvejais iki 23 m., jei mokyklą lankė su pertraukomis), turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių, jų tėvams/globėjams, rūpintojams ir mokytojams.
Darbdavių Iniciatyvos Psichologinei Gerovei Užtikrinti
Darbdaviai vis labiau supranta, kad investicijos į darbuotojų psichologinę gerovę yra naudingos ne tik darbuotojams, bet ir pačiai organizacijai.
- Psichologo konsultacijos: Daugelis įmonių siūlo darbuotojams nemokamas psichologo konsultacijas, kurias galima gauti tiek tiesiogiai, tiek per emocinės paramos linijas. Pavyzdžiui, prekybos tinklas „Iki“ darbuotojams suteikia galimybę gauti nemokamas psichologo konsultacijas linijoje „Kaip jautiesi?“. „Iki" darbuotojams teikiami įvairūs mokymai, padedantys ugdyti tiek profesines, tiek su emociniu raštingumu susijusias kompetencijas.
- Lankstus darbo grafikas: Įmonės siūlo lankstų darbo grafiką, nuotolinį darbą ir kitas priemones, leidžiančias darbuotojams geriau suderinti darbą ir asmeninį gyvenimą. Tai padeda išvengti perdegimo ir sumažinti streso lygį.
- Gerovės programos: Įmonės kuria gerovės programas, apimančias įvairias priemones, tokias kaip sveikatos draudimas, psichologinė pagalba, fizinės sveikatos gerinimo paskatas, finansinę paramą, mokymosi ir lankstaus darbo grafiko galimybes.
- Sąmoningumo skatinimas: Įmonės skatina sąmoningumą psichikos sveikatos srityje, organizuodamos psichoedukacinius mokymus, padedančius darbuotojams atpažinti psichikos sveikatos problemų požymius ir suprasti, kaip ir kur kreiptis pagalbos.
- Vadovų mokymai: Įmonės apmoko vadovus suteikti emocinę paramą darbuotojams ir kurti palaikančią darbo aplinką.
- Komandos formavimo renginiai: Įmonės skiria biudžetą komandų stiprinimo renginiams, kurie padeda gerinti darbuotojų tarpusavio santykius ir kurti stipresnę komandinę dvasią.
- Papildomas sveikatos draudimas: Prekybos tinkle „Iki" daug dėmesio skiriama gerai „Iki" darbuotojų savijautai ir sveikatai, todėl nuo 2021-ųjų visi bandomąjį laikotarpį įveikę darbuotojai, nepriklausomai nuo jų pareigų, yra apdraudžiami papildomu sveikatos draudimu.
IT Sektoriaus Lyderystė Ir Naudų Paketų Kaita
IT sektorius yra dideliu žingsniu priekyje bendrosios rinkos kontekste, o didelė konkurencija dėl darbuotojų verčia įmones investuoti į darbuotojus ir gerinti jų darbo aplinką. IT įmonės siūlo įvairesnius ir patrauklesnius naudų paketus, įskaitant neribotas psichologo konsultacijas, sveikatos draudimą, sporto klubo abonementus, biudžetą komandų stiprinimo renginiams ir kartą per mėnesį asmeniniam darbuotojo tobulėjimui skiriamą dieną „Self Learning Day“.
Anot „Mercer“ atstovės L. Taranenko, Lietuvoje vis dar turime besiformuojančią naudų kultūrą. Daugelis darbdavių atsisakė jau nebeveikiančių motyvavimo schemų ir pereidinėja prie naujų.
Taip pat skaitykite: Kaip rūpintis psichikos sveikata
Socialinių Paslaugų Gavėjų Psichinė Sveikata
Rūpinasi socialinių paslaugų gavėjų psichine sveikata, konsultuoja socialinių paslaugų gavėjus individualiai ir grupėse, užmezga santykį, įtraukia juos į pagalbos teikimo procesą. Reguliariai organizuoja psichologo konsultacijas budinčiam ir nuolatiniam globotojui ir jo prižiūrimam vaikui.
Prižiūrimo vaiko adaptacijos laikotarpiu, apgyvendinus prižiūrimą vaiką budinčio ar nuolatinio globotojo šeimoje, nustačius vaikui nuolatinę globą (rūpybę) kitoje šeimoje ar pakeitus budintį ar nuolatinį globotoją, intensyvi psichologo pagalba budinčiam ar nuolatiniam globotojui ir jo prižiūrimam vaikui teikiama 2 savaites iki šių aplinkybių įsiteisėjimo ir 2 savaites po šių sprendimų įsiteisėjimo. Šiuo laikotarpiu psichologas suteikia po 2-5 papildomas konsultacijas. Prižiūrimo vaiko grąžinimo į šeimą atveju 2-5 papildomos psichologo konsultacijos budinčiam ar nuolatiniam globotojui ir jo prižiūrimam vaikui suteikiamos iki jį grąžinant į šeimą ir 2-5 papildomos psichologo konsultacijos - jį grąžinus į šeimą. Nustačius poreikį, psichologo pagalba organizuojama ir kartu gyvenantiems budinčio ar nuolatinio globotojo šeimos nariams. Esant krizinei situacijai, psichologo pagalba, įvertinus poreikį, turi būti teikiama budinčio ar nuolatinio globotojo namuose.
Globojamojo (rūpinamojo), įvaikinto vaiko adaptacijos laikotarpiu, nustačius globą (rūpybę) šeimoje, šeimynoje ar pasikeitus vaiko globėjui (rūpintojui), prieš 2 savaites iki šių aplinkybių atsiradimo ir per 2 savaites po šių aplinkybių atsiradimo šeimynos dalyviui, globėjui (rūpintojui) ir jo globojamam (rūpinamam) vaikui psichologas suteikia 2-5 papildomas konsultacijas. Jei globojamas (rūpinamas) vaikas grąžinamas į šeimą, intensyvi psichologo pagalba teikiama taip: 2-5 papildomos psichologo konsultacijos suteikiamos šeimynos dalyviui, globėjui (rūpintojui) bei jo globojamam (rūpinamam) vaikui iki vaiko grąžinimo į šeimą ir 2-5 papildomos psichologo konsultacijos - globėjui (rūpintojui), globojamą (rūpinamą) vaiką grąžinus į šeimą. Prireikus, esant tėvų sutikimui, pateiktam Globos centro nustatyta tvarka, vaiką grąžinus į šeimą, 2-5 papildomos psichologo konsultacijos gali būti suteiktos vaikui, kurio globa (rūpyba) nutraukta. Įvaikinto vaiko adaptacijos laikotarpiu psichologo konsultacijos įtėviams ir (ar) įvaikintam vaikui teikiamos esant įtėvių prašymui, pateiktam Globos centro nustatyta tvarka. Psichologo pagalba, nustačius jos poreikį, organizuojama ir kartu gyvenantiems globėjo (rūpintojo) šeimos nariams. Krizinėje situacijoje psichologinė pagalba, įvertinus poreikį, turi būti teikiama globėjo (rūpintojo) namuose.
Užmezga santykį su asmenimis, patiriančiais įvairių sunkumų, įtraukia juos į pagalbos teikimo procesą.
Nustačius psichologo pagalbos poreikį, pagalbą organizuoja ir kartu gyvenantiems globėjo (rūpintojo) šeimos nariams. Krizinėje situacijoje psichologinė pagalba, įvertinus poreikį, teikiama globėjo (rūpintojo) namuose.
Taip pat skaitykite: Viešos paskaitos bendruomenei
Parenka metodus ir atlieka psichologinį socialinių paslaugų gavėjų įvertinimą. Dalyvauja vertinant prižiūrimo, globojamo (rūpinamo) ar įvaikinto vaiko poreikius, jo stipriąsias, silpnąsias puses bei budinčio ar nuolatinio globotojo, globėjo (rūpintojo), šeimynos dalyvių arba įtėvių ir kartu gyvenančių jų šeimos narių poreikius, kylančius dėl budinčio ar nuolatinio globotojo veiklos, globos ar įvaikinimo, atlieka psichologinį socialinių paslaugų gavėjų įvertinimą ir kartu su kitais Globos centro specialistais sudaro poreikio vertinimo ir pagalbos planą.
Psichologiniu požiūriu vertina vaiką ar kitą Globos centro paslaugų gavėją, parenka jam tinkamą darbo turinį ir metodus. Nustato globojamų (rūpinamų) vaikų asmenybės ir ugdymosi problemas, parenka psichologinio konsultavimo metodus individualiai ir (ar) grupėje, dirbant su vaikais, turinčiais emocinių, elgesio, tarpusavio santykių, mokymosi problemų, priklausomybių, patyrusiais traumą (išgyvenusiais netektį, tėvų skyrybas ir kitais atvejais), patyrusiais smurtą ar smurtavusiais (smurto atveju - nedelsiant ar ne vėliau kaip sekančią darbo dieną nuo pranešimo apie smurto faktą momento).
Teikia psichologinę pagalbą socialinių paslaugų gavėjams, išgyvenantiems krizę ar patyrusiems trauminių emocinių išgyvenimų (ligų, netekčių, skyrybų ir kitais atvejais) ir jų šeimoms, artimiesiems, taiko krizių ir traumų įveikos metodus ir konkrečias technikas.
Laikydamasis Psichologų profesinės etikos kodekso reikalavimų teikia psichosocialines paslaugas, konsultuoja paslaugų gavėjus (globėjus ir įtėvius, globojamus ir įvaikintus vaikus), socialinius darbuotojus bei kitus suinteresuotus asmenis tarpinstituciniu susitarimu, veda psichologinių ir socialinių įgūdžių lavinimo užsiėmimus, pagal poreikį skaito paskaitas.
Organizuoja ir veda savitarpio pagalbos grupes paslaugų gavėjams.
Teikia Globos centro darbuotojams psichologinę pagalbą.
Bendradarbiauja su kitomis valstybės ir savivaldybių institucijomis, įstaigomis ir organizacijomis, teikiančiomis socialines paslaugas.
Geba efektyviai bendrauti su vaikais ir suaugusiais asmenimis, įskaitant vaikus ir asmenis, turinčius įvairių psichikos ir elgesio sutrikimų bei negalių, priklausančius skirtingoms sociokultūrinėms grupėms.
Organizuoja Centro bendruomenėje priemones, susijusias su psichikos sveikatos stiprinimu. Rengia metodines priemones psichikos sveikatos ir priklausomybių prevencijos klausimais.
Renka, kaupia ir sistemina informaciją, reikalingą konsultuojamų asmenų problemoms spręsti.
Padeda stiprinti socialiai pažeidžiamų grupių asmenų ryšį su bendruomene.
Rengia darbo ataskaitas ir planus, teikia nustatytais terminais. Pildo kitą darbui būtiną dokumentaciją.
Globos centrų mainų svetainėje pildo reikalingas ataskaitas (iki einamojo mėnesio 7 dienos).
Pildo informaciją apie suteiktas paslaugas SPIS (Socialinės paramos informacinė sistema) duomenų bazėje.
Atlieka psichologinius tyrimus, atsižvelgiant į Centro poreikius ir suderinus su Centro direktoriumi.
Rengia įsakymų ir sprendimų projektus, susijusius su psichologo darbo organizavimu.
Centro direktoriaus pavedimu dalyvauja komisijose, darbo grupėse.
Centro direktoriaus pavedimu, pagal savo pareigybės kompetenciją, pavaduoja kitą darbuotoją, nesantį darbe dėl ligos, kasmetinių atostogų ar komandiruotės metu, kitais atvejais.
Teikia informacinę, ekspertinę, konsultacinę, psichologinę ir kvalifikacijos tobulinimo pagalbą, didinančią Centro paslaugų veiksmingumą ir skatinančią Centro veiklos tobulinimą.
Viešina Globos centro veiklą vaiko globos (rūpybos), priežiūros, įvaikinimo srityse ir įvaikinimo, globos (rūpybos) šeimoje galimybes.
Atlieka kitas funkcijas, susijusias su pagalba globojamiems vaikams, įvaikiams, budintiems…
Kaip Ieškoti Savo Psichologo?
Psichologas Antanas Mockus. Rekomendacija tikrai verta pasinaudoti, jeigu rekomenduoja žmogus, kuriam konkretus psichologas labai padėjo. Tačiau bet kuriuo atveju - su rekomendacija ar be - apie siūlomą specialistą verta pasidomėti daugiau. Pavyzdžiui, vienas iš svarbių kriterijų yra specialisto išsilavinimas - ar jis baigęs psichologiją, psichoterapiją, ar psichiatriją. Kitas svarbus klausimas - ar psichologas turi konsultavimo patirties. Dar vienas psichologo kokybės ženklas, mano nuomone, yra tas, kad jis pats turi būti perėjęs asmeninę terapiją. Besimokantiesiems psichoterapijos - tai privaloma studijų dalis, o kiti gali pasirinkti tai patys. Galiausiai, nereikėtų nurašyti ir savo vidinio balso, nuojautos. Būna, kad žmogus kreipiasi pagalbos į psichologą todėl, kad patiko jo paskaita, tekstas, pasisakymas konferencijoje ar radijo laidoje. Kartą klientas kreipėsi į mane, nes nuotraukoje internete jam pasirodžiau patikimas. Dar iš savo patirties galiu pasakyti, kad jeigu turite pažįstamą psichologą - nebijokite paprašyti patarimo. Nors psichologas negali konsultuoti jokių artimų ar pažįstamų žmonių, su kuriais teks turėti reikalų už kabineto ribų, tačiau gali jums rekomenduoti savo kolegą. Ir visgi pats svarbiausias dalykas, kurį norisi patarti - nebijoti ilgiau paieškoti savo psichologo. Čia svarbu vidinis pajautimas. Tiesa, svarbu suprasti, jog nemalonūs jausmai (nepasitenkinimas, susierzinimas, pyktis) gali būti neišvengiama konsultacijų dalis tiek darbo pradžioje (juk nedrąsu su nepažįstamu žmogumi bendrauti labai asmeniškomis temomis), tiek eigoje (gali kilti nepasitenkinimas, susierzinimas ir dėl paties psichologo). Bet kuriuo atveju, jau lankant konsultacijas, verta susipažinti su Psichologų profesinės etikos kodeksu internete - tai gali padėti aiškiau suprasti, ar psichologas dirba profesionaliai ir nepažeidžia profesinės etikos. Praktikoje pasitaiko atvejų, kai psichologas ir klientas jaučia sielų artumą, ir tai gali padėti sukurti emociškai saugesnę erdvę tyrinėti save. Tačiau apskritai kalbant, psichologui visai nereikia būti artima siela, kad jis galėtų padėti.
Kaip Atrodo Pirmasis Susitikimas Su Psichologu?
Pirmojo susitikimo metu žmogus papasakoja, kokių sunkumų slegiamas atėjo pas psichologą, kaip tie sunkumai jo gyvenime atsirado, kokios pagalbos tikisi. Kartais šis pirminis susipažinimas gali trukti ir kelias konsultacijas. Taip pat pirmųjų susitikimų metu klientas ir psichologas susitaria - žodžiu ar raštu - koks bendro darbo tikslas, kokia numatoma trukmė, kiek kartų per savaitę bus susitinkama. Kitaip sakant, susitariama, kokią atsakomybę prisiima kiekviena pusė, kad terapija būtų veiksminga, aptariamos taisyklės dėl praleidimų, vėlavimo, apmokėjimo, atostogų.
Viskas priklauso nuo to, kokie sunkumai kamuojama klientą. Jei problemos gilios, susiklosčiusios per ilgesnį laiką, pavyzdžiui, susijusios su emociniu apleistumu vaikystėje ar tokiais trauminiais išgyvenimais kaip patyčios mokykloje ar seksualinė prievarta - tuomet reikia bent vienų metų, kad matytųsi reikšmingesni pokyčiai. Būna, kad žmogus konsultacijas lanko ne vienus metus, rečiau - trejus ir daugiau metų. Svarbiausia - ne kaina pati savaime, o ją pagrindžianti informacija - išsilavinimas, sukaupta patirtis. Todėl labai svarbu, kad psichologas visa tai nurodytų savo interneto puslapyje ar kitur, kur informuoja apie savo teikiamas paslaugas. Man patinka verstis privačia praktika, nes čia nėra ką apgauti. Jei nemokėsi konsultuoti ir klientams nepadėsi išspręsti jų problemų - greitai paprasčiausiai nebeturėsi klientų ir, kad ir kokia kaina būtų, nebus kas ją moka.
Baimė Kreiptis Į Psichologą Ir Konfidencialumas
Vis dar yra žmonių, kurie bijo kreiptis į psichologą, nes tai gali pakenkti jų karjerai, įvaizdžiui. Ar tokia baimė pagrįsta? Psichologo darbo etika reikalauja laikytis konfidencialumo - tai viena iš svarbių darbo su klientu prielaidų. Tačiau konfidencialumas turi savo ribas. Jei psichologas turi pagrindą manyti, jog klientas gali būti pavojingas sau ar kitiems, konfidencialumo principas gali būti sulaužytas. Apie šį savo ketinimą psichologas informuoja klientą - detaliau apie tai galite rasti minėtame „Psichologų profesinės etikos kodekse“. Tačiau konfidencialumo sulaužymo atveju turi būti pateikiama tik būtina informacija ir tik tiems asmenims, kurie rūpinasi pagalba klientui. Kreiptis pagalbos gali trukdyti ne tik baimė pasirodyti silpnam prieš kitus, bet ir prieš save patį - tai galima pavadinti vidine stigma. Vis dar vyrauja įsivaizdavimas, jog psichikos sutrikimų turintis žmogus yra pavojingas, linkęs į agresiją, negebantis atsakyti už savo veiksmus. Toks klaidingas manymas kuria atmosferą, kurioje psichikos sutrikimus patiriantys žmonės patys bijo kreiptis pagalbos, kad nesulauktų neigiamos reakcijos ir nebūtų laikomi pavojingais. Tokiu atveju sergantis žmogus pats atsiriboja nuo pagalbos, laikydamas save psichu, durnium, silpnu. Vis dažniau sutinku žmonių, kurie turi bendravimo su psichologais, psichoterapeutais patirties, ja atvirai dalinasi, ir jiems atrodo, jog kreiptis pagalbos yra natūralu ir visai ne gėda.
Būna, kad žmogus nieko nepranešęs nutraukia konsultacijas ir tiesiog dingsta. Tačiau psichologas tokiu atveju nieko nedaro, nes klientas laisvas apsispręsti ir nutraukti bendravimą bet kuriuo metu. Pirmiausia psichologo aktyvumas konsultacijų metu susijęs su jo paties kaip žmogaus aktyvumu - jo būdu, temperamentu. Aktyvumas taip pat priklauso nuo mokyklos, kuriai psichologas atstovauja, nes skirtingos mokyklos turi savo prieigas, kaip dirbti su žmogumi. Be kita ko, psichologas visuomet vertina ir atsižvelgia į konkrečią situaciją.
Kaip Paskatinti Artimąjį Kreiptis Pagalbos?
Ar verta artimąjį įtikinėti eiti pas psichologą, jeigu jis pats nenori? Versti kreiptis pagalbos nėra prasminga, greitai galima pasijausti bejėgiškai ir sugadinti santykius, kurie ir taip gali būti ne patys geriausi dėl artimojo išgyvenamų sunkumų, pavyzdžiui, sergant depresija gali norėtis atsiriboti. Kita vertus, išreikšti susirūpinimą dėl artimojo sveikatos, jį motyvuoti pagalbai ir padėti ją suorganizuoti - tikrai verta. Tik labai svarbu apsieiti be moralizavimų, pykčių, nes noras kreiptis pagalbos turi kilti pačiam sergančiajam. Todėl artimiesiems visada rekomenduoju išklausyti, stengtis suprasti, kalbėtis, nebijoti atvirai išreikšti susirūpinimą ir kantriai laukti momento, kai žmogus paprašys pagalbos.
tags: #ivadines #paskaitos #bei #psichologiniu #sveikatos #veiksniu