Įžanga: Kas Yra Valstybė?
Valstybė - tai ne tik teritorija, įstatymai ar valdžios institucijos. Tai visų pirma - žmonės, tauta, kuri turi suverenias galias ir teisę spręsti savo likimą. Šiame straipsnyje panagrinėsime, kaip ši samprata atsiskleidžia Lietuvoje, atsižvelgdami į istorines aplinkybes, politinius įvykius ir visuomenės nuomonę.
Fantastika ir Realijos: Nuo Kernagio Iki Šių Dienų
Vienas mėgstamiausių Vytauto Kernagio žodžių buvo „fantastika“. Ir iš tiesų, kartais realybė Lietuvoje primena fantastinį pasaulį, kuriame sunkiai suvokiami dalykai tampa įmanomi.
Prieš dešimtį dienų pasirodė informacija apie Vyriausybės asmenį, kuris pardavė sunkiai besiverčiančių firmų akcijas už mizerišką sumą savo motinai ir pažįstamiems, o per keletą metų tos akcijos ėmė ir atnešė 170 milijonų litų pelną. Fantastika, tiesiog Alisa ta jo motina, o šalis - stebuklų. Nėra pinigų kultūrai remti, nėra pinigų valstybinėms pensijoms nusipelniusiems meno kūrėjams, o kažkur „šmurkšt“ - šimtai milijonų byra kaip iš kiaurų maišų. Visi stebėjomės, kaip suvirintojas tapo milijonieriumi ir tarytum kunigaikštukas ėmė valdyti visą Kėdainių rajoną.
Kai tik pasirodė ta informacija spaudoje, man atrodė, kad tai yra politinių oponentų priešrinkiminė kliautis ir nesusipratimas, nes sveiku protu nelabai įmanoma suvokti, kaip giliausios krizės sąlygomis būtų galima tokius pinigus susikombinuoti už nieko nevertas akcijas. Nelabai pasitikiu ir mūsų žiniasklaida, nesu šaunusis kareivis J. Tikėjimas tikėjimu - tai kiekvieno asmeninis reikalas, bet „apšmeižtas“ viešojoje erdvėje Vyriausybės narys D. Kreivys įtarimų ir dvejonių neišsklaidė.
Taip pat skaitykite: Neišspręstos dingusių žmonių paslaptys
Bernardinai.lt tinklalapyje į kaltinimus jis atsako: „Bet kokios kalbos apie mano turto tariamas vertes yra laužtos iš piršto. Pildau deklaracijas, kaip tai numato įstatymas, ir tai darysiu ateityje. Mano žmona Dalia Kreivienė, kuri jau trylika metų dirba Užsienio reikalų ministerijoje, taip pat pildo deklaracijas, kaip tai numato Lietuvos įstatymai“, - sako D. Anot pranešimo, Valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktoje metinėje gyventojo turto deklaracijoje už 2009 metus D. Kreivys nurodo, jog turi turto, kurio vertė 483 tūkst. Valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktoje metinėje gyventojo turto deklaracijoje už 2009 metus Dalia Kreivienė nurodo, jog turi turto, kurio vertė 175 372 litų, ir 34 tūkst. litų piniginių lėšų. D.
Teigiama, kad bendrovės „Stamija“ akcijos buvo parduotos D. Kreivio motinai F. Kreivienei. „Šiuo metu neturiu jokių akcijų, jokių vertybinių popierių, netgi investicinių portfelių vienetų. Įmonės, kurių akcininku esu buvęs ar kurių akcininkais yra mano artimieji, niekada nebuvo proteguojamos, nedalyvavo jokiuose projektuose ir negavo jokios paramos. Mano motina yra ir buvo verslo įmonių akcijų valdytoja dar prieš man tampant ministru, tai yra nuo 2002 metų“, - sako D.
Gyvename demokratinėje valstybėje, tad leiskime žmogui iš Vyriausybės apkasų ir atsišaudyti, bet bėda ta, kad tas atsišaudymas yra į tuštumą. Neįtikina, nors tu ką. Norėčiau tikėti, kad ministras nepasinaudojo savo išskirtine padėtimi ir tikrai neatsiritino tų milijonų. Tačiau lietuviai šioje zonoje nėra ir visiški pirmokai - jie yra išmokę nelegaliai gautą turtą paversti legaliu, mat užrašo savo motinai, tetai, uošvienei ar pusbrolio pusbroliui, taip išvengdami viešųjų ir privačiųjų interesų konflikto, o pagal prievolę deklaruoja legalų mizerį.
Kad išsklaidytų įtarimus, ūkio ministras, pasirodžius kompromituojančiai jo asmenį (o ir Vyriausybę) informacijai, nedelsdamas privalėjo šias žiniasklaidos priemones paduoti į teismą, tačiau jis to nepadarė ir nepasivargino paneigti fantastiškų skaičių, neva atsiradusių jo artimųjų sąskaitose. Jei skaičiai yra iš piršto laužti, tai kokie yra tikrieji skaičiai? Gal 160, gal 150 milijonų, - į šį klausimą ministras privalo atsakyti. Ir jau pabaigje - vieša paslaptis apie „atritas“. Laimėtame statybų projekte - 10 procentų. Muitinėje, priklausomai nuo krovinio, nuo 25 iki 50 procentų kontrabandos vertės. Atsivėrus ES sienoms, sykį nuoširdžiai teko pabendrauti su vienu aukštu Lazdijų pareigūnu. Tasai guodėsi, kad siena buvo jų pagrindinis pragyvenimo šaltinis, o dabar - viskas baigta. Ir iš tikro būtų labai prasminga su fotografu apvažiuoti Lietuvos gyvenvietes, kur buvo ar tebėra pasienio punktai, pafotografuoti ten išdygusias pilaites - Pagėgiuose, Zarasuose, Kalvarijose -- ir išleisti tokį Lietuvos vitališkumą ir verslumą vaizduojantį fotografijos albumą. Neribotų galimybių kraštas. Fantastika.
Tauta Kaip Suverenas: Ar Tik Gatvės Maištai?
Filosofas Žanas Žakas Ruso teigė, kad esminė suvereno savybė yra nedalumas. Demokratinėse respublikose toks nedaliosios aukščiausiosios valdžios subjektas yra Tauta. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje tokia lietuvių tautos kaip suvereno samprata yra įtvirtinta nuo pat pradžių.
Taip pat skaitykite: Didysis Kunigaikštis Skirgaila
Tačiau tautos suverenitetas nereiškia vien tik maištus ir mitingus gatvėse. Partijos ir toliau varžosi dėl valdžios pagal civilizuotos kovos taisykles, o jau anksčiau pradėtas karas be taisyklių prieš lietuvių tautą kaip suvereną šiandien yra tęsiamas didinant sumaištį valstybėje, skatinant žmonių mases maištauti.
Mokytojos Alinos Laučienės „bylos“ esmę sudaro tai, kad ji pabandė įgarsinti neretai žadą prarandantį, nebyliu tampantį Lietuvos valstybės suvereną, prabilo jo, dažnai nustumto į pašalį, lūpomis. Ji yra maištininkė nepriklausomoje Lietuvoje, nepaklususi reikalavimui tylėti, matydama kaip tyčiojamasi iš lietuvybės ir lietuvių kalbos žemųjų šimonių laikais. Taurioji mokytoja nėra anarchistė, nes jos kelrodė žvaigždė yra būtent lietuvių tautos kaip suvereno, t. y. aukščiausiosios valdžios, interesai.
Istoriniai Paralelės: Nuo Liudviko XIV Iki Šių Dienų
Liudvikas XIV buvo absoliutinis monarchas, t. y. suverenas, kitaip tariant, aukščiausioji valdžia. Jis, norėdamas pabrėžti savo absoliučią valdžią, kartą pasakė: “Valstybė - tai aš”. Tačiau ar ši frazė gali būti pritaikyta šiuolaikinei Lietuvai?
Prancūzijos visuomenė prieš Didžiąją Prancūzijos revoliuciją išgyveno absoliutizmo krizę. Karalius turėjo neribotą valdžią ir valdė padedant ministrams. Luomų atstovų susirinkimas - Generaliniai luomai - nebuvo susirinkę nuo pat 1614 m. Valdant Liudvikui XIV labai sustiprėjo karaliaus valdžia. Tačiau XVIII a. pr. Atėjus į valdžią Liudvikui XV, valstybės reikalams buvo skiriama mažiausiai dėmesio. Liudviko XV valdymą geriausiai apibūdina jo ištartas posakis: “Mano amžiui užteks, o po manęs nors ir tvanas”.
Prancūzijos visuomenę sudarė trys luomai: dvasininkija, bajorija ir trečiasis luomas. Pirmojo ir antrojo luomo atstovai buvo privilegijuoti ir atleisti nuo visų mokesčių. Tik dvasininkija ir bajorija galėjo užimti aukštas pareigas valstybėje ir dalyvauti jos valdyme. Trečiajam luomui priklausė visi Prancūzijos gyventojai nuo valstiečio iki stambaus bankininko ir manufaktūrų savininko. Kitaip nei pirmieji du luomai, trečiasis turėjo mokėti mokesčius.
Taip pat skaitykite: Istorinės asmenybės literatūroje
XVIII a. vid. Prancūzija pateko į sunkią finansų krizę. Liudviko XVI valdymo pradžioje generalinis finansų kontrolierius A. Tiurgo parengė plačią reformų programą, kuri turėjo pagerinti ūkio būklę ir sustiprinti finansinę valstybės padėtį. Tačiau A. Tiurgo pradėtos reformos sukėlė dvasininkijos ir bajorijos pasipriešinimą.
Ar Lietuvoje nėra panašių tendencijų? Ar nėra susidariusi situacija, kai vieniems leidžiama daugiau, o kiti privalo mokėti mokesčius ir paklusti įstatymams?
Valstybės Simboliai: Spalvos Ir Garsai
Julius Žėkas - skulptorius, fizikas, poetas - spalio 6 d. vedė nuotolinį susitikimą apie tai, kas yra valstybė, kas yra jos kūrėjai, vadovai ar valdovai. Kas tai yra valstybės simboliai, kuo jie svarbūs?
Ypatingą dėmesį pašnekovas skyrė spalvoms, lygino Lietuvos simbolių ir gamtoje esančias spalvines gamas, pristatė savo sukurtą „Tautiškos giesmės“ instaliaciją. Ši instaliacija - tai valstybės himnas, išaustas ant audinio. Tačiau jame nėra žodžių. Yra spalvos, kurios atspindi garso intensyvumą: raudona spalva - silpniausius, mėlyna - stipriausius garsus.
Susitikimo metu mokiniai atsakinėjo į pateiktus klausimus, spėliojo, kas slepiasi po tokiomis šifruotėmis kaip S1, V16 ir kitomis, kodėl šviesoforo spalvos yra raudona, geltona, žalia, o Lietuvos vėliava - geltona, žalia ir raudona.
Valstybės simboliai - tai ne tik formalumas. Tai būdas išreikšti savo tapatybę, vienybę ir pagarbą savo šaliai.
Korupcija Ir "Atritai": Ar Tai Neatsiejama Valstybės Dalis?
Vieša paslaptis apie „atritas“. Laimėtame statybų projekte - 10 procentų. Muitinėje, priklausomai nuo krovinio, nuo 25 iki 50 procentų kontrabandos vertės. Atsivėrus ES sienoms, sykį nuoširdžiai teko pabendrauti su vienu aukštu Lazdijų pareigūnu. Tasai guodėsi, kad siena buvo jų pagrindinis pragyvenimo šaltinis, o dabar - viskas baigta. Ir iš tikro būtų labai prasminga su fotografu apvažiuoti Lietuvos gyvenvietes, kur buvo ar tebėra pasienio punktai, pafotografuoti ten išdygusias pilaites - Pagėgiuose, Zarasuose, Kalvarijose -- ir išleisti tokį Lietuvos vitališkumą ir verslumą vaizduojantį fotografijos albumą. Neribotų galimybių kraštas. Fantastika.
Ar korupcija ir "atritai" - tai neatsiejama valstybės dalis? Ar įmanoma sukurti teisingą ir skaidrią valstybę, kurioje visi piliečiai būtų lygūs prieš įstatymą?
tags: #istorine #asmenybe #kuriai #priklauso #fraze #valstybe