Šiame straipsnyje apžvelgsime įkvepiančias istorinių asmenybių citatas apie mokymąsi ir jo svarbą žmogaus gyvenime. Nuo religinių lyderių iki filosofų, šios citatos atspindi skirtingus požiūrius į mokymąsi, tačiau pabrėžia jo reikšmę asmeniniam augimui, visuomenės gerovei ir dvasiniam tobulėjimui.
Popiežiaus Benedikto XVI mintys apie viltį ir tikėjimą
Popiežius emeritas Benediktas XVI, didelės vilties žmogus, savo mokymuose pabrėžė vilties svarbą kasdieniame gyvenime ir tikėjimą Dievu. Jis teigė, kad mums reikia didesnių ir mažesnių vilčių, kurios mus palaiko diena iš dienos, tačiau jų nepakanka be didžiosios vilties, kuri turi pranokti visa kita. Ši didžioji viltis, anot Benedikto XVI, gali būti tik Dievas, apimantis visą tikrovę ir galintis dovanoti mums tai, ko patys negalime pasiekti.
Popiežius ragino žvelgti į ateitį su viltimi, pasitikėti Dievu ir suvokti, kad susitaikymas yra vidinio pasikeitimo vaisius. Jis pabrėžė, kad turėti krikščionišką viltį reiškia žinoti apie blogį ir vis tiek su pasitikėjimu eiti pasitikti ateities.
Konfucijaus išmintis apie mokymąsi ir dorovę
Konfucijus, vienas iškiliausių Kinijos filosofų, savo mokymuose akcentavo aukštos dorovės ir harmoningos visuomenės sukūrimo idėją. Jo citatos apie mokymąsi ir elgesį atspindi jo filosofijos esmę:
- Žmogus, kuris užduoda klausimą, yra kvailys minutei.
- Nesitikėk greitos sėkmės ir nesusigundyk menka nauda.
- Šalyje, kur yra tvarka, veik ir kalbėk drąsiai.
- Senovėje žmonės nemėgo daug kalbėti.
- Sunkiau už viską palaikyti santykius su moterimis ir nedorais žmonėmis.
- Mokytis ir nemąstyti - beprasmiška.
- Susitikęs su garbingu žmogumi, galvok, kaip jam prilygti.
- Nepakalbėti su žmogumi, su kuriuo verta pakalbėti - vadinasi prarasti žmogų. O kalbėti su žmogumi, su kuriuo kalbėti neverta - vadinasi prarasti žodžius.
- Kilnus žmogus galvoja apie pareigą.
- Nenusiminkite, kad neinate aukštų pareigų. Stenkitės būti verti pareigų. Nenusiminkite, kad jūsų nepažįsta.
Šios Konfucijaus citatos pabrėžia nuolatinio mokymosi, savęs tobulinimo ir dorovingo elgesio svarbą.
Taip pat skaitykite: Mokymo Citatos
Bažnyčios mokymas apie tiesą ir moralę
Bažnyčia, remdamasi Jėzaus Kristaus mokymu, pabrėžia tiesos ir moralės svarbą žmogaus gyvenime. Tiesos spindėjimas nutvieskia visus Kūrėjo veikalus ir ypač žmogų, sukurtą pagal Dievo atvaizdą ir į jį panašų. Tiesos dėka žmogaus protas apšviečiamas ir formuojama jo laisvė.
Žmonės, pašaukti išganymui per tikėjimą į Jėzų Kristų, tampa "šviesa Viešpatyje" ir "šviesos vaikais". Tačiau dėl pirmapradės nuodėmės žmogus nuolat patiria pagundą nusigręžti nuo gyvojo ir tikrojo Dievo ir atsigręžti į "stabus", "tiesą iškeisdamas į melą". Vis dėlto, klaidõs ir nuodėmės tamsybės niekada nepajėgia galutinai užgesinti Dievo Kūrėjo šviesos žmoguje. Širdies gelmėje jis nesiliauja ilgėjęsis absoliučios tiesos ir troškęs visiškai ją pažinti.
Bažnyčia visuomet jaučia pareigą išnagrinėti laiko ženklus ir juos aiškinti pagal Evangeliją. Moralinis gyvenimas yra deramas atsakas į nesavanaudiškus Dievo meilės veiksmus santykiuose su žmogumi. Tai meilės atsakas, kurio reikalauja svarbiausias įsakymas: mylėti Dievą visa širdimi, visa siela, visomis jėgomis.
Moralės ir dorybės svarba
Dora yra teisumas - susiderinimas su kosmosu. Diena iš dienos mirtingojo žmogaus gyvenime, dora yra įgyvendinama nuolat pasirenkant gėrį, o ne blogį, ir šitoks pasirinkimo sugebėjimas rodo, jog turima morali prigimtis. Žmogaus pasirinkimą tarp gėrio ir blogio įtakoja ne tik jo moralinės prigimties skvarbumas, bet taip pat ir tokie poveikiai, kaip neišmanymas, nesubrendimas, ir klydimas.
Moralūs veiksmai yra ta žmogiškoji veikla, kurią apibūdina aukščiausias intelektas, reguliuojamas rinktinio skvarbumo renkantis aukštesnius tikslus, o taip pat atsirenkant moralias priemones tam, kad šitie tikslai būtų įgyvendinti. Toks elgesys yra doras. Tuomet, aukščiausioji dora yra pasirinkimas iš visos širdies vykdyti dangiškojo Tėvo valią.
Taip pat skaitykite: Apie žymius XX a. žmones
Vienuolio iš Korėjos mintys apie mokymą ir praktiką
Vienuolis iš Korėjos, atvykstantis į Lietuvą mokyti, dalijasi savo įžvalgomis apie mokymąsi ir praktiką. Jis pabrėžia, kad labai svarbu, kad būtų mokiniai, kurie įkūnytų mokytojo kalbą į realybę. Daug praktikuoti ir įgyvendinti tą mokymą praktiškai kiek leidžia jėgos dar esant gyvam Mokytojui. Kuo daugiau, kiek tik pavyksta, būti šalia jo, nes labai retai mokinys spėja pasiekti buvusio Mokytojo pajėgumą.
Vienuolis teigia, kad Mokytojas suteikia vaistų - metodą, kurį reikia vartoti, o ne pasidėti ant altoriaus. Tik tuomet tai bus veiksminga. Praktika ir dar kartą praktika. Kiekvienas mokymą suvokia pagal savo prigimtį. Tai labai asmeniška, o ne masiniam naudojimui.
Jis taip pat dalijasi mintimis apie šiuolaikinio žmogaus rūpesčius, teigdamas, kad informacija, kurią mes gauname, sukelia nerimą, baimę, netikrumą, abejingumą, bejėgiškumą, vėliau pyktį, pagiežą, pavydą… Dar vėliau depresiją, nusikaltimą, neadekvatumą. Visa tai nuodija mūsų galimybes suvokti save. Tad švarus protas, metodas būti jo savininku tampa išlikimo būtinybe.
Visuotinio Tėvo tikslas ir žmogaus dvasinis kelias
Visuotinis Tėvas turi tikslą, susijusį su visatų visatos materialiais, intelektualiais, ir dvasiniais reiškiniais, kurį jis įgyvendina visą laiką. Dievas sutvėrė visatas savo paties laisva ir suverenia valia, ir jis sutvėrė jas sutinkamai su savo visaišminčiu ir amžinuoju tikslu.
Tėvas nori, kad jo visi tvariniai asmeniškai bendrautų su juo. Jis Rojuje turi tokią vietą, kur priimami visi tie, kurių išlikimo statusas ir dvasinė prigimtis padaro įmanomu tokį pasiekimą. Dėl to apsistokite savo filosofijoje dabar ir amžiams ties šituo: Kiekvienam iš jūsų ir visiems mums, Dievas yra prieinamas, Tėvas yra pasiekiamas, tas kelias yra atviras; dieviškosios meilės jėgos ir dieviškojo administravimo metodai ir priemonės yra visos suvienytos tam, kad būtų palengvintas kiekvienos visatos kiekvienos vertos protingos būtybės žengimas į priekį į Visuotinio Tėvo akivaizdą Rojuje.
Taip pat skaitykite: Istorinių figūrų portretai literatūroje
Lygiai taip iš tikrųjų žmogaus amžinasis likimas yra užtikrinamas, kada susiliejimas su Derintoju paskelbia visatai, jog toks kilantysis priėmė galutinį ir nepakeičiamą sprendimą gyventi Tėvo valia.
Kosminis protas ir tikrovės lygiai
Kosminis protas nuolat reaguoja (atpažįsta reagavimą) visatos tikrovės trimis lygiais:
- Priežastingumas - fizinių pojūčių tikrovės sfera.
- Pareiga - tikrovės moralės sfera filosofinėje srityje.
- Garbinimas - religinio patyrimo tikrovės dvasinė sfera.
Šita mokslinė, moralinė, ir dvasinė įžvalga, šitos kosminės reakcijos, yra įgimtos kosminiam protui, kuriuo yra apdovanoti visi valiniai tvariniai. Gyvenimo patyrimas niekada nenustoja vystęs šitų trijų kosminių intuicijų; jos yra sudėtinės dalys svarstančio mąstymo savimonėje.