Šis straipsnis skirtas išnagrinėti Jono Kvedaravičiaus asmenybę, remiantis prieinama informacija. Siekiama apžvelgti jo gyvenimo kelią, veiklą ir galimą indėlį į visuomenę.
Ankstyvasis Gyvenimas ir Karinė Karjera
Jonas Kvedaravičius gimė Biržų-Pasvalio apskrityje, Pilviškių kaime, Papilio valsčiuje. Baigęs Biržų mokyklos keturias klases, 1915 m. sausio 30 d. buvo mobilizuotas į Rusijos kariuomenę ir paskirtas į 131-ąjį atsarginį batalioną. 1916 m. baigė Oranienbaumo karo mokyklą ir buvo paskirtas jaunesniuoju karininku į 188-ąjį pulką, dalyvavo Pirmajame pasauliniame kare. Nuo 1917 m. kovo 4 d. jis tapo kuopos vadu 450-ajame pėstininkų pulke. Tų pačių metų rugsėjo 24 d., jo paties prašymu, buvo perkeltas į Atskirąjį lietuvių batalioną. 1918 m. kovo 15 d. demobilizuotas.
1919 m. rugsėjo 12 d. Jonas Kvedaravičius pradėjo tarnybą Raudonosios Armijos 28-ajame pėstininkų pulke, kur ėjo kuopos vado padėjėjo, o vėliau - kuopos vado pareigas. Jis kovojo su lenkais ir 1920 m. sausio 20 d. buvo sužeistas.
Tarnyba Lietuvos Kariuomenėje
1921 m. liepos 22 d. grįžęs į Lietuvą, Jonas Kvedaravičius buvo mobilizuotas į Lietuvos kariuomenę ir paskirtas jaunesniuoju karininku į 1-ąją kuopą 12-ajame pėstininkų pulke Kaune. Tų pačių metų rugsėjo 3 d. jam suteiktas pėstininkų leitenanto laipsnis, o 1922 m. gegužės 1 d. pakeltas į vyresniuosius leitenantus.
1923 m. kovo 6 d. paskirtas 2-ojo pasienio pulko karininku ypatingiems reikalams prie pulko štabo. Tų pačių metų rugpjūčio 8 d. perkeltas į 1-ąjį pasienio pulką pulko ginklininku, o gruodžio 31 d. - į Aviacijos valdybos 3-ąją oro eskadrilę. 1924 m. liepos 8 d. paskirtas jaunesniuoju karininku į 1-ąją kuopą 8-ajame pėstininkų pulke, o 1925 m. gegužę - į 9-ąją kuopą. 1926 m. sausio 1 d. perkeltas į 1-ąją kulkosvaidžių kuopą 3-iajame pėstininkų pulke. Tų pačių metų kovo 31 d., jo paties prašymu, paleistas į atsargą.
Taip pat skaitykite: Apie Joną Aistį
Jono Kvedaravičiaus tarnyba Lietuvos kariuomenėje rodo jo atsidavimą valstybei ir norą prisidėti prie jos saugumo.
Jono Edmundas Kvedaravičius: Inžinierius, Ekonomistas ir Vadybos Teoretikas
Be Jono Kvedaravičiaus, gimusio Pilviškių kaime, reikėtų paminėti ir Joną Edmundą Kvedaravičių, kuris gimė 1943 m. kovo 20 d. Keželiuose (Nemunėlio Radviliškio valsčius). Jis buvo lietuvių inžinierius, ekonomistas ir vadybos teoretikas. 1966 m. baigė Kauno politechnikos instituto Mašinų gamybos fakultetą, o 1967-1970 m. dirbo konstruktoriumi Kauno staklių gamykloje, 1970-1973 m. - Kauno energoremonto įmonėje. 1973-1993 m. dėstė Kauno politechnikos institute (nuo 1990 m. Kauno technologijos universitetas), 1993-2015 m. Vytauto Didžiojo universitete (2002-2009 m. Vadybos katedros vedėjas), 2001-2003 m. ir Tarptautinėje aukštojoje vadybos mokykloje; profesorius (2002).
Jono Edmundo Kvedaravičiaus mokslinė veikla buvo itin produktyvi. Jis yra daugelio svarbių veikalų autorius, įskaitant: "Ekonomikos transformavimasis: vadybos paradigma" (2000), "Organizacijų vystymosi paradigma" (2004), "Žinių visuomenės formavimas: patirtis, problemos, perspektyvos" (2008) ir "Vadovo kaip asmenybės vystymosi trajektorijos" (2018). Pastaroji monografija, parašyta kartu su kitais autoriais, skirta aktyvios ateities kūrimo ir vadovo kaip asmenybės vystymosi teorijai bei praktikai pristatyti.
"Vadovo Kaip Asmenybės Vystymosi Trajektorijos": Pagrindinės Idėjos
Monografija "Vadovo kaip asmenybės vystymosi trajektorijos" nagrinėja vadovo asmenybės vystymosi svarbą organizacijų sėkmei. Autoriai teigia, kad organizacijų vystymasis tiesiogiai priklauso nuo jų vadovų tobulėjimo. Knygoje pabrėžiama, kad nuolatinis mokymasis ir tobulėjimas yra būtini vadovams, siekiantiems sėkmingai valdyti organizacijas globalizacijos ir nuolatinių pokyčių sąlygomis.
Pagrindinės monografijos idėjos:
Taip pat skaitykite: Jono Aisčio kūrybinis palikimas
- Vadovo asmenybės svarba: Pabrėžiama, kad vadovo asmenybė, jo vertybės ir gebėjimai daro didelę įtaką organizacijos kultūrai ir rezultatams.
- Nuolatinis mokymasis: Akcentuojama, kad vadovai turi nuolat mokytis ir tobulėti, kad galėtų sėkmingai valdyti organizacijas besikeičiančiame pasaulyje.
- Sisteminė samprata: Monografijoje pateikiama sisteminė vadovo kaip asmenybės samprata, nagrinėjami jo potencialo, veiklos ir vystymosi procesai.
- Socialinis ir dvasinis vystymasis: Atskirai nagrinėjamas socialinis ir dvasinis vadovo vystymasis, pabrėžiant jų svarbą efektyviam vadovavimui.
Monografijos autoriai remiasi įvairių sričių mokslininkų ir praktikų patirtimi, įskaitant rusų metodologus G. Ščedrovickį ir P. Ščedrovickį, ontopsichologą A. Meneghetti, amerikiečių R.L. Ackoffą, J. Kehoe, K. Wilberį ir kitus.
Monografijos Struktūra
Monografiją sudaro trys dalys:
- Filosofija, metodologija, mąstymas ir veikla bei ateities kūrimo intencijos. Šioje dalyje nagrinėjami teoriniai pagrindai ir principai, kuriais remiasi vadovo asmenybės vystymasis.
- Vadovo kaip asmenybės sisteminė samprata, jo potencialo ir veiklos bei vystymosi procesų pilnatvė ir jų produktai. Šioje dalyje gilinamasi į vadovo asmenybės struktūrą ir jos elementų sąveiką.
- Įvairių autorių ir pačių knygos bendraautorių kūriniai ir jų santrumpos, kurie pratęsia pirmų dviejų dalių idėjas. Šioje dalyje pateikiami praktiniai pavyzdžiai ir studijos, iliustruojančios vadovo asmenybės vystymosi svarbą.
Taip pat skaitykite: Tarpukario Lietuvos poezija
tags: #jonas #kvedaravicius #vadovo #kaip #asmenybes