Mada - tai reiškinys, kuris lydi mus kasdien, nors dažnai nesusimąstome apie jo gilesnę reikšmę ir poveikį. Tai ne tik apranga ar išvaizda, bet ir gyvensenos, vartojimo bei kūrybos sritis apimantis fenomenas. Eugenijaus Skerstono knyga „Mados psichologija“ - pirmasis tokio pobūdžio leidinys lietuvių kalba, nagrinėjantis individo ir mados santykį, išryškinantis jo psichologinį portretą, tipą ir elgesio modelius. Ši knyga turėtų sudominti kiekvieną, besidomintį mada, psichologija ir šiuolaikine edukologija.
Mada kaip saviraiškos ir savivertės priemonė
Mada gali būti galingas įrankis saviraiškai, savivertės jausmui ir grožio pajautimui. Ji skatina asmenybę tobulėti ir prisidėti prie visuomenės harmonizavimo. Tačiau netinkamai panaudota mada gali skatinti neharmoningumą, destruktyvumą ir lemti, kad individo statusas visuomenėje būtų vertinamas per materialumo prizmę, priklausomai nuo jo vartojamų prekių ženklų.
E. Skerstonas teigia, kad mada padeda integruotis į visuomenę, realizuoti psichologinius ir vartotojiškus poreikius. Tai - savotiška socializacijos forma, kurios apraiškos leidžia jaustis bendruomenės dalimi.
Mados esmė ir ryšys su psichiniais procesais
Knygoje išsamiai ir suprantamai pateikiama mados esmė ir jos ryšys su žmogaus psichiniais procesais. Autorius atskleidžia, kad mada - tai ne tik paviršutiniškas reiškinys, bet ir giliai įsišaknijęs visuomenės ir individo psichikoje.
Mada formavosi visuomenių elito sluoksniuose ir atskirais laikotarpiais įgydavo charakteringų bruožų, kuriuos galėtume pavadinti standartais. Jos, kaip žmogaus elgesio forma, susikuria netikėčiausiose visuomenės gyvenimo terpėse ir daro poveikį pačioms įvairiausioms sritims.
Taip pat skaitykite: Psichologiniai romanai
Mada - visuomenės fenomenas ar žmogaus kūrinys?
Kyla klausimas, ar mada yra visuomenės fenomenas, ar žmogaus kūrinys. Nors vienareikšmio atsakymo nėra, vis labiau įsivyrauja požiūris, kad laikas pradėti madą kurti visų gerovei. Mada - vienas iš gyvensenos kultūros reiškinių, dirbtinai bandomų sieti arba jau siejamų su individo verte.
Tai - visuotinis, tačiau ne uniforminis elgesys, kuriam būdingi logikos, filosofijos, psichologijos ir netgi tam tikros ideologijos požymiai. Šiuolaikinės mados logika tarytum paprasta - greita ir visiška kaita, vykstanti pagal laipsniško papildomumo dėsnį.
Mados dėsniai ir taisyklės
Jeigu dėsnis - pastovus, būtinas ryšys tarp reiškinių, ar tikrai mada nepavaldi dėsniams? Autorius teigia, kad visuomenėje vis atsiranda kokia nors nauja mada. Madai būdingi ne gamtos, o žmonių sukurti dėsniai - taisyklės, žaidimo taisyklės. Nors mada keičiasi, taisyklės išlieka.
Sakoma, kad tikrovėje mados nėra, ją esą kuria menininkai, kovodami su gyvenimo nuoboduliu. Mados paklūsta savo vidiniams dėsniams. Apie estetines madas kalbama kaip apie meninės kūrybos išraišką, meno kurinius.
Mados filosofija: nekasdieniškumas, neįprastumas, išskirtinumas
Mados filosofijos šūkį būtų galima suformuluoti trimis žodžiais - nekasdieniškumas, neįprastumas, išskirtinumas. Tai grindžiama požiūriu, kad visuomenės gyvenimas nuolat keičiasi: kas nors išnyksta ir kas nors atsiranda.
Taip pat skaitykite: Knygos apie streso valdymą
Įdomu, kad pati filosofija, kaip viena sąmonės formų, taip pat pavaldi madai.
Mados kritika ir alternatyvos
Mados neigėjai ją vadina greitai į šipulius subyrančia tuštybe, malonumų tema, kuri esą dėl to branginama. Pasak jų, mados sekėjų - šiuolaikinių hedonistų - mąstymo kultūra ribota, nes malonumų apmąstymams skiriama kur kas daugiau dėmesio nei moralinėms ir dorovinėms vertybėms.
Tačiau egzistuoja ir alternatyvūs požiūriai į madą. Pavyzdžiui, ekomada arba judėjimas, vadinamas "slow-fashion" - priešingybė vis greičiau kintančiai madai "fast-fashion". Šie judėjimai skatina atsakingą vartojimą, dėmesį aplinkai ir etišką gamybą.
Taip pat skaitykite: Svajonių interpretacijos pagal [Autoriaus Vardas]
tags: #knyga #mados #psichologija