Liūdesys yra natūralus jausmas, kurį patiria bene kiekvienas žmogus, dažniausiai netekties metu. Šis jausmas padeda priimti pasikeitusią realybę ir išmokti gyventi be prarasto žmogaus, santykio ar daikto. Tačiau liūdesys dažnai painiojamas su depresija, kuri yra kur kas rimtesnė būklė. Nors daug ir nuolat kalbama apie depresiją, retai susimąstoma, kad šia liga gali sirgti ir vaikai. Atrodytų, ko gi liūdėti vaikui, kurio vaikystė asocijuojasi su žaismingumu ir nerūpestingumu? Deja, taip nutinka ne visada. Šiame straipsnyje aptarsime vaikų depresijos požymius, priežastis ir būdus, kaip padėti vaikui, susidūrusiam su šia problema.
Kas yra vaikų depresija?
Vaikų depresija yra psichikos sveikatos problema, kuri turi įtakos vaiko mąstymui, nuotaikai ir elgesiui. Depresiją patiriantys vaikai dažnai neigiamai vertina save, savo situaciją ir ateitį. Net ir visai jaunas vaikas gali rodyti depresiškumo, apatiškumo ir bejėgiškumo bruožų, ypač po sunkių trauminių patirčių, tokių kaip įvairių rūšių smurtas, skyrybos ar katastrofos.
Visuomenėje nusistovėjęs požiūris, kad vaikai depresija neserga, tačiau tai nėra tiesa. Suaugusiųjų depresija serga suaugusieji, o vaikų depresija - vaikai. Nors abi šios ligos formos yra panašios, jos turi ir tam tikrų skirtumų. Paauglių ir suaugusiųjų depresijos raiška yra panaši, tačiau vaikų depresija dažnai pasireiškia kompleksiškai, kartu su kitais simptomais, tokiais kaip nerimas ar elgesio sutrikimai.
Vaikų depresijos požymiai
Atpažinti vaikų depresiją gali būti sudėtinga, nes simptomai gali skirtis nuo suaugusiųjų. Kai kurie vaikai gali nekalbėti apie savo jausmus, bejėgiškumą ar neviltį ir neatrodyti liūdni. Priešingai, jie gali nuolat kelti bėdų savo agresyviu, probleminiu elgesiu, kuris iš pirmo įspūdžio gali atrodyti kaip maištas ar tinginystė. Todėl svarbu atsiminti, kad probleminis elgesys gali būti pagalbos šauksmas.
Šie simptomai gali padėti atpažinti, ar vaikas susiduria su depresiškumu ar depresija:
Taip pat skaitykite: Įrašai ir visuomenės stigma psichologijoje
- Liūdesys ar slogi nuotaika, trunkanti bent 2 savaites.
- Elgesio problemos mokykloje.
- Sumažėjęs susidomėjimas dalykais, kurie anksčiau patiko.
- Neryžtingumas, trūksta pasitikėjimo savimi.
- Sumažėjęs bendravimas su draugais ir šeima.
- Tuštumos jausmas, negali jausti emocijų.
- Mintys apie savižudybę arba savęs žalojimą.
- Savęs žalojimas, pvz., rizikingas elgesys, priklausomybės, pjaustymasis, perdozavimas.
- Sutrikęs miegas (nemiega arba miega daugiau nei įprastai).
- Dėmesio koncentracijos problemos.
- Žemas energijos lygis arba bendras nuovargis.
- Pakitęs apetitas (valgo žymiai daugiau arba mažiau nei įprastai).
- Svorio pokyčiai.
- Kiti fiziniai simptomai.
- Mažų vaikų depresiją gali atspindėti staiga pasikeitę tamsūs piešiniai ar pavojingos veiklos/elgesys.
Kai kurie vaikai, kurie turi problemų dėl nerimo ir depresijos, taip pat gali turėti fizinių simptomų, tokių kaip galvos ir skrandžio skausmai, kurie neturi fiziologinio pagrindo. Depresijos simptomus gali imituoti ir nediagnozuota anemija, hipotirozė ar vitamino D trūkumas, todėl prieš diagnozuojant depresiją svarbu atmesti šias ligas.
Svarbu suprasti, kad tiek vaikams, tiek suaugusiems visiškai normalu išgyvenus sunkų gyvenimo įvykį jaustis prislėgtu ir reikėti laiko prisitaikyti. Sunerimti verta, kai nuotaikos ir elgesio pokyčiai užsitęsia ir trukdo normaliam vaiko vystymuisi ir socialiniam gyvenimui. Taip pat, labai svarbu nesumaišyti gedulo su depresija, kadangi gedulas yra natūrali netekties išgyvenimo stadija kurio nevadiname tikrąja depresija. Tačiau užsitęsęs gedulas, lydimas kitų ilgalaikių pakitimų, gali pereiti į tikrąja depresiją tad svarbu stebėti situaciją ir gedulo procesą.
Vaikų depresijos priežastys
Depresijos atsiradimo priežastys yra daugialypės. Šiam sutrikimui įtakos gali turėti socialiniai, psichologiniai ir biologiniai veiksniai. Manoma, kad šį sutrikimą lemia:
- Traumuojantys gyvenimo įvykiai, pvz., netektis, nelaimė.
- Fiziniai faktoriai, pvz., alkoholio, rūkalų vartojimas, neaktyvus gyvenimo būdas.
- Ligos.
- Šeimyniniai sunkumai, skyrybos, nuolatiniai barniai.
- Patyčios.
- Fizinė, emocinė ar seksualinė prievarta/smurtas.
- Kiti psichologiniai/fiziniai sutrikimai, pvz., negalia, ADHD, autizmo spektro sutrikimas.
- Jausmų skirstymas į blogus/gerus, nesaugi aplinka jausti ir reikšti jausmus.
- Genetinis polinkis į depresiją, kitus nuotaikų ar psichikos sutrikimus (atvejai šeimos istorijoje).
Nėra vienos priežasties depresijai atsirasti, ją dažnai sukelia įvairių dalykų derinys. Pavyzdžiui, vaikas gali turėti polinkį į depresiją ir patirti sunkių gyvenimo įvykių. Dažnai galvojama, kad prie vaikų depresijos priveda problemos mokykloje ir bendraamžių patyčios, tačiau mokykla ir patyčios retai būna vienintelės depresiją sukėlusios priežastys. Viena dažnesnių vaikų depresijos priežasčių - biologiniai, genetiniai faktoriai. Kitas ne mažiau svarbus veiksnys - santykiai šeimoje. Jei šeimoje kyla daug konfliktų, vaikui formuojasi savikritiškas savęs vertinimas, savo asmenybės menkinimas, nepasitikėjimas savimi.
Kaip padėti vaikui, sergančiam depresija?
Susidūrus su šiuo sutrikimu, labai svarbu laiku kreiptis pagalbos tiek į vaikų psichiatrą, tiek į psichologą/psichoterapeutą. Uždelstas pagalbos suteikimas apsunkina gijimą ir padidina tikimybę depresija sirgti ilgiau ir sunkiau. Taip pat, kartu su profesionalia pagalba galite savo vaikui padėti ir namuose:
Taip pat skaitykite: Nemiegantis kūdikis naktį
- Užtikrinkite aiškią ir sveiką dienos rutiną, į kurią įeina kokybiškas miegas, maistas, judesys/sportas. Svarbu, kad būtų aiškios valandos, kada einama miegoti, valgoma, žaidžiama, mokomąsi.
- Kalbėkitės su vaiku apie jausmus, skatinkite juos reikšti kad ir kokie jie būtų - galima piešti, rašyti laiškus, lipdyti, plukdyti laivelius su įvairiausiomis žinutėmis ir kt.
- Būkite šalia, leisdami vaikui būti tokiu, koks jis yra šią akimirką, nespaudžiant keistis.
- Padėkite susigražinti ryšį su aplinka per judesį, dėmesingo įsisąmoninimo, jogos pratimus, masažus, kvėpavimą, buvimą gamtoje.
- Skirkite vaikui daug teigiamo dėmesio, ypač užsiėmimų, kuriuose galite praleisti laiką kartu šeimoje kalbėdami ir klausydami apie jo rūpesčius ir jausmus.
- Skatinkite savo vaiką užsiimti veikla, kuri jam paprastai patinka.
- Vaikui prabilus apie mintis nusižudyti, žalotis ar kitaip sau pakenkti, svarbu sureaguoti rimtai, tačiau kiek įmanoma ramiau, bei valdyti savo emocijas sudėliojant veiksmų planą ir užtikrinant vaiko saugumą.
Labai svarbu priimti vaiko pakitusią būseną ir jo dėl to nekaltinti. Tėvai taip pat neturėtų kaltinti savęs. Svarbu parodyti, kad vaikas yra priimamas ir tuomet, kai nesijaučia gerai; kad gali sulaukti palaikymo ir pagalbos sunkiu metu.
Vaikų depresijos gydymas
Jei gydytojas nustatė, kad vaikas turi depresijos sutrikimą, tuomet jis pasiūlys tinkamiausią gydymą. Gydymo pagrindinės sudedamosios dalys yra:
- Palaikymas. Jis apima įvairias sritis - pokalbius apie gyvenimiškų sprendimų priėmimą, depresijos priežasčių analizavimą, šeimos narių edukaciją.
- Psichoterapija. Tai darbas su psichoterapeutu individualiai ar grupėje, siekiant asmens suvokimo, mąstymo ir elgesio pakitimų, tai leistų sumažinti tolesnių depresijos pasikartojimų tikimybę. Kognityvinė elgesio terapija (KET) padeda išmokti naujų įgūdžių dėmesio valdymui, organizacinių gebėjimų plėtojimui ir impulsyvumo kontrolei. Psichoterapija taip pat padeda spręsti su ADHD susijusius emocinius sunkumus, tokius kaip žemas savigarbos jausmas ar praeities nesėkmių poveikis.
- Medikamentinis gydymas. Medikamentinis ADHD gydymas yra vienas efektyviausių būdų kontroliuoti sutrikimo simptomus. Vaistai ADHD gydymui skirstomi į stimuliantus ir nestimuliantus. Nestimuliantai, pavyzdžiui, atomoksetinas, gali būti skiriami asmenims, kuriems netinka stimuliantai dėl šalutinio poveikio ar kitų sveikatos problemų. Šie vaistai veikia lėčiau, bet gali suteikti stabilesnį ir ilgalaikesnį poveikį. Gydymas gali turėti šalutinį poveikį, tokį kaip apetito sumažėjimas, miego sutrikimai ar širdies ritmo pagreitėjimas. Svarbu reguliariai stebėti vaistų poveikį kartu su gydančiu gydytoju ir koreguoti dozavimą pagal poreikį. Daugelis žmonių patiria ženklų gyvenimo kokybės pagerėjimą, kai randa tinkamą medikamentų derinį. ADHD gydymo tikslas - ne „išgydyti" sutrikimą, bet padėti valdyti simptomus taip, kad žmogus galėtų pilnavertiškai gyventi ir dirbti.
Taip pat skaitykite: Kaip elgtis su depresija sergančiu žmogumi