Įvadas
Skydliaukė - nedidelė, bet gyvybiškai svarbi liauka, esanti kaklo priekyje, tiesiai po Adomo obuoliu. Jos gaminami hormonai, tiroksinas (T4) ir trijodtironinas (T3), reguliuoja medžiagų apykaitą, energijos gamybą ir daugelį kitų organizmo funkcijų. Jodas yra esminė šių hormonų sudedamoji dalis, todėl jo trūkumas gali sukelti įvairių sveikatos problemų, įskaitant emocinius sutrikimus. Šiame straipsnyje aptarsime jodo svarbą skydliaukės veiklai, jo trūkumo pasekmes emocinei gerovei ir būdus, kaip užtikrinti pakankamą jodo suvartojimą.
ŽIV ir imuninės sistemos ryšys
Žmogaus imunodeficito virusas (ŽIV) yra retrovirusas, sukeliantis sunkią lėtinę infekcinę ligą. Virusas pažeidžia žmogaus imuninę sistemą, sunaikindamas imunines ląsteles iki kritinės ribos. ŽIV neturi metabolizmo sistemos, todėl turi gyvuoti gyvosiose ląstelėse. Yra žinomi du ŽIV tipai: ŽIV-1 ir ŽIV-2. ŽIV-1 yra labiau paplitęs visame pasaulyje ir greičiau mutuoja.
Jodas ir skydliaukės hormonai
Jodas yra mikroelementas, būtinas skydliaukės hormonų tiroksino ir trijodtironino sintezei. Šie hormonai reguliuoja medžiagų apykaitą, energijos gamybą, augimą, brendimą, psichinę ir fizinę raidą. Jodo trūkumas gali sukelti įvairių sveikatos problemų, įskaitant hipotireozę (skydliaukės nepakankamumą) ir gūžį (skydliaukės padidėjimą).
Jodo trūkumo poveikis emocinei gerovei
Jodo trūkumas gali turėti neigiamą poveikį emocinei gerovei. Skydliaukės hormonų stygius gali sukelti nuovargį, apatiją, depresiją, nuotaikos svyravimus ir kognityvinių funkcijų sutrikimus. Smegenų ląstelės yra ypač jautrios jodo trūkumui, ypač ankstyvuoju vaisiaus vystymosi laikotarpiu ir pirmaisiais gyvenimo metais.
Hipotireozės simptomai ir gydymas
Hipotireozė, arba skydliaukės nepakankamumas, išsivysto, kai skydliaukė gamina nepakankamai hormonų. Ankstyvose stadijose liga gali nesukelti pastebimų negalavimų. Ilgainiui hipotireozės negydant ima jaustis nuovargis, vangumas, mieguistumas, blogiau įsimenama, lėtėja medžiagų apykaita, auga svoris, užkietėja viduriai, lūžinėja plaukai, kraujyje didėja cholesterolio kiekis. Dėl mėnesinių ciklo sutrikimų sunkiau pastoti. Gydymas apima sintetiniais skydliaukės hormonais, kuriuos reikia vartoti visą gyvenimą.
Taip pat skaitykite: Tiapridalis ir Xanax: ką reikia žinoti
Hipertireozės simptomai ir gydymas
Hipertireozė, arba skydliaukės hiperaktyvumas, išsivysto, kai skydliaukė gamina per daug hormonų. Simptomai apima sunkumą pakelti karštį ir šilumą, gausų prakaitavimą, suaktyvėjusią medžiagų apykaitą, svorio kritimą, padažnėjusį širdies plakimą ar net sutrikusį širdies ritmą, drebančias rankas (kartais ir visą kūną), akių išsipūtimą, ašarojimą ir plaukų slinkimą. Gydymas apima vaistus, radiojodą arba operaciją.
Jodo poreikis ir šaltiniai
Jodo poreikis priklauso nuo amžiaus ir fiziologinės būklės. Rekomenduojama paros dozė yra 50 mcg mažyliams, 90 mcg 2-6 metų vaikams, 120 mcg 7-12 metų vaikams, 150 mcg suaugusiems ir iki 200 mcg nėščioms ir krūtimi maitinančioms moterims.
Pagrindiniai jodo šaltiniai yra:
- Joduota druska
- Jūros žuvis ir gėrybės (moliuskai, krevetės, ikrai)
- Menkių kepenėlės
- Kiaušiniai
- Lazdynų riešutai
- Brokoliai
- Kopūstai
- Džiovinti žirniai
- Sojų pupelės
- Pienas ir jo produktai
Jodo perteklius: pavojai ir simptomai
Jodo perteklius taip pat gali būti žalingas sveikatai. Nuolatinis jodo pertekliaus vartojimas gali sutrikdyti skydliaukės veiklą. Jodo perdozavimas gali pasireikšti pakitusiu kūno svoriu, pakilusia kūno temperatūra, deginimu burnoje, viduriavimu ir sutrikusiu pulsu. Kai kuriais atvejais jodo perteklius gali būti nepastebimas, nes jis pašalinamas su šlapimu, tačiau kartais gali susilpnėti arba suaktyvėti skydliaukės veikla.
Kalio jodido tabletės: radiacinė sauga
Kalio jodido tabletės naudojamos skydliaukės apsaugai branduolinės avarijos atveju. Jos blokuoja skydliaukę ir neleidžia jai sugerti radioaktyvaus jodo. Tačiau kalio jodido tabletes reikia vartoti tik esant padidėjusiai radiacijai ir pagal gydytojo nurodymus.
Taip pat skaitykite: Depresijos ir nerimo gydymo strategijos
Valgymo sutrikimai ir hormonų disbalansas
Valgymo sutrikimai, tokie kaip nervinė anoreksija ir bulimija, gali sukelti hormonų disbalansą, įskaitant estrogenų, testosterono, skydliaukės hormonų ir augimo hormono sutrikimus. Šie sutrikimai gali turėti neigiamą poveikį emocinei gerovei, kaulų sveikatai, reprodukcinei funkcijai ir medžiagų apykaitai.
Stresas ir hormonų audra
Stresas sukelia hormonų audrą organizme, išskiriant adrenaliną, noradrenaliną, kortizolį, augimo hormoną, prolaktiną, vazopresiną ir kitas medžiagas. Šie hormonai padeda organizmui prisitaikyti prie naujų aplinkybių, tačiau ilgalaikis stresas gali sukelti įvairių sveikatos problemų, įskaitant skydliaukės ligas, cukrinį diabetą, nutukimą ir lytinių liaukų disfunkciją.
Moterų hormonai: estrogenai ir progesteronas
Estrogenai yra pagrindiniai moterų hormonai, atsakingi už antrinių lytinių požymių formavimąsi, menstruacinį ciklą ir bendrą moters sveikatą. Estrogenų trūkumas gali sukelti įvairių problemų, įskaitant lytinio brendimo sutrikimus, menopauzės simptomus, kaulų retėjimą ir širdies bei kraujagyslių ligas. Progesteronas yra antros ciklo fazės hormonas, išskiriamas po ovuliacijos ir palaikantis nėštumą.
Vyriški hormonai: testosteronas
Testosteronas yra pagrindinis vyriškas hormonas, atsakingas už antrinių lytinių požymių formavimąsi, raumenų masės augimą ir lytinį potraukį. Testosterono trūkumas gali sukelti lytinio brendimo sutrikimus, raumenų masės sumažėjimą, lytinės funkcijos sutrikimus ir nuotaikos svyravimus.
Taip pat skaitykite: Sąveika: sėmenų aliejus ir antidepresantai