Įvadas
Renesansas, arba Atgimimas, - tai Europos kultūros istorijos epocha, kuri prasidėjo XIV amžiuje Italijoje ir XV-XVI amžiais išplito daugelyje Vakarų ir Vidurio Europos šalių. Ši epocha žymi perėjimą nuo viduramžių prie naujųjų laikų, pasižymėdama antikos tradicijų atgaivinimu ir dideliu dėmesiu žmogaus asmenybei. Renesanso laikotarpis apėmė visas gyvenimo sritis, įskaitant filosofiją, mokslą, meną, literatūrą ir politiką. Šiame straipsnyje pateikiamas žymių Renesanso asmenybių sąrašas, atspindintis jų indėlį į šią svarbią epochą.
Renesanso sąvoka ir bruožai
Pirmasis renesanso (rinascita - atgimimo) terminą pavartojo italų tapytojas ir meno istorikas Dž. Vazaris. Vėliau jį perėmė prancūzų literatūros ir meno istorikai ir įvedė į visuotinę istoriją. Renesansas ir humanizmas buvo pasaulinės kultūros reiškiniai. Renesansas, prasidėjęs Italijoje XIV a. ir paplitęs kitose Vakarų Europos šalyse XV-XVI a., reiškė ne tik antikinės kultūros su klasikine lotynų kalba atgimimą, bet ir tautinės sąmonės žadinimą. Visos Europos tautos didžiuojasi pergyvenusios tą epochą ir turinčios kultūrinį palikimą.
Renesanso epochos ideologai humanistai buvo suinteresuoti įtaka svetimiems kraštams ir kartu savosios šalies gerove. Taigi renesansas buvo suvokiamas kaip geros lotyniškosios literatūros ir vaizduojamosios dailės atgimimas. Akivaizdžiai ypatingą reikšmę gerai lotynų kalbai to amžiaus žmonės teikė pirmiausiai dėl to, kad ji buvo įsigalėjusi kaip bendra išsilavinusių žmonių kalba; kiekvienoje šalyje bent nedidelis procentas žmonių mokėjo lotyniškai.
Plisdami kapitalistiniai santykiai griovė feodalinės visuomenės pamatus, o kartu ir senąją feodalinę pasaulėžiūrą. Naujoji, savo socialine esme buržuazinė, ideologija reiškėsi dviem kryptimis: religine ir pasaulietine. Pastangos sukurti naują bažnyčią, priešingą feodalinei katalikų bažnyčiai, išsiliejo į reformacinį judėjimą. Kovai su feodaline ideologija pasaulietine forma prigijo humanizmo vardas. Humanistai savo pažiūras priešpastatė bažnytinei ideologijai, jų žvilgsnis buvo kreipiamas į žmogų, aukštinant kūrybines žmogaus jėgas, iškeliant asmenybę.
Renesansas - tai buržuazinės kultūros gimimas, pasireiškęs plačiu susidomėjimu materialistinėmis antikinės kultūros pažiūromis gamtos moksluose ir filosofijoje, realistinėmis - literatūroje ir mene. Renesanso menas išreikšdamas pažangiasias to laikotarpio pažiūras ir siekimus, žengė didelį žingsnį į realizmą. Realistinis vaizdavimas ir aiški teorinė programa buvo toji jėga, kuri renesansinį meną padarė galingą ir amžiną. Pastangos išsivaduoti iš feodalinės priespaudos ir asketiškos bažnytinės ideologijos kėlė susidomėjimą žmogumi, jo pergyvenimais, mintimis ir poelgiais. Simbolius ir visokius sutartinius ženklus mene pakeitė gyvas, ryškus ir tuo pačiu sudėtingas žmogaus paveikslas. Renesansinis menas buvo kupinas naujo, pasaulietiško, gyvenimo persunktu turiniu.
Taip pat skaitykite: Įvairūs asmenybės formavimosi veiksniai
Renesanso asmenybės
Literatūra ir filosofija
- Dantė Aligjeris (1265-1321) - Florencijos poetas, kurio žymiausias kūrinys „Dieviškoji komedija“ laikomas vienu geriausių Europos literatūrinių kūrinių, parašytų viduramžiais.
- Frančeskas Petrarka (1304-1374) - italų poetas, mąstytojas, mokslininkas, vienas pirmųjų humanistų, gaivinusių antikinę kultūrą.
- Erazmas Roterdamietis (1469-1536) - Nyderlandų dvasininkas, vienas garsiausių humanistų, filosofas ir teologas, padaręs didelį poveikį XVI a. minties raidai.
- Nikolas Makiavelis (1469-1527) - Italijos politinis veikėjas, istorikas, filosofas ir rašytojas, absoliutizmo teorijos kūrėjas, pirmojo politologinio vadovėlio autorius.
- Mikalojus Husovianas (apie 1480-1533) - lotyniškai rašęs poetas humanistas, vienas pirmųjų LDK poetų, gyvenimu ir kūryba betarpiškai susijęs su Lietuva.
- Mikalojus Daukša (apie 1532-1613) - Lietuvos katalikų kunigas, humanistas, kontrreformacijos veikėjas, „Postilės“ autorius.
Mokslas ir atradimai
- Kristupas Kolumbas (1451-1506) - italų keliautojas, finansuotas Ispanijos, atrado jūrų kelius į Ameriką.
- Amerigas Vespučis (1454-1512) - italų jūrininkas, pirklys, keliautojas ir geografas, kurio vardu pavadinta Amerika.
- Vaskas Da Gama (1469-1524) - portugalų jūrininkas, jūrų kelio iš Europos į Indiją (1498) atradėjas.
- Fernandas Magelanas (1480-1521) - portugalų jūrų keliautojas, atradėjas, tarnavęs Ispanijos karalystei, pirmasis apiplaukęs Žemę.
- Mikalojus Kopernikas (1473-1543) - lenkų astronomas, matematikas ir ekonomistas, paskelbęs heliocentrinę Saulės sistemos teoriją.
- Galilėjus Galilėjus (1564-1642) - italų astronomas, matematikas, filosofas ir fizikas, prisidėjęs prie teleskopo tobulinimo, astronominių atradimų, palaikęs Koperniko idėjas.
Menas
- Mikelandželas (1475-1564) - italų renesanso dailininkas, skulptorius, architektas, inžinierius, tapytojas ir poetas.
- Leonardas da Vinčis (1452-1519) - italų renesanso architektas, dailininkas, išradėjas, mokslininkas.
Religija ir politika
- Janas Husas (1369-1415) - čekų kultūros veikėjas, teologas, kritikavęs katalikų dvasininkų ydas.
- Ignacas Lojola (1491-1556) - karininkas, Jėzuitų ordino įkūrėjas ir vadovas (1540 m.).
- Žanas Kalvinas (1509-1564) - įtakingas prancūzų teologas, kalvinizmo pradininkas, vienas iš žymiausių Reformacijos veikėjų.
- Martynas Liuteris (1483-1546) - vokiečių teologas, Reformacijos pradininkas, išvertęs Bibliją į vokiečių kalbą.
- Bona Sforca (1494-1557) - Lenkijos karalienė ir Didžioji Lietuvos kunigaikštienė (nuo 1518 m.), rėmusi meną ir kultūrą.
- Barbora Radvilaitė (1520-1551) - Lietuvos didžiojo kunigaikščio Žygimanto Augusto žmona, Lenkijos karalienė ir Lietuvos didžioji kunigaikštienė (nuo 1550).
- Abraomas Kulvietis (apie 1510-1545) - Lietuvos protestantas, aukštesniosios mokyklos Vilniuje steigėjas, Karaliaučiaus universiteto profesorius.
Kitos asmenybės
- Martynas Mažvydas (apie 1510-1563) - Mažosios Lietuvos protestantų veikėjas, pirmosios lietuviškos spausdintos knygos „Katekizmas“ (1547) autorius.
- Jonas Bretkūnas (1536-1602) - vienas lietuvių raštijos pradininkų Mažojoje Lietuvoje, religinių raštų rengėjas, Biblijos vertėjas, istorikas.
- Mikalojus Kristupas Radvila Našlaitėlis (1549-1616) - Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didikas, Abiejų Tautų Respublikos valstybės karinis veikėjas, kartografas, pirmasis žymus lietuvių keliautojas ir vienas didžiausių LDK Renesanso kultūros mecenatų.
- Konstantinas Sirvydas (1579-1631) - vienas lietuvių raštijos pradininkų, leksikografas, jėzuitų ordino narys.
- Motiejus Kazimieras Sarbievijus (1595-1640) - vienas iškiliausių Lietuvos baroko epochos poetų, rašęs lotynų kalba.
- Pranciškus Skorina - LDK pilietis, kuris Vilniuje įkūrė spaustuvę ir 1522-1525 m. išleido dvi pirmas LDK knygas kirilicos raidynu bažnytine slavų kalba.
Renesansas Lietuvoje
Lietuvoje renesanso architektūrinės formos ėmė keisti gotikines tik XVIa pradžioje. Lietuvos renesanso architektūra neretai ištirpsta tarp judrių gotikos ir ypač baroko formų. Politiniai, ekonominiai Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ryšiai su kitomis Europos šalimis lėmė ir kultūrinį salytį. Lietuvos XVI-XVIIa architektūros užsakovai buvo didysis kunigaikštis, didikai, aukštieji bažnyčios pareigūnai, religionės bendruomenės, vienas kitas turtingas miestietis.
Nuo XXVI a. Vilnius tapo svarbus ekonominis, politinis, administracinis ir kultūrinis centras. Čia telkėsi svarbiausios LDK administracinės įstaigos, gyveno politiniai ir kariniai veikėjai, pasaulietiniai ir bažnytiniai dignitoriai. Sukaupę nemažų išteklių jie pradėjo statydintis Vilniuje puošnius rezidencinius rūmus. Renesansiniai buvo Vilniuje didžiojo kunigaikščio rūmai, vadinti Žemutine pilimi. Šiuos rūmus statė architektai italai ir statybą baigė apie 1530 metus.
XVI a. pirmojoje pusėje pradėta sparčiai steigti parapijines mokyklas. XVI a. antroje pusėje pradėta steigti ir vidurines mokyklas - kolegijas, aprobuotas krašto valdžios. 1579 metais Vilniuje buvo įsteigta aukštoji mokykla, oficialiai pavadinta Vilniaus akademija ir universitetu. Universitete buvo filosofijos, teologijos ir teisės fakultetai.
Lietuvoje, panašiai kaip Vokietijoje ir Europos kitose šalyse, Renesansas buvo glaudžiai susijęs su reformacija. Pirmieji Lietuvos reformacijos atstovai (A. Kulvietis, S. Rapolionis, V. Agripa) skleidė Lietuvoje žymiausių Vakarų Europos reformacijos veikėjų ir humanistų (M. Liuterio, Ph. Melanchthono, Erazmo Roterdamiečio) idėjas, jas savitai ir originaliai grįsdami, interpretuodami vietinėmis realijomis.
Taip pat skaitykite: Asmenybės formavimasis
Taip pat skaitykite: Prekės ženklo asmenybės kūrimas
tags: #renesansas #asmenybe #pagal #abecele