Šiame straipsnyje išsamiai apžvelgsime, kada reikalinga psichiatro pagalba, kuo skiriasi psichiatras nuo kitų psichikos sveikatos specialistų (psichologo, psichoterapeuto, koučerio) ir kaip priimti sprendimą, kuris specialistas jums tinkamiausias. Taip pat aptarsime, kokią pagalbą galite gauti, kur kreiptis ir ko tikėtis iš psichiatro konsultacijos.
Psichikos Sveikatos Specialistų Įvairovė: Kuo Jie Skiriasi?
Šiuolaikiniame pasaulyje, kuriame didelis gyvenimo tempas kelia vis daugiau iššūkių mūsų psichikai, vis dažniau žmonės kreipiasi į psichikos sveikatos profesionalus. Yra daugybė psichikos sveikatos specialistų - psichiatras, psichologas, terapeutas, koučeris. Nors visi šie specialistai dirba su žmogaus emocine sveikata, jų išsilavinimas, požiūris ir pagalbos metodai skiriasi. Vienų specialistų kompetencija apima diagnozavimą ir gydymą vaistais, kiti padeda per pokalbius ar terapiją, o koučeriai labiau orientuojasi į asmeninį tobulėjimą ir motyvaciją. Svarbu atskirti, kada kurio pagalba gali būti tinkamiausia.
Psichiatras: Medicininis Požiūris Į Psichinę Sveikatą
Psichiatras - tai gydytojas, turintis medicinos išsilavinimą ir specializaciją psichiatrijos srityje. Norėdamas praktikuoti, jis turi būti baigęs penkerių metų rezidentūrą ir išlaikęs psichiatrijos atestacijos egzaminą. Kai kurie psichiatrai papildomai specializuojasi tam tikrose srityse, pavyzdžiui, vaikų psichiatrijoje ar priklausomybių gydyme. Skirtingai nei psichologas ar terapeutas, psichiatras gali nustatyti diagnozę, sudaryti gydymo planą ir skirti vaistus. Nors paprastai jis neteikia pokalbių terapijos, psichiatras gali rekomenduoti psichoterapiją kaip gydymo dalį. Tokiu atveju pacientas gali lankytis tiek pas psichiatrą, tiek pas terapeutą.
Psichiatras - tai gydytojas, specializuojantis psichikos sutrikimų diagnozavime ir gydyme. Skirtingai nei psichologai ar psichoterapeutai, psichiatrai turi medicininį išsilavinimą, todėl gali skirti vaistus ir taikyti biologinius gydymo metodus, kai to reikia. Jie padeda pacientams, kenčiantiems nuo sunkių emocinių ar psichinių sutrikimų, tokių kaip depresija, šizofrenija, bipolinis sutrikimas ar asmenybės sutrikimai.
Psichiatro darbas apima ne tik simptomų vertinimą, bet ir išsamų psichikos būklės tyrimą. Vertinami biologiniai, genetiniai bei aplinkos veiksniai, galintys paveikti žmogaus emocinę savijautą. Remdamasis šiuo įvertinimu, psichiatras sudaro individualų gydymo planą, kuris gali apimti vaistus, psichoterapiją ar kitus pagalbos metodus.
Taip pat skaitykite: Kada kreiptis į psichologą?
Šiandien dalį psichiatrinių konsultacijų galima atlikti ir internetu - tai saugus, greitas ir patogus būdas gauti pagalbą neišeinant iš namų.
Psichologas: Pagalba Žodžiais
Psichologas - tai specialistas, turintis magistro arba daktaro laipsnį psichologijos srityje. Jo darbas - padėti žmonėms geriau suprasti savo mintis, jausmus ir elgesį. Psichologai gali dirbti įvairiose srityse: nuo klinikinės psichologijos iki mokyklinės, organizacinės ar teisinės psichologijos. Vieni dirba su vaikais, kiti - su suaugusiais ar šeimomis, o kai kurie specializuojasi konkrečiose srityse, pavyzdžiui, kalėjimų ar švietimo institucijų psichologijoje. Skirtingai nuo psichiatro, psichologas neturi medicininio išsilavinimo ir neskiria vaistų. Jo pagrindinis įrankis - pokalbis, padedantis suprasti ir keisti elgesio bei emocinius modelius. Psichologas turi humanitarinį išsilavinimą ir dirba su sveikais žmonėmis, atsidūrusiais sudėtingose situacijose. Jis negali išrašyti tablečių ar nustatyti diagnozės.
Svarbu atkreipti dėmesį į specialisto išsilavinimą, ar yra baigęs tiek psichologijos bakalauro, tiek magistro studijas. Taip pat svarbu, su kokiomis problemomis dirba psichologas, ar galės padėti žmogui, patiriančiam sunkumus.
Psichoterapeutas: Ilgalaikis Gydymas Žodžiu
Psichoterapeutas yra baigęs kelerių metų akredituotus psichoterapinius mokymus, kuriuos užbaigia egzaminas. Jie gali turėti įvairų išsilavinimą, dažnai baigę psichologijos, psichiatrijos ar socialinio darbo studijas. Psichoterapeuto kompetenciją ir profesionalumą taip pat galite nustatyti pagal jo narystę psichoterapijos asociacijoje, pavyzdžiui, LPA.
Psichoterapija gydo psichologinėmis priemonėmis, t. y. žodžiu, ir yra ilgalaikė. Ji gali vykti internetu. Su terapeutu galite susitikti du kartus per savaitę arba kartą per mėnesį. Priklausomai nuo to, kaip jaučiatės. Renkantis psichoterapeutą, svarbu atsižvelgti į tai, kokias psichoterapijos studijas baigęs. Lietuvoje dažniausiai psichoterapeutai taiko kognityvinę elgesio terapiją, psichoanalizę, psichodinaminę ir geštalto terapiją.
Taip pat skaitykite: Amitriptilinas: Nuo psichikos sveikatos iki miego
Koučeris: Orientacija Į Ateitį
Koučeris padės jums nustatyti tikslus ir jų siekti. Kitaip nei psichoterapeutas, koučeris daugiau dėmesio skiria dabarčiai ir ypač ateičiai. Jis mažiau dirba su praeitimi. Koučingas nėra gydymo metodas. Jo metodikoje naudojami tikslingi klausimai, padedantys jums patiems priimti sprendimą. Jie priverčia jus gerai pagalvoti. Koučeris nesakys, ką daryti, bet padės jums patiems rasti atsakymus.
Problema ta, kad, deja, bet kas gali vadintis koučeriu. Jie neprivalo turėti jokio specialaus išsilavinimo. Profesionalą galite atskirti pagal tai, kad jis baigė oficialios institucijos, pavyzdžiui, MŠMT, akredituotus koučingo mokymus. Idealiu atveju jis taip pat turėtų būti sertifikuotas arba būti tarptautinių trenerių institucijų EMCC ar IFC narys.
Kada Kreiptis Į Psichiatrą?
Į psichiatrą vertėtų kreiptis tada, kai emocinė ar psichinė kančia tampa tokia stipri, kad jaučiate, jog be vaistų ar medicininės pagalbos sunku susitvarkyti. Psichiatras gali padėti esant šioms būklėms:
- Sunki depresija ar nerimas
- Miego ir nuotaikos sutrikimai
- Valgymo ar priklausomybės problemos
- Ryšio su realybe praradimas
- Arba kiti lėtiniai psichikos sutrikimai
Jei jaučiate, kad jūsų būklė trukdo kasdieniam gyvenimui, nesidrovėkite kreiptis - profesionali pagalba gali būti pirmas žingsnis į geresnę savijautą. Psichiatro konsultacija ir priežiūra padeda atkurti psichinę pusiausvyrą ir jėgas bei grįžti į įprastą gyvenimo būdą.
Konkretūs požymiai, rodantys, kad reikalinga psichiatro pagalba:
- Padidėjęs jautrumas, dirglumas.
- Dažnesnė liūdna, melancholiška nuotaika.
- Dideli nuotaikų svyravimai.
- Sutrinka miego režimas (sunku užmigti arba miegama itin daug).
- Sutrinka mityba, staiga prarandate daug svorio arba jo priaugate.
- Agresijos, pykčio priepuoliai be aiškios priežasties.
- Dėmesio koncentracijos stoka, atminties sutrikimai.
- Vargina priklausomybės, tokios kaip alkoholizmas, psichoaktyvių medžiagų vartojimas, lošimas.
- Ypač sunerimti reikėtų, jei žmogus išsako norą žudytis, sako, kad niekame nemato prasmės.
Esant ūmiai būklei, kai gresia pavojus sveikatai ar gyvybei, būtina skambinti 112.
Taip pat skaitykite: RPLC: praeitis ir dabartis
Psichiatro Darbas: Diagnozė Ir Gydymo Planas
Psichiatras įvertina paciento psichikos būseną, diagnozuoja psichikos sutrikimus, sudaro gydymo programą, paskiria vaistus psichikos sutrikimams gydyti. Paprastai vertinimui pakanka klinikinio pokalbio. Tai individualus dialogas su gydytoju, vykstantis ramioje ir jaukioje aplinkoje. Specialaus pasiruošimo vizitui pas psichiatrą nėra. Svarbiausia būti pasirengusiam dialogui ir nieko nebijoti. Nereikėtų vartoti jokių raminamųjų ar kitų vaistų: nedidelis nerimas tyrimo išvakarėse yra visiškai natūralus dalykas.
Psichiatras gali oficialiai diagnozuoti visus psichikos ir elgesio sutrikimus bei skirti reikiamą gydymą vaistais ir (ar) psichologo konsultacijas ar psichoterapinį gydymą. Priklausomai nuo problemos sudėtingumo, reikiamo gydymo, jums gali būti reikalingas medikamentinis gydymas, kurį skiria gydytojas psichiatras arba gali pakakti psichoterapijos, psichologo konsultacijų, kurias taip pat gali rekomenduoti jūsų būklę įvertinęs psichiatras.
Kur Kreiptis Pagalbos?
Yra daug būdų, kaip gauti psichologinę pagalbą ir psichikos sveikatos paslaugas:
- Jei jaučiate emocinius sunkumus ir norite su kažkuo pakalbėti čia ir dabar, galite kreiptis į emocinės paramos tarnybas (parama telefonu ar internetiniu susirašinėjimu).
- Nemokamas psichologo konsultacijas be šeimos gydytojo siuntimo galite gauti psichikos sveikatos centre (kreipkitės į gydymo įstaigą, kurioje esate registruotas) arba visuomenės sveikatos biure (šiuos biurus galite rasti visose savivaldybėse). Visuomenės sveikatos biuruose organizuojami streso ir emocijų valdymo ir kiti psichologinį atsparumą, gerovę stiprinantys užsiėmimai grupėse, vyksta savitarpio paramos grupių veikla.
- Jei reikalinga pagalba dėl psichikos ir elgesio sutrikimo ar konsultacija, kreipkitės į gydytoją psichiatrą psichikos sveikatos centre, kuris įvertins Jūsų psichikos sveikatos būklę ir nustatys diagnozę, bei skirs reikiamą gydymą (vaistus ir/ar psichologines konsultacijas).
- Esant reikalui, gydytojas gali siųsti gauti specializuotas paslaugas ligoninėje arba dienos stacionare arba skirti psichoterapiją.
- Sveikatos priežiūros įstaigose taip pat dirba medicinos psichologai.
Kiekvienas gyventojas gali savarankiškai pasirinkti psichikos sveikatos centrą prie kurio nori būti prirašytas. Lietuvoje yra daugiau nei 100 psichikos sveikatos centrų visose savivaldybėse.
Lietuvoje nemokamai pagalbą teikia Psichologinių krizių pagalbos centras bei mobilios psichologinių krizių įveikimo komandos. Pagalba teikiama nutikus krizei, kuri turi stiprų neigiamą poveikį psichikos būklei (savižudybė, smurtinė mirtis, žmogaus dingimas, nelaimingas atsitikimas, kai buvo sužeistas ar žuvo žmogus, įvykus išprievartavimui, užpuolimui, kitokiam sukrečiančiam įvykiui), paskambinus į Psichologinių krizių pagalbos centrą trumpuoju numeriu 1815, profesionalūs psichologai Jus pakonsultuos, suteiks reikalingą informaciją, įvertins kokia psichologinių krizių valdymo paslauga reikalinga, o esant poreikiui, Jūsų kontaktus perduos Mobiliajai psichologinių krizių įveikimo komandai. Mobilioji psichologinių krizių įveikimo komanda paslaugas teikia nemokamai, įvykio vietoje ir gali atvykti sutartu laiku.
Ko Tikėtis Iš Psichiatro Konsultacijos?
Daugelis žmonių klaidingai mano, kad kreiptis į privatų psichiatro konsultacija yra kažkas gėdingo. Toks neigiamas požiūris supa bet kurį psichiatrą, nors specialistas yra toks pat specialistas kaip ir neurologas, endokrinologas ar chirurgas. Kitas klausimas - kaip ir kiek kiekvienas iš mūsų reaguoja į savo pakitusią būseną. Yra žmonių, kuriems lengva išbristi iš „emocinės duobės”. Yra ir tokių, kuriems paprasčiausiai reikia išorinės pagalbos. Kiekvienas žmogus dėl savo auklėjimo bijo vertinimo ir nuosprendžio - tiek iš kitų, tiek iš savęs. Sutikite: Mūsų visuomenėje priimta būti „normaliam” - gerai su visais bendrauti, eiti į darbą, mylėti, draugauti. Kartais, kai neatitinkate visuotinai priimtų elgesio normų, labai sunku jaustis kitokiam. Daugelį žmonių gali gąsdinti pats terminas „psichiatrija”. Iš tikrųjų tai reiškia tiesiog sielos išgydymą. Kartais žmonės bijo kreiptis į psichiatrą po to, kai gydytojas juos nukreipė pas specialistą. Tai nereiškia, kad esate pripažintas „tikru psichiatru„! Dažnai, norėdami nustatyti išsamią diagnozę, gydytojai turi gauti išsamų jūsų sveikatos vaizdą, kuris atskleidžia ir psichologinius ypatumus.
Svarbiausia - nelikti vienam su savo sunkumais. Svarbu suprasti, kad kreiptis pagalbos nėra gėdos ar silpnumo požymis - priešingai, tai rodo, kad Jums rūpi Jūsų emocinė sveikata ir gyvenimo kokybė.
Psichoterapija: Ilgalaikis Kelias Į Savęs Pažinimą
Psichoterapijos procesas nėra lengvas. Tikėtina, kad pradėję lankytis pas psichologą ar psichoterapeutą turėsite mintimis sugrįžti į sudėtingas situacijas, kurias galbūt norėjote užmiršti, nenorėdami „jaustis blogai“. Psichoterapijos procese kviečiama leisti sau jaustis visaip ir kalbėti apie tai, apie ką galbūt nesinori kalbėti, todėl kartais ir gali būti sunku. Gali kilti minčių: „man tik blogiau“, „kam vėl tai liesti, juk tai aš jau pragyvenau“, „gal man net nereikia psichoterapijos“, „aš ir taip turiu su kuo pasikalbėti“. Svarbu suprasti, kad psichoterapija nėra tiesiog pasikalbėjimas. Tai procesas, kuris abipusio pasitikėjimo ir atsivėrimo pagalba leidžia žmogui geriau suprasti save ir keisti įsisenėjusius elgesio modelius.
Siekiant asmenybės ir elgesio pokyčių, neužtenka apsilankyti psichoterapeuto kabinete keletą kartų, dažniausiai šis procesas trunka mėnesius ar net metus. Jei žmogus ieško palaikomosios pagalbos arba jam svarbu jaustis geriau tik kurį laiką, gali užtekti keleto susitikimų. Tačiau, kalbant apie didesnius pokyčius ir simptomų mažinimą ilgalaikiame kontekste, dažnai prireikia ilgalaikio darbo ir didelių pastangų.
tags: #kada #reikalingas #psichiatras