Vaikų psichologas - tai specialistas, padedantis vaikams ir paaugliams įveikti emocinius, elgesio ir psichologinius iššūkius. Suprasti, kada kreiptis į vaikų psichologą, yra svarbus žingsnis užtikrinant vaiko emocinę ir psichologinę sveikatą. Tiek mažo, tiek didelio žmogaus gyvenimas kasdien yra kupinas įvairiausių patyrimų - malonių, įkvepiančių, stebinančių ar trikdančių. Be džiugių akimirkų vaikui, tėvams ar šeimai kartais tenka susidurti su sunkumais, kuriems įveikti reikia vaikų psichologo pagalbos.
Kada reikalinga psichologo pagalba?
Dažniausiai vaiko patiriamus sunkumus parodo pasikeitęs vaiko elgesys. Ne mažiau svarbūs ir pačių tėvų jausmai, kai kyla nerimas ar abejonės dėl savo vaiko emocinės būsenos. Kartais apie galimus vaiko sunkumus tėvams pasako susirūpinę kiti artimos aplinkos žmonės - darželio auklėtojai, mokytojai, šeimos draugai. Tėvai gali kreiptis į vaikų psichologą ne tik susidūrę su rimtais sunkumais, bet ir tiesiog norėdami pasitarti įvairiais vaikų ir paauglių auginimo ir auklėjimo klausimais, siekdami geriau suprasti savo vaiką, pagerinti santykius su juo, sužinoti, kaip reaguoti į vaiko elgesį tam tikrose situacijose, kaip konstruktyviai nustatyti leistino elgesio ribas ir įvairiais kitais klausimais tam, kad šeimoje visiems kartu gyventi būtų gera ir malonu.
Štai keletas situacijų, kada kreiptis į specialistus gali būti būtina:
Emociniai sunkumai
Jei pastebite, kad jūsų vaikas yra nuolat liūdnas, nerimauja arba pasirodo, kad turi intensyvias emocines reakcijas į kasdienes situacijas, tai gali būti požymis, kad jam reikia profesionalios pagalbos. Emociniai sunkumai gali kilti dėl įvairių priežasčių, įskaitant šeimos problemas, stresą arba emocinę traumą. Jei vaikas ilgą laiką jaučiasi liūdnas, neramus arba pasikeitė jo elgesys (pvz., tapo agresyvus ar uždaras).
Elgesio problemos
Jei jūsų vaikas turi elgesio problemų, tokiomis kaip agresyvumas, nepaklusnumas, nuolatiniai konfliktai su kitais arba elgesio sutrikimai, tai gali sukelti sunkumų jums ir jo mokykloje. Vaikų psichologas gali padėti identifikuoti šių problemų priežastis ir kurti strategijas joms spręsti. Jei vaiko elgesys sukelia problemų namuose arba mokykloje, psichologo pagalba gali būti naudinga.
Taip pat skaitykite: Amitriptilinas: Nuo psichikos sveikatos iki miego
Elgesio ir emocijų sutrikimai skirstomi į:
- Aktyvumo ar/ir dėmesio sutrikimus: aktyvumo sutrikimas, dėmesio sutrikimas, aktyvumo ir dėmesio sutrikimas.
- Elgesio sutrikimus: prieštaraujančio neklusnumo sutrikimas, elgesio sutrikimas (asocialus elgesys).
- Emocijų sutrikimus: nerimo spektro sutrikimas, nuotaikos spektro sutrikimas.
Šiuos sutrikimus nustato savivaldybės pedagoginė psichologinė tarnyba, atlikusi išsamų įvertinimą.
Hiperkinezinis elgesio sutrikimas, dar žinomas kaip hiperaktyvumo sutrikimas, dažniausiai paveikia centrinę nervų sistemą. Šis sutrikimas dažniausiai diagnozuojamas vaikystėje. Jis pasireiškia nuolatiniu, hiperaktyvumu ir impulsyvumu, dėmesio stoka, kurie gali turėti neigiamą poveikį kasdieniam gyvenimui, mokymuisi ir socialiniams santykiams. Ši liga gali turėti ilgalaikių pasekmių suaugusiųjų gyvenime, jei nebus laiku diagnozuota ir gydoma. Hiperkinezinio elgesio sutrikimo gydymas gali apimti tiek medicininius, tiek nemedicininius sprendimus. Medicininis gydymas dažnai apima vaistus, tokius kaip stimulantai, kurie padeda reguliuoti neurotransmiterių lygį smegenyse.
Aktyvumo ir dėmesio sutrikimas (ADS) yra raidos sutrikimas, pasireiškiantis dėmesio išlaikymo sunkumais ir per dideliu aktyvumu. Šiam sutrikimui būdinga ankstyva pradžia dar vaikystėje, iki 12-os metų amžiaus, dažnai tęsiasi paauglystėje ir suaugusiame amžiuje. Aktyvumo ir dėmesio sutrikimo gydymas yra kompleksinis. Šį gydymą sudaro gyvensenos įpročių keitimas, psichoedukacija apie sutrikimą, palaikomoji psichoterapija, orientuota į simptomus, šeimos psichoterapija bei medikamentinis ADS simptomų gydymas. Įtarus simptomus, būtina kreiptis į savo šeimos gydytoją ir gauti nukreipimą pas psichikos sveikatos specialistą. Aktyvumo ir dėmesio sutrikimas gali būti su elgesio sutrikimais arba be jų - tai ir yra pagrindinė detalė, nuo kurios priklauso tolimesnė pagalba.
Mokymosi sunkumai
Kai kurie vaikai gali susidurti su mokymosi sunkumais, tokiomis kaip disleksija, dėmesio trūkumas su hiperaktyvumu (ADHD) ar kitos mokymosi sutrikimai. Vaikų psichologas gali padėti nustatyti šiuos sutrikimus ir pasiūlyti tinkamas intervencijas ir terapines programas. Jei pastebite, kad vaikas sunkiai susikaupia mokykloje.
Taip pat skaitykite: Pagalbos vaikui galimybės
Traumos ar krizės
Vaikai taip pat gali patirti traumas arba krizes, tokias kaip artimųjų mirtis, skyrybos, nelaimei išgyventi ar kitos sunkios patirtys. Šios patirtys gali turėti ilgalaikių poveikių vaiko emocinei sveikatai. Vaikų psichologas gali padėti vaikui pergyventi traumas ir krizes, mokytis susidoroti su jomis ir toliau vystytis. Vaikui patyrus traumą, netektį ar kitą emocinę krizę, vaikų psichologo palaikymas gali padėti ją pergyventi.
Socialinės problemos
Vaikai gali susidurti su socialinėmis problemomis, pvz., turėdami sunkumų bendraudami su bendraamžiais, turėdami mažai draugų arba patirdami socialinį izoliaciją. Vaikų psichologas gali padėti vaikui įgyti socialinių įgūdžių ir geriau suprasti taisykles ir normas bendraujant su kitais. Jei vaikas turi sunkumų bendraujant su kitais vaikais ar turi socialinių įtraukties problemų, psichologo pagalba gali būti būtina.
Pasikeitimai šeimoje
Pasikeitimai šeimoje, tokiuose kaip skyrybos, naujas brolių ar seselių atsiradimas, persikėlimas arba praradimas, gali turėti didelį emocinį poveikį vaikui. Jei pastebite, kad jūsų vaikas sunkiai prisitaiko prie tokių šeimos pokyčių, vaikų psichologo pagalba gali būti svarbi.
Kita dažna problema - tėvų skyrybos, kurias vaikai sunkiai išgyvena. Kuomet vaikas netenka savo augintinio - šuniuko, kačiuko ar kito gyvūnėlio, jį gali apimti slogi nuotaika. Suaugusiajam gali atrodyti, kad vaikas ilgainiui problemą pamirš, tačiau atžala tarsi užsidaro savyje, tampa liūdnas, nenori žaisti su draugais.
Kitos priežastys
- Jei pastebėjote, kad vaikas ima rengtis drabužiais ilgomis rankovėmis šiltuoju metų laiku.
- Paauglystėje ar po įvairių traumų vaikui gali atsirasti nepilnavertiškumo, kaltės jausmas, nenoras gyventi ar net bandymas nutraukti savo gyvybę.
- Šiuo metu mokyklose yra aktuali patyčių problema.
- Kai vaikas praranda artimąjį (skyrybos, mirtis), su kuriuo siejo labai stiprus ryšys, gali pasireikšti potrauminis stresas.
Kaip pasiruošti pirmajam vizitui pas psichologą?
Ruošiantis pirmam susitikimui su psichologu dažnai tiek vaikas ar paauglys, tiek ir tėvai išgyvena nerimą, kas yra visiškai natūralu šioje nežinios situacijoje. Nepaisant savo išgyvenimų, tėvams tenka savo vaikams padėti išgyventi jų emocijas bei atsakyti į jų klausimus.
Taip pat skaitykite: Viskas apie psichologo darbą
Ruošiantis susitikimui su psichologu, svarbus tampa tinkamas laikas, nuoširdumas ir atvirumas. Pokalbis su vaiku turi vykti tik tada, kai su vaiku draugiškai sutariate, taip pat svarbu kalbėti vaikui suprantamais žodžiais bei sakyti tiesą apie tai, dėl ko planuojate apsilankyti pas psichologą, pavyzdžiui, galima įvardyti: ,,tu dažnai būni liūdnas ir mums reikalinga pagalba, kad galėtume padėti tau tai išgyventi ir jaustis geriau”, ir pan. Paaiškinkite vaikui, kad psichologas yra specialistas, kuris gali padėti suprasti, dėl ko vaikas taip jaučiasi, bei rasti būdų jaustis geriau.
Būkite pasiruošę ir skirkite laiko atsakyti į vaikui kylančius klausimus, o jei nežinote atsakymo, atvirai apie tai pasakykite savo vaikui bei pasiūlykite būtinai tai išsiaiškinti, kai nuvyksite pas psichologą. Nuovargio metu ar konfliktinėje situacijoje pasakymas vaikui apie būsimą susitikimą su psichologu gali skambėti kaip bausmė ar grasinimas ir gali sukelti pyktį, norą priešintis.
Labai svarbu suprantamai papasakoti, kas yra vaikų psichologas, kaip vyksta užsiėmimai, ką juose galima veikti, kiek laiko jie trunka ir kur tuo metu bus tėvai. Mažesniems vaikams galima paaiškinti pasitelkiant gydytojo analogija: kai mums ką nors skauda, mes einame pas vaikų gydytoją, o kai mes išgyvename daug nemalonių jausmų bei patiriame sunkumų, kuriuos sunku iškentėti ir įveikti, mes kreipiamės į vaikų psichologą. Šis specialistas padeda vaikams geriau jaustis bei įveikti pasitaikančius sunkumus. Psichologo kabinete vaikai gali žaisti, vaidinti, piešti ar užsiimti kitomis smagiomis veiklomis, taip pat gali pasiūlyti savo sugalvotų veiklų.
Paaugliams svarbu žinoti, kad psichologas yra tas žmogus, kuris besąlygiškai priima, nevertina ir niekam neatskleidžia patikėtos informacijos. Kalbėkite apie vaikų psichologą pozityviai, padrąsinkite vaiką elgtis laisvai, būti savimi. Svarbu parodyti vaikui, kad jums rūpi jų emocinė savijauta, kad turite drąsos atvirai žvelgti į sunkumus ir norite jiems padėti. Perduokite vaikui žinutę, kad jis nėra problema, kad psichologas kalbėsis ir padės ne tik jam, bet ir tėvams. Svarbu patiems suprasti ir perteikti tai savo vaikui, kad pagalbos ieškojimas yra problemos sprendimo pradžia.
Kaip vyksta psichologinė pagalba?
Pirmiausia atliekamas psichologinis įvertinimas, kurio prasmė tokia pati kaip ir vaiko fizinio negalavimo įvertinimas, apsilankius pas šeimos gydytoją. Tai vienas iš esminių klausimų, į kuriuos vaikų psichologas ir ieško atsakymo prieš pradėdamas teikti pagalbą, gydymą. Kartais šis procesas, galintis trukti apie 5 -10 susitikimų su vaiku bei tėvais, ir yra pagrindinė pagalba, nes psichologinio įvertinimo metu atsakoma, kas vaikui yra ir kokia konkrečiai pagalba gali būti vaikui naudinga, jei apskritai jos reikia.
Su tėvais aptariama, ar vaikui reikalinga ilgalaikė pagalba ir naudinga būtų psichoterapija, ar jis pajėgus pasinaudoti ja. Kartais gali užtekti 20-30 vaikų psichologo konsultacijų tam tikrų įgūdžių įgijimui, padėsiančių įveikti išgyvenamą krizę ar paskatinti psichologinį augimą. Kartais veiksmingiausia pagalba vaikui dalyvavimas bendraamžių grupėje, į kurią renkasi panašių sunkumų turintys vaikai. Kartais tam tikri pokyčiai vaiko aplinkoje: šeimoje ar mokykloje, pasirodo turintys didžiausios įtakos problemų sprendimui.
Tėvų vaidmuo - suteikti vaikų psichologui informacijos apie vaiką, jo elgesį namuose ir bendruomenėje, paruošti vaiką pirmam vizitui pas vaikų psichologą bei aktyviai įsitraukti į pokyčių procesą. Didžiausia sėkmė įveikiant sunkumus lydės, jei tėvai dės pastangų, siekdami pokyčių. Dažnai reikalingas ir vaiko mokytojų įsitraukimas. Vaikų psichologui labai svarbu šių žmonių bendradarbiavimas ir parama, be to dažnai jis mažai kuo galės padėti. Svarbu suprasti, kad pasiūlymai tėvams ar kitiems žmonėms iš artimos vaiko aplinkos, keisti savo elgesį reiškia paskatinimą išbandyti kitokius elgesio, reagavimo modelius, kurie galbūt pasirodytų efektyvesni nei iki šiol taikyti. Vaikų psichologas tyrinėja ir bando suprasti, kodėl šis vaikas šiuo gyvenimo momentu yra toks, koks yra ir kas jam padėtų. Dažnai tėvai kaltina save dėl vaiko sunkumų arba bando suprasti, kas apskritai kaltas dėl situacijos.
Specialistai, galintys padėti
Svarbu žinoti, į kokį specialistą kreiptis konkrečiu atveju:
- Vaikų gydytojas (pediatras) - jei kyla fizinių sveikatos problemų, pirmiausia įvertins vaiko būklę ir, jei reikia, nukreips pas kitus specialistus.
- Psichologas - jei vaikas patiria pažinimo sunkumų arba emocines problemas, psichologas gali atlikti įvertinimą ir pasiūlyti terapinį planą. Psichologas padeda rinkti informaciją apie asmens psichinę būklę ištirdami jų mintis, jausmus ir elgesį, dėmesio, atminties ir raidos ypatumus, tačiau neturi teisės skirti vaistų. Vaikų psichologas ne tik vertina, bet ir konsultuoja.
- Psichiatras - jei būtina medikamentinė terapija dėl psichikos sveikatos problemų, vaikas gali būti nukreiptas pas psichiatrą. Gydytojo psichiatro kompetencija - diagnozuoti psichikos sveikatos sutrikimus ir prireikus skirti reikalingą gydymą: vaistus, psichologo, logopedo, kineziterapeuto ar kt. specialistų konsultacijas.
Psichoterapeutas - tai specialistas, kuris gali būti psichologas arba psichiatras, tačiau turi papildomą mokymą psichoterapijos srityje. Psichoterapeutai dirba su pacientais teikdami pokalbių terapiją, padeda spręsti emocines problemas, stresą, santykių problemas ir kitus iššūkius, naudodamiesi įvairiomis terapijos metodikomis. Psichoterapija yra ilgas procesas (gali trukti keletą metų). Kokiais metodais psichoterapeutas dirba, lemia jo baigtos psichoterapijos krypties - psichodinaminės, kognityvinės, geštalto, individualiosios ar kt.
Kaip rasti tinkamą vaikų psichologą?
Kai atėjo laikas rasti tinkamą vaikų psichologą, svarbu pasirinkti patikimą ir kvalifikuotą specialistą. Pasitarkite su šeimos gydytoju arba mokykloje dirbančiu specialistu (socialiniu pedagogu, mokyklos psichologu). Jie dažnai turi žinių ir patirties, kad galėtų nurodyti jums gerus vaikų psichologus savo regione. Ieškokite rekomendacijų ir atsiliepimų. Paprašykite draugų, šeimos narių arba mokytojų, ar jie gali rekomenduoti gerą vaikų psichologą. Be to, internete galite ieškoti atsiliepimų apie skirtingus specialistus. Tikrinkite kvalifikaciją bei išsilavinimą. Pasitikrinkite, ar pasirinktas vaikų psichologas turi tinkamą išsilavinimą ir patirtį, susijusią su vaikų ir paauglių psichologija. Susitikite su keliais specialistais. Prieš priimant galutinį sprendimą, verta susitikti su keliais vaikų psichologais. Susitikimai padės jums geriau suprasti jų požiūrį, stilių ir komunikacijos būdus. Atkreipkite dėmesį į tarpusavio sąveiką. Svarbu jaustis patogiai ir pasitikėti pasirinktu vaikų psichologu. Jų supratimas, empatija ir gebėjimas kurti sveiką ryšį su jūsų vaiku yra labai svarbūs.
Prieš susitikdami su vaikų psichologu, galite pasvarstyti, kokie yra jūsų tikslai ir lūkesčiai. Ar norite, kad jūsų vaikas įgytų tam tikrus įgūdžius, įveiktų tam tikrus sunkumus arba rastų būdų valdyti savo emocijas? Atkreipkite dėmesį į vaiko poreikius ir tai, kuo jis dalinasi. Susiruoškite prieš susitikimą galvodami apie savo vaiko poreikius ir iššūkius. Pasidalinkite su psichologu informacija apie tai, kokios yra vaiko stiprybės, kas jį neramina ar kelia sunkumų. Būkite atviras ir pasitikėkite specialistu. Pirmasis susitikimas su vaikų psichologu gali būti neramus arba įtemptas, tačiau svarbu išlaikyti atvirumą ir pasitikėjimą. Psichologas yra čia, kad padėtų jūsų vaikui ir jums, todėl būkite atviri savo patirtims, emocijoms ir klausimams. Klauskite klausimų. Susitikimo metu nebijokite klausti klausimų, kad geriau suprastumėte terapijos procesą ir metodiką. Galite paklausti apie psichologo patirtį, naudojamų metodų veiksmingumą, sesijų trukmę, pasiekiamumą tarp susitikimų ir pan. Būkite pasiruošę pasidalinti informacija. Pirmasis susitikimas gali būti skirtas informacijos rinkimui, todėl būkite pasiruošę pasidalinti savo vaiko istorija, buvusiomis terapijomis ar konsultacijomis bei bet kokiomis kitomis svarbiomis detalėmis.
Kur kreiptis pagalbos?
- Pasirinktos pirminės asmens sveikatos priežiūros įstaigos Psichikos sveikatos centre teikiamos medicinos psichologo, vaikų ir paauglių psichiatro konsultacijos bei asmens ir (ar) šeimos psichologinės konsultacijos.
- Nemokamas psichologinės gerovės ir psichikos sveikatos stiprinimo paslaugas ugdymo įstaigų bendruomenėms teikia Šiaulių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras (organizuojamos individualios psichologo konsultacijos, psichologo konsultacijos grupėms bei emocinės gerovės konsultavimo paslaugos).
Alternatyvūs terapijos būdai
- Hipoterapija - tai gydomoji terapija su žirgais, kurios metu pasitelkiamas žirgo judėjimas tam, kad būtų pagerinta žmogaus fizinė, emocinė ar psichologinė būklė.
- Neurografika - tai kūrybinė, savianalizės ir emocinio išlaisvinimo technika, kuri jungia piešimą, psichologiją ir neuromokslą.
- Miško terapija - tai sąmoningas buvimas miške ar gamtoje, siekiant pagerinti fizinę, emocinę ir psichinę savijautą.
- Dramos terapija - tai terapinė praktika, kurioje naudojami vaidinimai, improvizacija, kūrybiniai procesai ir vaidmenų žaidimai, siekiant padėti žmonėms spręsti psichologines problemas, išgyventi emocinius sunkumus ir ugdyti savivertę bei pasitikėjimą savimi.
- Meno terapija - tai psichoterapijos forma, kuri naudoja meninius procesus (tokius kaip piešimas, tapyba, lipdymas ir pan.) kaip priemonę saviraiškai, emocijų pažinimui ir psichologinei savijautai gerinti.
Švietimo pagalba ugdymo įstaigoje
- Mokinių ugdymosi sunkumus vertina mokyklos vaiko gerovės komisija, specialiuosius ugdymosi poreikius vertina savivaldybės pedagoginė psichologinė tarnyba.
- Mokiniams ikimokyklinio ugdymo įstaigose, bendrojo ugdymo mokyklose teikiama specialiojo pedagogo, logopedo, tiflopedagogo, surdopedagogo, socialinio pedagogo, psichologo pagalba.
- Esant poreikiui pedagogai mokiniams pritaiko ugdymo turinį, parenka mokymo strategijas, priemones, pritaiko mokyklos, klasės aplinką, naudoja techninės pagalbos priemones.
- Mokiniams / vaikams rengiami individualaus ugdymo planai. Šių planų dalis yra pagalbos planas, kurį rengiant įtraukiami mokytojai bei bendradarbiaujama su švietimo pagalbą teikiančiais specialistais.
Psichikos sveikata - svarbi kiekvienam
Psichikos sveikata - tai gera asmens savijauta, kai jis gali realizuoti savo gebėjimus, įveikti įprastus gyvenimo sunkumus, dirbti ir dalyvauti visuomenės gyvenime. Psichikos sveikata yra neatsiejama bendros sveikatos dalis. Gera psichikos sveikata padeda mums pajusti gyvenimo džiaugsmą, geriau pažinti žmones ir mus supančią aplinką, kontroliuoti savo jausmus ir elgesį, lengviau įveikti stresą ir kasdieninio gyvenimo pokyčius. Gera vaikų psichikos sveikata lemia jų įpročius, pasiekimus moksle, socializaciją ir gerą būsimą sveikatą. Ilgalaikės psichikos sveikatos pagrindas formuojasi ankstyvajame amžiuje. Apie pusę psichikos sveikatos sutrikimų pasireiškia iki 14 metų, du trečdaliai jų pasireiškia iki 24 metų. Negydomi vaikų ir paauglių psichikos sveikatos sutrikimai turi ilgalaikių pasekmių - vyresniame amžiuje gali kilti elgesio sunkumų ar pasireikšti sunkesni psichikos sveikatos sutrikimai. Tėvams, ugdymo įstaigų specialistams įtarti vaikų psichikos sveikatos sutrikimus ar atskirti juos nuo charakterio ypatybių, nėra lengva.
tags: #kada #vaikui #reikia #psichologo #pagalbos