Amitriptilinas - tai klasiškas antidepresantas, dažnai naudojamas ne tik depresijai, bet ir kitoms psichikos sveikatos problemoms, įskaitant nemigą. Straipsnyje aptariama amitriptilino istorija, jo veikimo mechanizmas, panaudojimas gydant nemigą ir kitus sutrikimus, taip pat svarbūs aspektai, susiję su vaisto vartojimu ir galimu šalutiniu poveikiu.
Amitriptilino atsiradimas ir priklausomybė
Amitriptilinas priklauso triciklių antidepresantų grupei. Jis buvo sukurtas 1960-aisiais ir ilgą laiką buvo laikomas pirmuoju pasirinkimu gydant depresiją. Šiuo metu jis taip pat plačiai pripažįstamas kaip efektyvus vaistas nemigos gydymui.
Iki 1950 metų depresijai gydyti buvo vartojami įvairūs natūralūs ir sintetinės kilmės opioidai ir amfetamino grupės preparatai. Kai kurie narkotiniai opioidai iki šiol medicinoje taikomi kaip stiprios skausmą malšinančios medžiagos, tačiau jau senokai nebenaudojami psichiatrijoje. Kaip ir amfetamino grupės preparatai, šiuo metu labiau žinomi kaip narkotinės-sichotropinės medžiagos.
Veikimo mechanizmas ir poveikis
Amitriptilinas veikia blokuodamas tam tikrų neurotransmiterių, tokių kaip serotoninas ir norepinefrinas, reabsorbciją smegenyse. Amitriptilinas turi sedatyvinių savybių, kurios gali padėti atpalaiduoti pacientus ir palengvinti miego įsisavinimą. Šis vaistas gali padėti normalizuoti miego ciklą, užtikrinant, kad pacientai ne tik greičiau užmigtų, bet ir miegotų ilgiau bei geriau. Kadangi nemiga ir depresija dažnai yra susijusios, amitriptilino vartojimas gali turėti teigiamą poveikį abiems sutrikimams.
Amitriptilino panaudojimas nemigos gydymui
Nemiga yra sudėtingas sutrikimas, kuris gali turėti daug priežasčių - nuo psichologinių problemų iki fizinių ligų. Amitriptilinas yra efektyvus ir plačiai naudojamas vaistas, padedantis gydyti nemigą bei gerinantis miego kokybę. Jo gebėjimas veikti neurotransmiterius, sedatyvinis poveikis ir teigiamas poveikis depresijos simptomams daro jį svarbiu gydymo įrankiu.
Taip pat skaitykite: Amitriptilinas vyresniame amžiuje: ką reikia žinoti
Dozavimas ir vartojimo būdas
Amitriptilino dozė gali skirtis priklausomai nuo individualios paciento būklės, amžiaus ir kitų sveikatos veiksnių. Specialistai dažnai rekomenduoja pradinę mažą dozę, pavyzdžiui, 10-25 mg, kuriama prieš miegą. Amitriptilinas turėtų būti vartojamas per burną, užgeriant stikline vandens.
Šalutinis poveikis ir kontraindikacijos
Kaip ir daugelis vaistų, amitriptilinas gali sukelti įvairius šalutinius poveikius. Nors ne visi pacientai jų patiria, svarbu būti informuotiems apie galimus simptomus. Pasirenkant amitriptiliną kaip gydymo būdą, būtina atsižvelgti ir į galimas kontraindikacijas.
Antidepresantų atsiradimo istorija
Antidepresantų istorija neatsiejama nuo bendros psichofarmakologijos istorijos, kadangi iš vienų cheminių medžiagų, jas šiek tiek modifikuojant, būdavo atrandamos kitos: su skirtingomis farmakologinėmis savybėmis, skirtingomis psichiatrinėmis indikacijomis, šalutiniais poveikiais. Vaistų psichikos ligoms gydyti atsiradimo istorijoje dominuoja kelios mokslininkų, chemikų, psichiatrų, farmakologų pavardės, farmacinių kompanijų pavadinimai. Dalis tų kompanijų gyvuoja iki šiol ir yra lyderiaujančios pasaulyje.
Taigi mokslinis psichofarmakologijos pagrindas padėtas dar 1915 metais, beveik prieš šimtmetį. Tuo metu pradėtas tyrinėti įvairių cheminių medžiagų poveikis gyvūnų elgsenai.
Triciklių antidepresantų atradimas
Štai atliekant tyrimus su imipraminu pastebėta, jog iš 500 tiriamųjų savanorių įvairūs psichikos sutrikimai sušvelnėdavo tik tiems pacientams, kurie sirgo dar ir endogenine depresija su protiniu ir motoriniu atsilikimu. Taip atrastas pirmasis triciklis antidepresantas. Po jo išpopuliarėjo ir iki šių dienų yra vartojamas kitas panašus tos pačios grupės preparatas - amitriptilinas, taip pat - nortriptilinas bei kiti.
Taip pat skaitykite: Šalutinis amitriptilino poveikis: ką reikia žinoti
Nors triciklių antidepresantų grupė pasižymėjo įvairiomis kitomis farmakologinėmis savybėmis, kaip sedacija ar antipsichotinis poveikis, manoma, jog depresijos simptomus jie slopindavo per neurotransmiterio noradrenalino atgalinio įsiurbimo į noradrenerginius neuronus blokadą. Taip iš dalies padidėja ir serotonino koncentracija. Sukūrus triciklius antidepresantus gimė pirmoji galima depresijos kilmės teorija - depresiją sukelia noradrenalino trūkumas sinapsėse.
MAO inhibitoriai ir SSRI
Kai kurie farmakologai vėliau ėmė tyrinėti ir kitų neurotransmiterių - biogeninių aminų atgalinį įsiurbimą, to įsiurbimo slopinimą nervų sistemoje. Ypač serotonino. Tais pačiais metais atsirado pirmasis antidepresantas, MAO inhibitorius, - nialamidas. MAO inhibitoriai slopina endogeninių aminų skaidymą nervo galūnėje per fermentą monoaminooksidazę (iš čia ir kilo pavadinimas MAO inhibitoriai). Dar kiek vėliau „Elli Lilly“ kompanijos farmakologai ir chemikai iš difenhidramino sukūrė pirmąjį trečiosios kartos antidepresantą, serotonino atbulinės rezorbcijos inhibitorių (angl. SSRI). Tai fluoksetinas. Šis preparatas vartojamas iki šiol ir geriausiai žinomas firminiu „Prozako“ pavadinimu.
Eksperimentai ir vaistų kūrimas
1950 metus iš tiesų galima drąsiai vadinti eksperimentiniais metais, kuomet vaistų kūrimas ir bandymas nebuvo taip griežtai reglamentuojamas ir apibrėžiamas ne tik teisinėmis, bet ir etinėmis normomis. Štai kaip vaistai gydyti depresijai, išbandyti ir antituberkulioziniai vaistai. Pavyzdžiui, izoniazidas ar dar toksiškesnis iproniazidas. Manoma, kad šių vaistų poveikis buvo panašus į vėliau atrastų MAO inhibitorių poveikį - slopinami monoamino oksidazės fermentai, neleidžiama skilti biogeniniams aminams nervo galūnėje.
Psichofarmakologijos istorija byloja, jog medicinos chemikai ir farmakologai cheminę medžiagą sintezuodavo, modifikuodavo, testuodavo tol, kol ji suteikdavo pageidaujamą efektą ir farmacinės kompanijos sutikdavo investuoti į naujo vaisto kūrimą. Įtraukus cheminę medžiagą į žmonių vartojamų vaistų sąrašą, ją būdavo galima toliau koreguoti, manipuliuoti molekulėmis ir išbandyti naujas indikacijas, laboratorijos gyvūnų, galiausiai žmogaus organizmo atsaką. Daugelis psichoterapinių vaistų būtent ir atrasti eksperimento, bandymo būdu. Kaip ir kai kurios psichikos ligų kilmės teorijos.
Rizikos veiksniai ir prevencija
Svarbu nedelsiant kreiptis į gydytoją pastebėjus ilgalaikį nuovargį ar kitus įtartinus simptomus. Venkite savarankiškai vartoti vaistus, maisto papildus ar taikyti intensyvią mankštą be specialisto rekomendacijos, nes tai gali sustiprinti simptomus ar sukelti paūmėjimus.
Taip pat skaitykite: Kada kreiptis į psichologą?
tags: #amitriptilinas #kada #pradetas #gaminti