Įvadas
Įžengus į medijų amžių, kuris prasidėjo dar XIX amžiuje su fotografijos ir kino išradimu, kompiuterio atsiradimas ir jo pritaikymas masiniam naudojimui per internetą sukėlė tikrą technologinę revoliuciją. Pastaruoju metu internetu daug ir dažnai naudojasi vis jaunesni vaikai. Laikas, praleidžiamas prie medijų, turi tendenciją ilgėti, o tai didina probleminio medijų vartojimo riziką, galinčią nuvesti į priklausomybę. Šiame straipsnyje aptarsime, kaip kompiuteris ir internetas veikia paauglių psichologinę raidą, kokios rizikos slypi pernelyg dideliame naudojime ir kokios prevencinės priemonės gali padėti apsaugoti jaunąją kartą.
Probleminis medijų vartojimas ir priklausomybės rizika
2018-2020 m. atlikto tyrimo duomenimis, jaunesnio mokyklinio amžiaus grupėje (7-10 metų vaikų) naudojimosi ekranais trukmė viršijo dvi valandas ir turėjo tendenciją augti (134 min. - 2018 m., 146 min. - 2019 m.). Medijų naudojimas tapo ypač problematiškas COVID-19 pandemijos metu, kai dėl nuotolinio mokymosi pradinukų prie ekranų praleidžiamas laikas padidėjo iki keturių su puse valandų.
Tyrimai rodo, kad skaitmeninių technologijų naudojimo įpročiai susiformuoja ikimokykliniame amžiuje ir yra pastovūs, tęsiasi vėlesnėje vaikystėje. Vaikai, kurie žiūrėjo daug televizijos, palyginus su kitais, ir vėliau išlieka daug televizijos žiūrinčioje grupėje - net iki suaugusiųjų amžiaus. Tiriant pradinukus, pastebima, kad buvimas prie ekranų jau yra tapęs ritualizuotu elgesiu, kurį tampa vis sunkiau pakeisti.
Bioekologinis modelis ir PIN
Bronfenbrenner'is (1979) sukūrė bioekologinį modelį, paremtą kontekstiniu požiūriu į žmogaus raidą. Ekologinio modelio esmė - žmogaus ir aplinkos sąveika. Jo teigimu, vaikas formuojasi ne vakuume, bet aplinkoje, kuri jį įtakoja ir kurią įtakoja jis. Tirti ir atpažinti probleminį interneto naudojimą (PIN) yra itin svarbu. Mokslininkai ir psichikos sveikatos specialistai sutaria, kad PIN yra rimta grėsmė asmens psichikos sveikatai.
PIN rizika ypač išauga pradiniame mokykliniame amžiuje, nes tuo metu vaikai vis dažniau ima naudotis internetu savarankiškai neprižiūrint tėvams bei padidėja vaikų, turinčių asmeninius išmaniuosius įrenginius, skaičius. Jau ankstyvame amžiuje ilgas ir dažnas naudojimasis ekranais, tėvų nuostatos bei vaiko savireguliacijos sunkumai (emocingumas, impulsyvumas) tampa svarbiais rizikos veiksniais, ar naudojimasis internetu kels problemų.
Taip pat skaitykite: Kompiuteriniai nerimo matuokliai
PIN pasireiškimo veiksniai
- Individualūs veiksniai: tam tikras būdas, pvz., impulsyvumas; vaiko atveju - mažesnė savireguliacija.
- Aplinkos veiksniai: artimiausia aplinka, santykiai su tėvais, tėvų ir mokyklos taisyklės ir pan., patiriamos įtampos, nesėkmės. Kuo vaiko ir tėvų santykiai prastesni, tuo didesnė rizika vaikui įsitraukti į veiklas internete.
- Interneto veiksniai: interneto pasiekiamumas, galimybė jungtis bet kada; asmeninio įrenginio turėjimas; veiklų internete pobūdis ir pan. Paprastai veiklos būna labai įtraukios, tad įrenginiai, leidžiantys jungtis prie interneto, neturėtų būti lengvai pasiekiami vaiko aplinkoje.
Yra tyrimų, pabrėžiančių didesnę PIN riziką berniukams dėl ilgesnio laiko, praleidžiamo itin įtraukiose veiklose - žaidžiant vaizdo žaidimus, tačiau mergaitės laiką leidžia naršydamos socialiniuose tinkluose ar žiūrėdamos vaizdo įrašus - joms įtraukesnės būtent šios veiklos. Paauglystėje, patiriant įtampą ir stresą keliančius brendimo iššūkius, itin patrauklu pasislėpti ar ieškoti nusiraminimo virtualioje erdvėje, tačiau tai - tarsi uždaras ratas: emocijų ar elgesio problemos didina PIN, o pastarasis ilgainiui lemia dar prastesnę emocijų reguliaciją.
Šeimos gydytojų ir psichikos sveikatos specialistų vaidmuo itin svarbus atpažįstant, kokiais atvejais už tam tikrų vaikų sveikatos problemų slypi PIN. Ypač, jeigu į specialistus kreipiamasi dėl įvairių vaikų somatinių skundų, o atlikus tyrimus aiškios nusiskundimų priežasties nerandama - sukluskime, ar neslypi už to perteklinis ir probleminis interneto naudojimas. Jeigu santykiai šeimoje nėra geri arba vaikas turi mokymosi sunkumų, internetas jam yra puikus būdas pasislėpti arba užsimiršti. Kuo vaiko reali aplinka yra jam nepriimtinesnė, tuo didesnė pagunda likti virtualioje realybėje. Pastebėjus, jog reikėtų pagalbos, kad vaiko poreikiai būtų tinkamai atliepiami jo realioje aplinkoje, būtina nukreipti vaiką ir visą šeimą (būtinai su tėvais) psichologo ar psichoterapeuto konsultacijai.
Rekomendacijos tėvams ir globėjams
Kalbant apie labiausiai pažeidžiamą - vaikų ir jaunimo grupę - svarbu mokyti tėvus ir globėjus.
- Sutarti dėl ekranų naudojimo taisyklių. Riboti vaikų ir paauglių laiką prie ekranų, renkantis saugų pagal amžių ekranų laiką: taisyklė 0-1-2-3 (valandų sk.: 0-2 metų vaikams - 0 val., ikimokyklinio amžiaus vaikams (2-5 metai) - iki 1 val. per dieną; pradinio mokyklinio amžiaus vaikams (6-10 metų) - iki 2 val. per dieną; jaunesniems paaugliams (11-14 metų) - iki 3 val.).
- Užtikrinti miegą. Vaikystėje ir paauglystėje tinkamas, pakankamas miegas yra kritiškai svarbus. Deja, pastaruoju metu atliekami tyrimai rodo, kad dėl PIN labai nukenčia vaikų (ir ikimokyklinio, ir pradinio mokyklinio amžiaus, ir paauglių) miegas.
- Valgyti be ekranų. Gydytojai galėtų padėti atkreipti dėmesį į tai, ar tėvai nenaudoja ekranų vaiko maitinimo ir valgymo metu.
- Skatinti fizinį aktyvumą, svarbu pabūti lauke bent 1 val.
- Suplanuoti laiką ryte be skaitmeninių technologijų, vos tik atsibudus nepulti tikrinti naujienų, el. pašto ir kitų žinučių, o jas perskaityti, pavyzdžiui, tik atėjus į darbą.
- Leidžiant internetu naudotis vaikams, svarbu užtikrinti, kad turinys atitiktų amžių.
- Daugelis šiuolaikinių žaidimų žaidžiami partijomis ir dėl to tėvams labai svarbu tai žinoti ir susitarti su vaikais dėl žaidimų partijų skaičiaus, o ne laiko, praleidžiamo žaidžiant internete.
Stresas ir jo įtaka paaugliams
Stresas - tai organizmo adaptacinių gynybinių reakcijų, kylančių veikiant kokiam nors dirgikliui, visuma. Stresą patiriantis organizmas tampa imlus daugeliui laiko ir civilizacijos ligų: infarktams, insultams, vėžiui, nervų ir skrandžio ligoms. Stresas dažnai yra ankstyvosios paauglystės palydovas, nuo kurio priklauso psichologinė savijauta.
Gebėjimas įveikti įvairius stresus priklauso nuo daugybės veiksnių: paveldėtų savybių, išugdytų asmenybės bruožų, ankstyvos vaikystės patirties, tėvų, šeimos, mokyklos, kolegų ir bendraamžių įtakos, socialinių lūkesčių, mokymosi ir darbo pasiekimų. Stresą gali sukelti netikėti, nauji, neaiškūs, neišvengiami, keli vienu metu vykstantys pokyčiai, paauglio atsiskyrimas nuo šeimos, artimų draugų, kitų jam svarbių žmonių.
Taip pat skaitykite: Suprasti autizmą
Psichologinė paauglių būklė labai priklauso nuo santykių su tėvais ir bendraamžiais. Tėvus ir vaikus sieja fiziologinės ir dvasinės reakcijos, jie veikia vieni kitų sveikatą, psichologiją. Dažnai stresinės situacijos kyla dėl netinkamų tėvų ir vaikų tarpusavio santykių ar įtemptos atmosferos šeimoje. Tokiems paaugliams ir dažniau blogai sekasi mokykloje - jie dažniau jaučiasi vieniši.
Bendravimo paauglys dažniausiai mokinasi ne iš suaugusiųjų, o iš savo draugų. Tarp bendraamžių lengviau rasti emocinį palaikymą ir supratimą. Paaugliai, kuriems dėl vienokių ar kitokių priežasčių nesiseka bendrauti su vienmečiais, lieka atskirti nuo bendraamžių grupės. Nepopuliarūs tarp bendraamžių paaugliai tampa emociškai prislėgti, pernelyg įsigilinę į save, neužtikrinti savo reikšmingumu.
Streso valdymo būdai
Įveikti stresą - tai stoti akistaton su problema arba išvengti jos arba imtis priemonių, kad ji vėl neiškiltų. Stresą galima valdyti, jis nėra nekontroliuojamas. Toks valdymas nereikalauja labai didelių kaštų ir būna stebėtinai efektyvus. Suvaldyti stresą padeda atsipalaidavimas, socialinė parama, aerobika.
- Aerobika: Tyrimai parodė, kad aerobika - ilgalaikė mankšta, pavyzdžiui, lėtas bėgimas, gerina širdies ir plaučių veiklą, kartu gali sumažinti stresą, depresiją ir nerimą. Žmonės, kurie nuolat mankštinasi, lengviau susidoroja su stresą sukeliančiais įvykiais, labiau pasitiki savimi ir mažiau yra prislėgti negu tie, kurie nesimankština. Net 10 minučių pasivaikščiojimas padidina energiją ir sumažina įtampą, todėl paskui dvi valandas savijauta yra geresnė.
- Atsipalaidavimas: Atsipalaiduojantys pratimai gali būti natūralus streso priešnuodis. Mokantys medituoti žmonės gali sumažinti savo kraujospūdį, širdies ritmą, deguonies suvartojimą ir padidinti pirštų galų temperatūrą. Tokią reakciją galima patirti bet kada, tereikia patogiai įsitaisyti, užsimerkti, giliai kvėpuoti ir atsipalaiduoti, pradedant kojų ir baigiant veido raumenimis. Juokas veikia panašiai kaip mankšta - jis mus suaktyvina, masažuoja raumenis, sukelia atsipalaidavimo jausmą. Tai padeda paaiškinti, kodėl linksmus žmones ne taip trikdo stresiniai įvykiai.
- Socialinė parama: Socialinė parama - jausmas, kad esi mėgstamas, kad tau pritaria, kad tave padrąsina artimi draugai ir šeima - stiprina laimės jausmą ir sveikatą. Artimi ryšiai dažniau stiprina laimę bei sveikatą negu ligą. Stipriais socialiniais ryšiais susiję žmonės geriau valgo, daugiau sportuoja, mažiau rūko ir geria. Tokie ryšiai padeda įvertinti ir įveikti stresą sukėlusius įvykius, pavyzdžiui, socialinį atstūmimą. Patekusiam į kažkieno nemalonę ar netekusiam darbo žmogui draugo patarimas, pagalba ar paguoda gali būti puikus vaistas. Artimai bendraujant, atsiranda galimybė pasidalyti savo skausmu. Žmonės kurie kentė sielvartą vieni, sveikata buvo prastesnė negu tų, kurie jį reiškė atvirai. Kalbėjimas apie savo rūpesčius turi gydomosios galios.
Žiniasklaidos įtaka vaikams ir paaugliams
Žiniasklaidos priemonės labai svarbios šiandieniniame visuomeniniame gyvenime. Spartus jų vystymasis, ypač elektroninių priemonių (radijo, televizijos, kompiuterių), prilygsta sprogimui, o jų poveikio kasdieniniam žmogaus gyvenimui neseniai dar nebuvo galima įsivaizduoti. Visoms masinio informavimo priemonėms būdinga atranka.
Vaikų psichologijos tyrimai atskleidė, kad šie, skirtingai negu suaugusieji, nėra kritiški. Jie negali ir neprivalo tokie būti. Vaikų dėmesį pritraukia visų pirma akustiniai dirgikliai - muzika ir dažnai besikeičiantys balsai (ypač vaikų, rečiau - suaugusiųjų dialogai), taip pat ir vyksmas, kuriame daug veiksmo, dažnai keičiasi dekoracijos, daug specialiųjų efektų - visa tai žadina dėmesį tol, kol vaikas gali suprasti, kas vyksta ekrane. Ikimokyklinukai ekrane stebimus vaizdus laiko realiais. Jiems sunku ilgiau kaip pusvalandį išlaikyti dėmesį, tačiau jei vaizdai vis dėlto prikausto (dėl anksčiau minėtų specialiųjų efektų), tai jau tampa šio amžiaus vaikui neadekvačiu užsiėmimu. 8-11 metų vaikai linksta į ekspresiją, kuri reiškiasi ir konkrečių stebėtų veiksmų mėgdžiojimu. Maždaug nuo 10 metų vaikai pradeda domėtis veiksmo scenarijumi. Jiems labiau rūpi veiksmas, kuris turi būti įdomus ir įvairus. 15-16 metų paauglių susidomėjimą lemia du motyvai: (1) ekrane stebima kasdienybės ištrauka arba (2) čia pažįstamas tikrasis gyvenimas.
Taip pat skaitykite: Asmenybės kryptingumas: veiksniai ir formavimasis
Įvairiais eksperimentais iki šiol vis tiriamas neigiamas masinio informavimo priemonių poveikis vaikams bei jaunimui, siekiant atsakyti į klausimą, ar jis skatina agresyvumą ir nusikalstamumą. Visgi psichologinių tyrimų dešimtmečiai patvirtina, kad interaktyvioje aplinkoje demonstruojamas smurtas gali didinti agresiją.
Albertas Bandura, tyrinėjęs socialinį išmokimą ir vaikų polinkį imituoti tai, ką jie mato, yra aptaręs psichologinius mechanizmus. Dar 1969 metais Jungtinėse Amerikos Valstijose imta tyrinėti, kaip smurtas įtakoja jį stebinčių vaikų nuostatas, vertybes bei elgesį. 2000 m. psichologo Craig A. Anderson ir kolegų atliktų tyrimų duomenimis, itin pavojingi yra smurtiniai video žaidimai. Šie gali sustiprinti agresyvias mintis, jausmus ir elgesį tiek laboratorinėmis, tiek ir natūraliomis gyvenimo sąlygomis.
Smurtinio turinio žaidimų įtaka
Smurtinio turinio kompiuteriniai žaidimai sukėlė susidomėjimą daugeliui mokslininkų. Psichologų teigimu, visa tai skatina išmokimą: aktyvus įsitraukimas pagerina išmokimą, apdovanojimai jį įtvirtina, o pastovus kartojimas užtikrina automatizmą. Nerimauti dėl didėjančios žalos vaikams skatina ir tyrimų atskleidžiama vis ilgesnė įsitraukimo į šiuos žaidimus trukmė.
Išsamiai išanalizavę 17 tyrimų, atliktų per pastaruosius 20 metų, rezultatus, Saint Leo universiteto (JAV) mokslininkai Kevin Kieffer ir Jessica Nicoll nustatė, kad egzistuoja glaudus ryšys tarp kompiuterinių žaidimų ir to, kaip bent jau kurį laiką po žaidimo elgiasi vaikai ir paaugliai. Pažaidus kompiuterinių žaidimų su agresyviais judesiais - pavyzdžiui, karate smūgiais - vaikai būna linkę tuos judesius pakartoti ir realybėje. Be to pastebėta, kad paaugliai, žaidę žaidimus, kuriuose naudojami liepsnosvaidžiai ir automatiniai ginklai, kurį laiką būna agresyvesni ir piktesni už vaikus, kurie tokių žaidimų nežaidė.
Anderson, Gentile ir kitų psichologų teigimu, smurtinių interaktyvių žaidimų pasekmės - ne tik agresyvių minčių, jausmų bei elgesio apraiškos. Jų tyrimo rezultatai atskleidžia dar ir tai, kad žiaurius kompiuterinius žaidimus žaidžiantys vaikai būna mažiau linkę padėti kitiems nei tie vaikai, kurie žaidžia socialinius ir nežiaurius žaidimus.
Naujausių tyrimų duomenimis, neigiamą smurtinio turinio žaidimų poveikį sumažinti pajėgūs vaikų tėvai. Anderson, Gentile ir kiti psichologai nustatė, jog tais atvejais, kuomet tėvai riboja laiką bei prižiūri, kokio turinio žaidimais susidomėję vaikai, šie būna mažiau linkę elgtis agresyviai. Be to pastebėta, kad aktyvus tėvų susidomėjimas vaiko veikla su kompiuteriu, diskusijos apie smurtinio elgesio netinkamumą perkelti į realaus gyvenimo konfliktų sprendimą, laiko žaisti smurtinio turinio žaidimus ribojimas ir alternatyvių problemos sprendimo būdų be smurto panaudojimo paieška drauge su vaiku, visa tai gali sušvelninti neigiamą poveikį vaikams bei jaunimui.
Didelės rizikos žaidėjai
Remiantis tyrimų duomenimis, teigiama, kad kai kurie vaikai gali būti išskirtinai jautrūs negatyviai smurtinio turinio žaidimų įtakai. Ši tiriamųjų grupė buvo pavadinta "didelės rizikos" žaidėjais. Tai gali būti vaikai, linkę žaisti smurtinius žaidimus dėl nesugebėjimo prisitaikyti realiame gyvenime. Šiuo atveju užsiėmimas tokiais žaidimais gali tik pagilinti esamas problemas ar netgi sukelti naujas. Pavyzdžiui, kai kurie vaikai, turintys mokymosi problemų, video žaidimus naudoja kaip galimybę pabėgti nuo mokslo ir rasti erdvę, kurioje galėtų patirti sėkmę. Nors tai sąlygoja trumpalaikį savivertės pakilimą, tačiau per ilgesnį laiką mokymosi problemos dėl šios strategijos naudojimo gali tik pagilėti, tuo būdu lemdamos savivertės kritimą.
Prie „didelės rizikos“ žaidėjų priskirtini ir tie, kuriems net nedidelis agresyvumo padidėjimas išprovokuoja agresyvų elgesį. Tai vaikai, kurie linkę į smurtinius žaidimus, kaip savo fantazijų turinio išgyvenimą. Netgi jeigu įsijautimas į smurtinio turinio žaidimus nėra pirminė polinkio į agresiją priežastis, nėra pagrindo tikėti, kad tokie žaidimai sumažins agresyvias tendencijas. Tyrimai rodo, kad smurtas ekrane iš tikrųjų nelemia katarsio ar emocinės iškrovas. Žinoma, vaikai dažnai sako, kad smurtiniai žaidimai yra šaunūs ir juos jaudina, tačiau tai nesusiję su tikru laimės išgyvenimu.
Yra žymiai daugiau priežasčių agresyviam vaiko elgesiui - ne tik smurtinio turinio žaidimų poveikis - tai šeimos gyvenimas ir vertybės, turtinė padėtis ir bendraamžių įtaka. Tačiau kai kuriems jautriems vaikams šie žaidimai yra lemiamas veiksnys agresyviam ar net žiauriam elgesiui. Daug tėvų įdeda dideles pastangas išugdyti gerai besijaučiantį ir besielgiantį vaiką, sugebantį prisiimti atsakomybę už savo elgesį. Moralus elgesys yra motyvuojamas aukštesniųjų emocijų - tokių kaip empatija ir kaltė. Šių vaikų emocijų vystymąsi gali įtakoti įsijautimas į smurtinius žaidimus, sustiprinantis automatinę agresiją, nepaliekant erdvės savirefleksijai (savo elgesio apmąstymui), į kitus žmones orientuotiems, atsakingiems veiksmams.
Moralinio vystymosi rėmuose galima apibrėžti veiksnius, kurie gali padidinti neigiamą smurtinių žaidimų įtaką. Jaunesnieji vaikai, erzintojai ir jų aukos gali tapti „didelės rizikos“ žaidėjais dėl nepakankamo moralinio išsivystymo. „Jaunesniaisiais“ reikėtų vadinti jaunesnius nei 11 ar 12 metų vaikus. Buvo atliktas keletas psichologinių studijų, kurios rodo, kad smurtiniai žaidimai gali sutrikdyti šį procesą. Ketvirtos, penktos ir šeštos klasės japonų vaikų tyrime buvo pastebėta, kad vaikai, dažnai žaidę kompiuteriu, buvo mažiau empatiški. Septintų-aštuntų klasių moksleivių tyrimas parodė, kad tie, kurie rinkosi smurtinius žaidimus, buvo ir daugiau agresyvūs. Šiuose video žaidimuose demonstruojami smurtiniai veiksmai iššaukia vaikų poreikį juos atkartoti realybėje, tačiau neleidžia realistiškai spręsti apie realias jų pasekmes.
Dėl didelio paplitimo erzinimas jau seniai tapo suprantamas kaip visai normalus elgesys. Šiomis dienomis susirūpinus aukų savijauta į priekabiavimo reiškinį nukrypo ir specialistų dėmesys. Jau pripažįstama, kad dauguma priekabiautojų ir aukų yra turėję adaptacijos sunkumų. Ir vieni, ir kiti yra „didelės rizikos“ žaidėjai. Erzintojai dažnai turi negatyvių savybių, kurios gali sustiprėti žaidžiant smurtinius žaidimus.
Smurtas prieš vaikus
Istoriškai galima stebėti smurto prieš vaikus priežasčių suvokimo raidą. Pirmiausia buvo susitelkiama į tėvų psichopatologiją, po to dėmesys nukrypo į socialinį kontekstą, ir buvo prieita išvados, kad rizikos veiksniai slypi socialinėje izoliacijoje bei tėvų vertybių sistemoje, sąlygojančioje prievartinius santykius su vaiku. Vėliau smurtas buvo interpretuojamas interaktyvaus sutrikusių santykių tarp tėvų ir vaiko socialinio modelio pagalba. Naujausi tyrimai atskleidė rizikos veiksnius individo, šeimos ir visuomenės lygmeniu, ir įrodė, kad ne vienas veiksnys, o keleto iš jų sąveika lemia smurto prieš vaikus apraiškas. Svarbu pažymėti, kad vieno ar kito rizikos veiksnio egzistavimas dar neleidžia laukti smurto pasireiškimo - tai veikiau nurodo tikimybę, prielaidas jam kilti. Be to, egzistuoja ir apsauginiai veiksniai (socialiniai įgūdžiai, teigiama "Aš" identifikacija), mažinantys rizikos veiksnių įtaką.
Pagal Pasaulinės sveikatos organizacijos (PSO) apibrėžimą sveikata yra visiškos fizinės, protinės ir socialinės gerovės būsena, o ne tik ligos arba negalios nebuvimas. Taip pat galima paskaičiuoti ir finansinę smurto ir prievartos prieš vaikus išraišką, pvz., JAV yra paskaičiuota, kad šalis netenka 1 procento BNP dėl smurto ir prievartos prieš vaikus. Taigi, labai svarbu, kad valstybiniu lygmeniu būtų imamasi priemonių reguliuoti šį reiškinį, ir tinkamai organizuoti tiek prevencinį, tiek intervencinį, tiek ir postvencinį (žalos mažinimo) darbą šioje srityje.
tags: #kai #kompiuteris #itakoja #paugliu #psichologine #vaikla