Įvadas
Asmenybė - tai unikalus kiekvienam žmogui būdingas mąstymo, jausmų ir elgesio derinys. Tai tam tikras rinkinys mąstymo, jausenos, elgesio bei santykio su kitais būdų. Kiekvienas mes turime savitas moralės normas, vertybes, savitų įsitikinimų, kurių pagalba suprantame savo patirtį, išreiškiame savo emocijas. Kai kurie šių procesų yra sąmoningi, o kai kurie - nesąmoningi. Būdai, kuriuos asmenybė naudoja savo nerimui mažinti ar net savivertei apsaugoti yra svarbūs asmenybę apibūdinantys aspektai. Žmonės labai skiriasi pagal tai, kaip jie prisitaiko prie pasikeitusių aplinkybių ar ginasi nuo pavojų. Šiame straipsnyje nagrinėsime, kaip asmuo tampa asmenybe, kokie veiksniai daro įtaką šiam procesui ir kokie sutrikimai gali jį paveikti. Aptarsime įvairius asmenybės sutrikimus, jų ypatumus bei formavimosi etapus, remiantis psichologijos teorijomis.
Asmenybės Samprata ir Sutrikimai
Kai tam tikri asmenybės mąstymo, jausenos, elgesio ir bendravimo su kitais būdai padeda mums jaustis laimingais, neša pasitenkinimą santykiuose ir yra nukreipti į socialiai naudingus tikslus, tada problemų nekyla. Tačiau jeigu mūsų mąstymo, elgesio, bendravimo būdai nuolat kelia skausmą mums ar kitiems, kai sunku išreikšti ir reguliuoti savo afektus, prisitaikyti prie įvairių gyvenimo pokyčių, žmogus neturi aiškaus tapatumo jausmo, į stresą ar nerimą reaguoja netinkamais ir rigidiškais būdais, galima numanyti apie tam tikrą asmenybės sutrikimą. Diagnozuojant asmenybės sutrikimą svarbiausias kriterijus yra tai, kad neadaptyvūs mąstymo, elgesio ar jausmų reiškimo būdai vyrautų didžiąją gyvenimo dalį ir būtų ilgalaikiai. Priešingu atveju, tam tikri neadaptyvūs asmenybiniai dalykai gali išsivystyti kaip reakcija į trumpalaikį stresą.
Asmenybės sutrikimai pasižymi ilgalaikiais vidinio išgyvenimo ir elgesio modeliais, kurie labai skiriasi nuo visuomenės normų ir pasireiškia tokiose srityse kaip pažinimas, nuotaikos, impulsų valdymas ir tarpasmeniniai santykiai. Šie sutrikimai yra pastovūs, ilgalaikiai ir dažnai pasireiškia paauglystėje arba jaunystėje.
Aptarsime pagrindinius asmenybės sutrikimus, kuriuos išskiria Psichodinaminės diagnostikos vadovas (PDM):
1. Šizoidinis Asmenybės Sutrikimas
Tokios asmenybės yra itin jautrios tarpasmeninei stimuliacijai, į kurią linkę reaguoti atsitraukimu į savo fantazijas. Toks žmogus dažnai apibūdinamas kaip vienišius. Jis geriau jaučiasi vienas su savimi negu būdamas tarp žmonių, tačiau tuo pačiu jis gali labai ilgėtis emocinio bei seksualinio artumo jausmo ir gali apie tai daug fantazuoti. Turi labai turtingą vidinį pasaulį, kas leidžia jiems išreikšti savo mintis ir jausmus per įvairią kūrybą - muziką, poeziją, meną. Šiuos žmones traukia filosofinės paieškos, dvasinės disciplinos, teoriniai mokslai ir menai. Tokiai asmenybei būdingas patogeniškas įsitikinimas apie save: priklausomybė kitam ir meilė yra pavojingi. Patogeniškas įsitikinimas apie kitus: socialinis pasaulis yra pavojingas ir galintis „praryti“.
Taip pat skaitykite: Kaip atpažinti depresiją paaugliams
2. Paranoidinis Asmenybės Sutrikimas
Tokia asmenybė naudoja projekcijos gynybą - tai reiškia, kad sau nepriimtinus jausmus (tokius, kaip neapykanta, pavydas, gėda, priešiškumas, baimė) ji projektuoja į išorę, priskirdama juos kitiems. Ji yra priešiška aplinkai. Dažnai tikisi iš kitų žmonių sulaukti priešiškumo ir pažeminimo, todėl puola kitus pirmi tam, kad išvengtų kitų priešiškumo. Todėl toks žmogus pats jaučiasi nuolat puolamas, nors pats tai išprovokuoja. Tokie žmonės nėra linkę pasitikėti nepažįstamais. Pagrindinis būdas, kuriuo paranojiniai žmonės mėgina sustiprinti savivertę - išreikšti savo galią prieš valdžią ar kitas reikšmingas figūras. Pergalės išgyvenimai jiems suteikia trumpalaikį, tačiau raminantį saugumo pojūtį. Būdingas patogeniškas įsitikinimas apie save: neapykanta, agresija ir priklausomybė yra pavojingi. Patogeniškas įsitikinimas apie kitus: pasaulis pilnas užpuolikų ir išnaudotojų.
3. Psichopatinis Asmenybės Sutrikimas
Asmenybių, turinčių šį sutrikimą, pagrindinis poreikis yra jausti savo įtaką kitiems žmonėms, manipuliuoti jais arba „peržengti per juos“. Dauguma jų turi didesnį stimuliacijos slenkstį, todėl dažnai ieško aštrių, sukrečiančių pojūčių. Tokios asmenybės turi deficitą moralės sistemoj. Psichopatinės asmenybės dažnai būna charizmatiškos ir gali skaityti kitų žmonių emocines būsenas gana tiksliai, nors jų pačių emocinis gyvenimas yra gana skurdus, o jų rodomos emocijos kitiems nėra nuoširdžios. Jie patys nesugeba išreikšti savo emocijų žodžiais. Psichopatinės asmenybės nustoja domėtis kitu, jeigu kitas tampa jiems nebenaudingas. Dar vienas ryškus psichopatinių asmenybių bruožas - tai empatijos ir gailesčio stoka. Jie įsitikinę, kad tokie jausmai, kaip meilė ir švelnumas yra tik iliuzija, todėl nevertina tų žmonių, kurie šiuos jausmus parodo. Būdingas patogeniškas įsitikinimas apie save: galiu padaryti bet ką. Patogeniškas įsitikinimas apie kitus: kiti yra egoistiški, manipuliuojantys ir negarbingi.
4. Narcizinis Asmenybės Sutrikimas
Pagrindiniai jausmai, charakterizuojantys narcizinę asmenybę, yra vidinės tuštumos ir beprasmiškumo jausmas, kuris nuolat verčia ieškoti patvirtinimo apie savo reikalingumą ir vertingumą išorėje. Gavusi tokį patvirtinimą apie save kokia nors forma - statusu, turtu, sėkme - narcizinė asmenybė jaučia trumpalaikį pakylėjimą, dažnai elgiasi grandioziškai, o kitus traktuoja su panieka. Kai negauna tokio išorinio patvirtinimo apie save, narcizas dažnai jaučia depresinius ir gėdos jausmus bei pavydi tiems, kuriems sekasi. Jie tarsi nejaučia malonumo nei dirbdami, nei mylėdami. Narcizinė asmenybė daug energijos išeikvoja lygindami save (savo statusą, turtą, sėkmę, išvaizdą ir pan.) su kitais. Savo pažeistą savivertę jie slepia nuo kitų naudodamiesi idealizavimu arba nuvertinimu. Idealizuodami tą, kuriam jie priklauso, narcizinės asmenybės tarsi pakelia savo vertę , o nuvertindami kitą, jie jaučiasi pranašesni. Taigi, abi šios gynybos tarnauja narcizo savivertei palaikyti. Narcizui būdingas išnaudotojiškas santykis - kitas žmogus jam reikalingas tik tiek, kiek tenkina jo poreikius. Dažnai kiti žmonės šalia narcizo jaučiasi arba labai idealizuojami (dažniausiai pradiniame etape), arba visiškai sumaišomi su žemėmis. Patogeniškas įsitikinimas apie save: turiu būti tobulas, kad jausčiausi gerai. Patogeniškas įsitikinimas apie kitus: kitiems patinka turtingi, gražūs ir galingi žmonės, tad kuo labiau toks stengsiuosi būti, tuo labiau patiksiu kitiems.
Žmogus narcizas dažnai turi savivertę, kuri būna paremta ir pririšta prie išorinių atributų, įvaizdžio, pasiekimų. Jis noriai demonstruoja ir siekia, kad būtų atkreiptas dėmesys į jo pasiekimus, materialines galimybes, fizines savybes ir socialinę įtaką. Siekiant parodyti savo pranašumą, kitų žavėjimosi būdingas parodomasis vartojimas, nes tai yra kažkas, ką žmonės gali pastebėti, ir tai suteikia materialinį atlygį. Už grandiozinio fasado, įvaizdžio slypi labai pažeista savivertė, gilūs gėdos, nepakankamumo, defektyvumo, nemylimumo jausmai ir įsitikinimai. Jų įvaizdis tarnauja tarsi skydas, saugantis nuo menkavertiškumo ar gėdos patyrimo, NAS turintis asmuo labai kruopščiai puoseleja ir saugo šį įvaizdį. Dėl trapios savivertės jie gali labai jautriai reaguoti į kritiką, nesėkmę ar pralaimėjimą. Ir nors išoriškai to nėra linkę demonstruoti, viduje gali išgyventi stiprius pažeminimo, gėdos, tuštumos jausmus. Labi bijo gėdos jausmo patyrimo. Dažnai kelia prielaidą, kad kiti yra ypatingai suinteresuoti rūpinti jų gerove. Dažnai nesuvokia kuomet užgauna (ar kas gali užgauti) kitą žmogų (pvz., girtis apie savo sveikatą šalia negaluojančio, sergančio žmogaus).
5. Sadistinis Asmenybės Sutrikimas
Šio asmenybės sutrikimo centrinė ašis - emocinis atsiribojimas ir kaltės nebuvimas bei dominavimas. Emocinis atsiribojimas padeda sukelti skausmo ir pažeminimo jausmus kitam tiek fantazijose, tiek realybėje. Dėl gebėjimo atsiriboti nuo savo emocijų sadistas gali atrodyti neįtikėtinai šaltakraujis, sukeldamas kančias kitam. Sadistus valdo pagrindinė motyvacija - kontroliuoti, pavergti ir kelti kitiems skausmą. Todėl jie dažnai renkasi tuos, kurie yra silpnesni, linkę paklusti ir yra bejėgiai prieš juos. Sadistinės asmenybės retai kada ateina į psichoterapiją savo noru, nes neturi jokios motyvacijos gilintis į save. Patogeniškas įsitikinimas apie save: aš turiu teisę skaudinti ir žeminti kitus. Patogeniškas įsitikinimas apie kitus: kiti egzistuoja kaip mano dominavimo objektai.
Taip pat skaitykite: Kaip atrasti save?
6. Mazochistinis Asmenybės Sutrikimas
Individai, turintys šį asmenybės sutrikimą, suvokia save kaip nuolat kenčiančius. Jie nuolat patenka į situacijas, kuriose yra skriaudžiami. Mazochisto savigarba ir savivertė yra pastatyti ant kančios, kuriai suteikiamas savotiškas vertingumo jausmas. Į mazochistų grupę patenka tie, kurie elgiasi savidestruktyviai, pasiekę sėkmę ar pergalę. Mazochistai pradžioje gali kelti kitiems gailestį, nes jų gyvenimas atrodo nesibaigianti kančia, bet vėliau ima kilti erzulys ir pyktis, net sadistiniai jausmai, todėl ne veltui sakoma, kad mazochistas traukia sadistą ir atvirkščiai. Patogeniškas įsitikinimas apie save: akivaizdžiai kentėdamas aš galiu parodyti savo moralinį pranašumą. Patogeniškas įsitikinimas apie kitus: žmonės atkreipia dėmesį į kitą tik tada, kai kitas kenčia.
7. Depresinis Asmenybės Sutrikimas
Depresinė asmenybė linkusi žvelgti į savo vidų ir ieškoti savyje skausmingos patirties paaiškinimų, kurie dažniausiai remiasi jos tikėjimu savo paties blogumu. Toks asmuo nukreipia neigiamus afektus į save, nekęsdamas savęs už visus įmanomus ir neįmanomus trūkumus. Pagrindiniai depresinės asmenybės afektai yra liūdesys, vienišumas, bejėgiškumas, baimė būti atstumtam, todėl tokios asmenybės stengiasi būti geros, tačiau nuolat baiminasi, kad jų nuodėmės bus demaskuotos ir kiti juos už tai paliks. Depresiški žmonės prisimena kiekvieną savo padarytą nuodėmę, neatliktą paslaugą ar savanaudišką paskatą. Sunkesniais atvejais galima aptikti ir tokių depresyvių asmenybių, kurios įsitikinusios, kad yra našta tiek sau, tiek kitiems, ir kad geriausias būdas išgelbėti pasaulį - tai sunaikinti save. Todėl sunkiausia depresijos padarinys šiuo atveju gali būti savižudybė. Taip pat depresiškai asmenybei būdingi įsitikinimai, tokie kaip „Man nutinka nelaimės, nes aš jų nusipelniau“ arba „Nėra blogesnio žmogaus už mane“. Dauguma tokių žmonių geba palaikyti savo savivertę darydami kitiems gerus darbus, užsiimdami labdara ar prisidėdami prie visuomeninės pažangos. Dauguma depresiškų žmonių, jei sutrikimas nėra labai sunkus, yra mėgstami ir simpatiški. Kadangi jų kritiškumas ir pyktis nukreipti į vidų, o ne į kitus, paprastai jei būna dosnūs ir jautrūs, siekiantys bet kokia kaina išsaugoti santykius. Patogeniškas įsitikinimas apie save: savyje turiu kažką iš esmės blogo. Patogeniškas įsitikinimas apie kitus: žmonės, kurie pažins mane giliau, atstums mane dėl mano blogumo.
8. Priklausomos Asmenybės Sutrikimas
Priklausoma asmenybė ieško saugumo ir pasitenkinimo tarpasmeniniame kontekste. Ji negali priimti savarankiškai sprendimo, yra nuolanki, negali išgyventi be kito, kuris galėtų ja pasirūpinti. Vengia prisiimti atsakomybę savo gyvenime, nesugeba pasipriešinti bei apginti savo požiūrio. Jai būdingas didelis nepasitikėjimas savimi ir bejėgiškumo jausmas. Pagrindinis tokios asmenybės nerimas sukasi aplink baimę būti paliktam, todėl tokia asmenybė linkusi „prilipti“ prie kito žmogaus. Priklausoma asmenybė randa žmogų, kuris tenkina jos poreikius. Ji moka įtikti, būti gera ir nuolanki. Deja, bet toks „prilipimas“ prie kito atstumia partnerį. Todėl priklausomos asmenybės patiria daugiausiai smurto artimoje aplinkoje. Dažnai tokie santykiai susiklosto tarp alkoholiko vyro ir priklausomos moters. Patogeniškas įsitikinimas apie save: esu nepakankamas, neįgalus, reikalaujantis kitų pagalbos. Patogeniškas įsitikinimas apie kitus: kiti žmonės yra stipresni už mane, todėl man reikia jų rūpesčio.
Priklausomo tipo asmenybės sutrikimas (PTS) - tai psichikos sveikatos būklė, kuriai būdingas ilgalaikis poreikis, kad kiti žmonės rūpintųsi asmeniu, ir didelė baimė būti apleistam ar atskirtam nuo svarbių žmonių. Dėl šios baimės žmonės, turintys PTS, dažnai elgiasi priklausomai ir nuolankiai, taip išprovokuodami kitus jais rūpintis. Šis sutrikimas dažniau pasitaiko moterims.
Pagrindiniai priklausomo tipo asmenybės sutrikimo bruožai:
Taip pat skaitykite: Saugus kačių nagų kirpimas
- Savarankiškumo stoka: Leidžia ir skatina kitiems žmonėms už juos priimti didžiąją dalį svarbiausių individo gyvenimo sprendimų. Suaugę žmonės su PTS dažnai jaučiasi priklausomi nuo savo tėvų ar partnerio ir tikisi, kad jie nuspręs, kur asmuo turėtų gyventi, ką dirbti (ar nedirbti), su kuo bendrauti.
- Baimė būti paliktiems: Stipri baimė būti paliktiems rūpintis pačiais savimi, asmenų, su kuriais yra užmegztas artimas ryšys. Santykiams nutrūkus, jie dažnai bando juos susigrąžinti įvairiais būdais arba ieško naujų, kad tik gautų paramą.
- Sunku nesutikti su kitais: Dėl baimės prarasti paramą ar pritarimą, asmenys, turintys PTS, sunkiai išsako savo nuomonę, kuri skirtųsi nuo kitų žmonių nuomonės.
- Poreikis nuolatiniam patikinimui: Jiems nuolat reikia kitų žmonių patikinimo ir pritarimo, kad jie yra vertingi ir kompetentingi.
- Sunku pradėti projektus savarankiškai: Dėl pasitikėjimo savimi stokos ir baimės suklysti, jiems sunku pradėti naujus projektus ar užduotis be kitų pagalbos.
- Perdėtas nuolankumas: Santykiuose bando būti pasyvūs ir paklusnūs, bet, pajutę grėsmę autonomijai, gali imti priešintis ir net kilti į kovą prieš autoritetus.
- Polinkis į savęs nuvertinimą: Dėl įsitikinimo, kad vieni yra nepajėgūs adekvačiai funkcionuoti, yra linkę save stipriai nuvertinti, pateikti kaip kvailus, nesugebančius, reikalaujančius nuolatinės priežiūros.
- Finansinė priklausomybė: PAS turintys žmonės dažnai pasižymi vaikiška finansų perspektyva, stokoja realistiško supratimo apie tai, kaip veikia pinigai.
- Santykiai: Santykiuose dažnai patiria nelygiavertiškumą, nes yra linkę dažnai sutikti su dalykais, kurie yra neteisingi, nesąžiningi jų atžvilgiu, gali kęsti netgi smurtą dėl baimės prarasti svarbaus asmens paramą, rūpestį, taip pat dėl įsitikinimo apie nesugebėjimą pasirūpinti savimi.
- Darbas: Sutrikimas gali paveikti ir darbinę veiklą, jei jos metu neapsieinama be savarankiškos iniciatyvos. Sutrikimą turintys asmenys neretai vengia atsakingų postų, o sprendimų priėmimas sukelia nerimą.
- Emocinė būklė: Asmenims, turintiems priklausomo tipo asmenybės sutrikimą, dažnai būdingas pesimizmas ir abejojimas savimi, jie linkę menkinti savo gabumus, tai, ką turi vertingo, save dažnai pavadina „kvailais“. Kritiką ir nepritarimą jie priima kaip savo nepilnavertiškumo įrodymą, tai dar labiau sumenkina jų tikėjimą savimi. Jei šalia nėra asmens, į kurį gali įsikibti, dažnai trūksta pasitikėjimo savo jėgomis, motyvacijos, ambicijų ar netgi vilties.
- Sprendimų priėmimas: Poreikis perkelti atsakomybę kitiems svarbiausiose savo gyvenimo srityse.
9. Obsesinis Kompulsinis Asmenybės Sutrikimas
Kai kokios nors asmenybės pagrindinė varomoji jėga yra mąstymas ir darymas, kurie užima svarbesnę vietą negu jausmai, pojūčiai, žaidimai, svajonės, intuicija, galima spėti, kad tai - obsesinė-kompulsinė asmenybė. Tokiai asmenybei yra būdingas didelis perfekcionizmas, aukšti reikalavimai sau ir kitiems, kontrolė ir nerimastingumas. Ji stengiasi kontroliuoti tai, kas yra neišvengiama ir deda į tai daug pastangų. Ypatingai juos gąsdina mintis, kad jie nesukontroliuos savo agresyvių impulsų, todėl mes išoriniame tokio žmogaus elgesyje galime pastebėti tokius simptomus, kaip dažną rankų plovimą, žingsnių skaičiavimą, mikrobų baimę, įvairius ritualus ir kitus mums atrodančius keistus veiksmus, kurie obsesinei-kompulsinei asmenybei padeda sukontroliuoti kylančius agresyvius impulsus. Dėl aukšto perfekcionizmo šiems žmonėms būna sunku priimti sprendimus visose srityse, nes jie nori pasirinkti teisingiausią ir tobuliausią sprendimą, bet koks jis - nežino niekas. Pasirinkus vieną sprendimą, jiems atrodo, kad kitas būtų buvęs geresnis, todėl belieka tik piktintis. Jie linkę fokusuotis į detales, kuriose patys paskęsta. Neturi smalsumo ir spontaniškumo jausmo, atvirkščiai - viską linkę susiplanuoti iki smulkiausių detalių („o kas, jeigu?“). Nemoka improvizuoti, viską daro pagal instrukciją ar receptą. Aišku, darbe, reikalaujančiame tikslumo ir kruopštumo, toks žmogus gali būti nepakeičiamas. Bet kai jis pradeda dirbti viršvalandžius, nes darbas dar neatliktas tobulai, gali kilti problemų santykiuose. Patogeniškas įsitikinimas apie save: mano agresija yra pavojinga ir aš turiu ją sukontroliuoti. Patogeniškas įsitikinimas apie kitus: kiti siekia kontroliuoti, todėl turiu priešintis jų kontrolei.
10. Isterinis Asmenybės Sutrikimas
Žmonės, turintys isterinę asmenybę, yra susirūpinę lyties, seksualumo ir galios klausimais. Jie laiko save silpnais ir nuvertina savo lytį, tuo tarpu priešingos lyties atstovus laiko galingais, jaudinančiais ir tuo pačiu gąsdinančiais bei pavydi jiems jų galios. Kai kurios isterinės asmenybės yra seksualiai vengiančios, o kai kurios naudoja savo seksualumą kitos lyties gundymui tam, kad neutralizuotų savo baimę ir gėdą. Isterinė asmenybė patiria stiprų nerimą ir intensyvias emocijas, ypač tarpasmeniniuose santykiuose. Tokie žmonės yra emociškai šilti, energingi, orientuoti į žmones ir jaučiantys potraukį dramatiškoms bei rizikingoms situacijoms. Pavyzdžiui, isterinę asmenybę turinti moteris vyrus laiko stipriais ir jaudinančiais, o moteris, tuo pačiu ir save - silpnomis. Todėl žvelgia į vyrus su pagarba, tačiau tuo pat metu ir nekenčia jų bei jiems pavydi. Ji mėgina sustiprinti savo savivertės jausmą prisirišdama prie vyrų, tačiau ir subtiliai juos baudžia už jų pranašumą. Tam ji naudoja savo seksualumą, laikydama jį vienu iš savo lyties privalumų. Tokiu būdų isterinė moteris savo seksualumą naudoją kaip gynybą prieš vyrų jėgą, todėl ji negali mėgautis seksualiniu artumu, o patiria fizinius baimės ir atstūmimo simptomus (nejautrą, susijaudinimo stoką ir pan.). Paprastai ji nepajaučia erotinio pasitenkinimo, nors išoriškai atrodo itin gundanti, todėl dažnai nustemba, sulaukusi kvietimo užmegzti seksualinius ryšius. Jos noras sugundyti vyrą ir tokiu būdų jį nubausti yra pasąmoninis. Sąmoningai ji to nesuvokia. Patogeniškas įsitikinimas apie save: mano lytis daro mane silpną ir pažeidžiamą. Patogeniškas įsitikinimas apie kitus: kitos lyties atstovai yra galingi, jaudinantys, išnaudotojiški ir pavojingi.
Asmenybės Formavimosi Teorijos
Asmenybė formuojasi individui socializuojantis ir jį kryptingai auklėjant - padedant priimti socialines normas ir atlikti funkcijas (socialinius vaidmenis), perimti visapusiškos veiklos būdus bei formas. Ypač svarbi individų socialinė sąveika (jos pobūdį lemia amžius, lytis, intelektas, socialinė aplinka, asmeninė patirtis bei visuomeninės idėjos, kultūra), kurios veikiamas žmogus siekia identifikuotis su socialine visuomene ir kartu iš jos išsiskirti savo individualumu. Socialinėje sąveikoje įgytos savybės (socialumas) parodo asmenybės brandą. Asmenybei formuotis įtakos turi šeima, religija, socialinis sluoksnis, profesinė, etninė ir kitos bendruomenės. Bendruomeninės ypatybės reiškiasi asmenybės socialinio mąstymo, elgsenos stereotipais bei individualybės bruožais. Asmenybę kaip socialinės sąveikos subjektą apibūdina aktyvi kūrybinė veikla.
19 amžiaus pabaigoje-20 amžiaus pradžioje atsirado asmenybės sociologinių koncepcijų. Asmenybės raidos teorijos atstovas C. H. Cooley asmenybę tyrė kaip socialinių veiksnių įtakos produktą (veidrodinis Aš). G. H. Meadas, toliau plėtojęs šią teoriją, išskyrė kelias asmenybės formavimosi stadijas, susijusias su kitų žmonių vaidmenų perėmimu. E. Eriksonas, psichoanalitinės teorijos sociologijoje atstovas, asmenybės formavimosi stadijas siejo su krizių įveikimu, socializaciją aiškino kaip biologinių instinktų (ypač seksualinių) suvaldymo procesą. Socialinių vaidmenų teorijos šalininkai Jungtinių Amerikos Valstijų sociologai R. Lintonas, T. Parsonsas ir kiti asmenybę tyrė kaip socialinių vaidmenų atlikėją; socializuodamasis individas pasirenka tam tikrus socialinius vaidmenis, perima elgesio normas ir tampa asmenybe. Asmenybės pažinimo teorijos atstovas J. Piaget pabrėžė, kad asmenybės gebėjimas mąstyti formuojasi nuosekliai jai pereinant tam tikras raidos stadijas, kurių kiekviena padeda įgyti naujų pažinimo įgūdžių. Asmenybės dorovės teorijos šalininkai (L. Kohlbergas) aiškino asmenybės pažintinių gebėjimų, jausmų raidą. Socialinių orientacijų teorijos atstovai asmenybę traktuoja kaip neįsisąmonintų nuostatų, orientacijų, kurias formuoja visuomenė, rezultatą. Jie teigia, kad individas iš visuomenės perima ir buvimo asmenybe nuostatą - veikiamas socialinės aplinkos orientuojasi į tas savybes, kuriomis asmenybė apibrėžiama. Daugelio sociologinių koncepcijų šalininkai asmenybę traktuoja kaip visuomenės suformuotą sociogeninių poreikių ir orientacijų sistemą.