Depresija - tai emocinės pusiausvyros sutrikimas, kuriam įtakos turi tiek vidiniai, tiek išoriniai veiksniai. Ši liga pasireiškia nuolatine prislėgta nuotaika, energijos trūkumu ir aktyvumo sumažėjimu, o tai neigiamai veikia kasdienį gyvenimą. Depresija diagnozuojama, kai žmogus jaučia prislėgtą, pasyvią nuotaiką didžiąją dalį dienos, mažiausiai dvi savaites. Svarbu suprasti, kad depresija gali būti skirtingo sunkumo ir savaime nepraeina.
Depresijos Priežastys ir Simptomai
Kadangi depresija gali būti skirtingų lygių, jos atsiradimo priežastys taip pat skiriasi. Viena dažniausiai pasitaikančių priežasčių yra psichologinės traumos ar sukrėtimai, kurie atsiranda dėl išorinių veiksnių. Taip pat viena iš priežasčių gali būti genetika, jei artimame šeimos rate buvo sergančių šia liga.
Gyvenime atsitinka įvairiausių dalykų, kurie mums sukelia liūdesį, o kartais net blogas oras gali sukelti prislėgtą nuotaiką. Tačiau iš karto apie depresijos diagnozę galvoti nereikėtų. Liūdesys dažniausiai praeina po kelių dienų ir neturi ryškaus efekto mūsų fiziniams veiksmas. Tuo tarpu depresija tęsiasi ilgai, energijos ir motyvacijos trūkumas neleidžia fiziškai atlikti kasdienių darbų. Pablogėja asmeniniai santykiai tiek su savimi, tiek su aplinkiniais.
Gydymo Būdai ir Trukmė
Depresijos gydymas pirmiausia prasideda nuo ligos diagnozės nustatomos specialisto. Yra išsiaiškinama, kokia depresijos forma užklupo žmogų ir tuomet skiriamas atitinkamas gydymas.
Psichoterapija
Vienas iš gydymo būdų yra psichoterapija. Pokalbiai su terapeutu, problemų supratimas ir sprendimų ieškojimas gali labai padėti žmogui, sergančiam lengva depresijos forma.
Taip pat skaitykite: Harmonijos atkūrimas Reiki metodu
Medikamentinis Gydymas
Sunkesnei formai gydyti yra priskiriami atitinkam vaistai, kurie gali padėti grįžti į normalią būseną. Antidepresantai - tai psichotropiniai vaistai, kurie galvos smegenyse veikia medžiagų apykaitą, palaikančią normalų nuotaikos ir nerimo lygį. Šios smegenyse esančios cheminės medžiagos - tai serotoninas, noradrenalinas, dopaminas, glutamatas ir kt. Jų organizmas gauna su maistu. Nuotaikos sutrikimus psichiatrai antidepresantais gydo jau apie 60 metų (pirmieji antidepresantai sukurti 1957 m.).
- Selektyvūs Serotonino Reabsorbcijos Inhibitoriai (SSRI): Citalopramas, fluoksetinas, fluvoksaminas, paroksetinas, sertralinas yra sąlyginai nauja antidepresantų grupė, veiksmingai šalinanti depresijos simptomus. Šios grupės vaistų paprasta vartoti (vieną kartą per dieną), be to, jie saugūs perdozavus (platus terapinis indeksas). SSRI šalutiniai poveikiai nestiprūs ir mažiau varginantys.
- Be SSRI yra dar kelios antidepresantų grupės: NARI, SNRI, NaSSA ir NDRI. Šie antidepresantai irgi veiksmingai gydo depresiją, tačiau skiriasi jų veikimo spektras: vieni labiau tinka, vyraujant nerimo požymiams, kiti - kai vargina mieguistumas, energijos stoka, esant seksualiniams sutrikimams.
Svarbu paminėti, kad vaistai Clonazepam, Lorafen, Bromazepam, Lexotanil, Xanax, Alprazolam, Frontin, Zomiren, Relanium, Relium, Apaurin, Seduxen, Diazepam, Diazepeks, Tranxene, Tazepam, Rudotel, Radedorm, Eunoctin, Nitrazepam, Elenium, Nozepams, Dormicum, Grandaxin, Halcion, Estazolam - ne antidepresantai.
Gydymo Trukmė
Gydymo trukmė priklauso nuo depresijos formos. Lengvesnėms formoms gali užtekti ir iki 3 mėnesių, tačiau sunkesnės gali trukti daug ilgiau. Palaikomasis gydymas, kai jau yra nustojami vartoti vaistai, tačiau vis dar taikomi psichoterapijos seansai palaikyti esamą būklę gali užtrukti net kelerius metus.
Paprastai, trumpalaikė depresija (taip pat vadinama epizodine depresija) gali būti efektyviai gydoma apie 6-12 savaičių, naudojant psichoterapiją, antidepresantus arba abu gydymo metodus kartu. Tačiau sudėtingesniems atvejams, tokiems kaip sunki depresija arba chroniška depresija (taip pat vadinama persistuojančiu depresijos sutrikimu), gydymas gali trukti ilgiau - mėnesius arba net metus.
Gydymas skirstomas į 3 fazes:
Taip pat skaitykite: Psichikos sveikata ir Coaxil
- Pirmoji fazė - ūminė, kuri trunka 6-12 savaičių. Šios gydymo fazės metu siekiama susilpninti depresijos simptomus, o geriausiu atveju - pasiekti, kad jie visiškai išnyktų.
- Antroji gydymo fazė - tęstinis gydymas, kuris trunka 3-9 mėn. Yra duomenų, kad dažniausiai ligos atkrytis nutinka per pirmuosius keturis mėnesius nutraukus gydymą, todėl labai svarbu, kad žmogus tęstų gydymą ir toliau, net jei depresijos simptomai yra susilpnėję.
- Trečioji fazė - palaikomoji arba profilaktinė. Tikrai ne visiems susirgusiems depresija būtinas ilgalaikis profilaktinis gydymas.
Svarbu Žinoti Apie Antidepresantus
- Nors antidepresantas po pavartojimo receptorius pasiekia valandos bėgyje, tačiau gydomasis antidepresantų poveikis pasireiškia tik po 3-6 savaičių.
- Daugelis šiuolaikinių antidepresantų netrikdo vidaus organų (širdies, kepenų, inkstų ir kt.) veiklos.
- Kitaip negu raminantieji vaistai, antidepresantai nesukelia pripratimo ir priklausomybės.
- Gydymo pradžioje gali pasireikšti, pvz., svaigimas, pykinimas, nemalonūs pojūčiai skrandžio srityje, silpnumas, kurie palaipsniui išnyksta. Gydant nerimo sutrikimus gali būti laikinas nerimo simptomų sustiprėjimas.
- Siekdami kuo mažesnio galimo nepageidaujamo vaisto poveikio, gydytojai neretai nurodo palaipsniui, maždaug per 5-10 dienų pasiekti reikiamą gydomąją vaisto dozę.
- Nerekomenduojama nepasitarus su gydytoju nutraukti gydymą antidepresantais.
Kiti Gydymo Metodai
- Elektroimpulsų terapija (EIT): EIT dažniau taikoma ligoniams, kenčiantiems nuo sunkaus depresijos sutrikimo, esantiems specializuotose psichiatrijos ligoninėse, bei ligoniams, kuriems yra kontraindikacijų farmakoterapijai ar kai kitos terapijos rūšys nėra efektyvios arba nepakankamai efektyvios.
- Transkranialinė magnetinė smegenų stimuliacija (TMS): Nustatyta, kad daugeliu atvejų gydant depresiją TMS veikia taip pat greitai ir efektyviai kaip elektroimpulsų terapija. Magnetinės stimuliacijos privalumais galima laikyti paprastesnę techniką ir didesnį saugumą.
- Miego Deprivacija: Gydant šiuo būdu ligoniai nemiega visą parą (24 valandas). Paskui dvi naktis miega natūraliu miegu. Vėliau procedūra kartojama.
- Šviesos Terapija: Sezoniškai besikartojančiai depresijai ir su ja susijusiems įvairiems somatovegetaciniams sutrikimams gydyti taikoma baltos ryškios šviesos terapija.
- Alternatyvios Priemonės: Reguliariai atliekami aerobiniai fiziniai pratimai arba jų derinimas su kitomis terapijos rūšimis pagerina pacientų, sergančių lengva arba vidutine depresija, būklę. Tai alternatyvios depresijos gydymo priemonės tokios kaip biblioterapija, Ajurvedos praktikavimas, akupunktūra, religijos praktikavimas, aromaterapija.
Gydymui Atspari Depresija
Vieno gydymui atsparios, arba rezistentiškos, depresijos apibrėžimo nėra, tačiau vyrauja sutarimas ją vadinti būkle, kuri nepasiduoda gydymui dviem skirtingais antidepresantais, skiriamais maksimaliomis dozėmis bent keturias savaites. Gydymui atspariai depresijai gydyti reikia maksimalių vaistų dozių, medikamentų derinių. Dažnai skiriamas dviejų antidepresantų derinys, gali reikti ir kombinacijos su neuroleptikais, (antipsichotikais), kitomis vaistų klasėmis, pvz., benzodiazepinais, nuotaikos stabilizatoriais.
Svarbūs Aspektai Gydymo Procese
- Individualus Požiūris: Svarbu pabrėžti, kad kiekvienas žmogus yra unikalus, todėl ir gydymo planas turi būti individualiai pritaikomas.
- Ankstyvas Gydymas: Kuo anksčiau pradedamas gydymas, tuo greičiau asmuo gali pradėti jaustis geriau.
- Bendravimas su Gydytoju: Gydymo procese svarbu ir nuolatinis bendravimas su gydytoju bei gydymo plano laikymasis.
- Gydymo Tęstinumas: Svarbu ne tik imtis gydymo, bet ir jį tęsti, net jei simptomai pradeda mažėti. Per anksti nutrauktas gydymas gali sukelti simptomų pasikartojimą.
- Palaikymas: Svarbiausias dalykas, ką gali suteikti savo artimajam, kuris serga depresija, yra palaikymas ir supratimas. Nereikia jam pasakoti, kaip viskas po to bus gerai, svarbu išklausyti, nespausti atsiskleisti, o leisti jam pačiam išsikalbėti, kai jis jausis pasirengęs.
Savipagalba
Visų pirma, tai geresnis sunkių būsenų, su kuriomis susiduriate, supratimas. Kitaip sakant - tinkamos ir Jums suprantamos žinios apie depresiją ir jos įveikos būdus. Antra, tinkamas gyvenimo būdas, kuris savijautą gali reguliuoti gerokai labiau nei dažnas įsivaizduoja. Nuo depresijos apsaugo omega 6 ir omega 3, mikroelementai (geležis, kalis, cinkas, magnis), folio rūgštis, vitaminai B6 ir B12.
Psichoterapijos Rūšys
- KET (kognityvinė elgesio terapija): Kognityvinės terapijos tikslas - keisti depresijai būdingas negatyvias nuostatas, pasireiškiančias sergančiųjų polinkiu viską “matyti tamsiomis spalvomis”.
- Psichoanalitinė ir psichodinaminė psichoterapija.
- Humanistinė psichoterapija: Tai nedirektyvi psichoterapija remiasi humanistinėmis Rodžerso, Maslou, Perlzo koncepcijomis. Jos metu pacientas išsako savo mintis ir jausmus, o terapeutas padeda jam geriau save suprasti.
- Racionalioji psichoterapija: Ši psichoterapija logiškai pagrindžia sveiką objektyvią realybę, paneigia liguistą suvokimą ir pagerina paciento socialinę adaptaciją.
- Tarpasmeninė psichoterapija: Ši psichoterapija pagerina ligonio socialinę adaptaciją bei tarpasmeninius santykius, padeda jam išsakyti savo mintis ir jausmus, mažina uždarumą.
Taip pat skaitykite: Efektyvūs depresijos gydymo metodai
tags: #depresijos #gydymo #trukme