Stiprus eismo įvykis - tai ne tik finansiniai nuostoliai ar automobilio remonto rūpesčiai. Kur kas dažniau skaudžiausias poveikis tenka žmonių psichologinei būsenai: šokas, kaltės jausmas, nerimas ar net ilgalaikė trauma gali lydėti ir labiausiai patyrusius vairuotojus. Šiame straipsnyje aptarsime, kaip atpažinti psichologinius sunkumus po autoįvykio ir kokią pagalbą galima gauti.
Eismo Įvykių Poveikis Psichologinei Būsenai
Trauminiai įvykiai, tokie kaip automobilių avarijos, kelia grėsmę žmogaus gyvybei ar sveikatai, arba asmuo buvo tokių įvykių liudininkas. Po traumuojančių įvykių visada pasireiškia psichologiniai sunkumai. Žmonėms reikia laiko atsigauti po traumuojančių įvykių ir tai yra normalu. Pirmas dienas ar savaites po trauminio įvykio žmonės dažnai patiria stiprų baimės jausmą, liūdesį, kaltę, pyktį ar sielvartą, jiems kyla sunkumų kasdienėse veiklose. Kai žmonės pradeda suprasti, įsisąmoninti tai, kas jiems nutiko, šie jausmai pradeda silpnėti, kol visai išnyksta arba nebetrukdo kasdienei veiklai.
Emocijos Po Autoįvykio
Po autoįvykio žmonės neretai reaguoja emociškai: pyktis, gynybiškumas, kaltinimai. Tai normalu, nes įvykis sujudina saugumo jausmą. Kaltės jausmas po avarijos gali būti itin stiprus net tada, kai žala nedidelė.
Potrauminio Streso Sutrikimas (PTSS)
Kai kuriems žmonėms patirtas trauminis įvykis gali sukelti rimtesnių psichinės sveikatos problemų, tokių kaip potrauminio streso sutrikimas. Tai yra psichinės sveikatos sutrikimas, kuris pasireiškia 1-3 % žmonių, patyrusių ar mačiusių trauminį įvykį. Jei sunkumai po patirto trauminio įvykio užsitęsia daugiau nei keletą mėnesių, galima įtarti potrauminio streso sutrikimą. PTSS simptomai pasireiškia įvairiu intensyvumu, tačiau visada paveikia žmogaus kasdienį gyvenimą - jiems kyla sunkumų bendraujant su aplinkiniais, mokantis ar dirbant bei laisvalaikio veiklose.
PTSS Simptomai
Potrauminio streso simptomai gali būti sukelti įvairių stimulų - žodžių, kvapų, garsų ar situacijų, kurios primena patirtą trauminį įvykį.
Taip pat skaitykite: Kaip atpažinti depresiją paaugliams
Kada Kreiptis Pagalbos?
Jei po įvykio pastebite, kad mintys nuolat grįžta prie avarijos, atsiranda baimė vairuoti, sustiprėja dirglumas ar sutrinka miegas, tai ženklas, kad kūnas ir psichika vis dar „apdoroja“ stresą. Pastebėjus, kad, praėjus maždaug mėnesiui po įvykio, žmogus vis dar išlieka neadekvačiai dirglus, jei skundžiasi nuolatiniu arba didesniu nei įprasta nerimu, jei jis atsisako socializuotis ir tampa akivaizdžiai atsiribojęs ar užsidaręs, jei skundžiasi miego ar apetito sutrikimais, vadinasi, specialistų pagalba būtina.
Psichologinės Pagalbos Metodai
Pasireiškus PTSS yra reikalinga specializuota, į traumą nukreipta psichologinė pagalba. Lietuvoje šiuo metu yra taikomi du specializuoti metodai darbui su asmenimis, patyrusiais traumas, - nujautrinimo akių judesiais ir perdirbimo terapija ir trumpalaikė eklektinė potrauminio streso terapija.
Nujautrinimo Akių Judesiais ir Perdirbimo Terapija (EMDR)
Nujautrinimo akių judesiais ir perdirbimo terapija (EMDR) leidžia žmonėms palengvinti simptomus ir emocinius sunkumus, kurie yra trauminių gyvenimo patirčių rezultatas. Asmenims padedama suaktyvinti jų natūralų gebėjimą apdoroti ir įveikti nepalankias patirtis bei psichologines traumas.
Trumpalaikė Eklektinė Potrauminio Streso Terapija (BEPP)
Trumpalaikė eklektinė potrauminio streso terapija (BEPP) sukurta padėti žmonėms susidurti su savo trauminėmis patirtimis ir jas apdoroti. Ši terapija leidžia įveikti potrauminio streso sutrikimo simptomus prisimenant trauminį įvykį ir apdorojant stiprias emocijas, kurias jis sukelia.
Kiti Pagalbos Būdai
- Būkite dėmesingi kūnui, judėkite: Trauma sustingdo siela ir paralyžiuoja kūną. Judėjimas gaivina ir žadina. Tiks viskas: pratimai, bėgiojimas ar tiesiog pasivaikščiojimas, plaukimas, šokis, joga, taip pat masažas, pirtis, spa, gyvūnų glostymas, kiti sensoriniai įspūdžiai, leidžiantys jaustis šiltai ir saugiai.
- Atlikite „įsižeminimo“ pratimą: Jei neapleidžia nerimas ar kitos sunkios emocinės būsenos, sugrįžkite prie kūno pojūčių, atlikite „įsižeminimo“ pratimą - jauskite žemę po kojomis, kad ir ką darytumėte. Nesvarbu, sėdite ar gulite, jaukite pagrindą, išryškinkite šį pojūtį ir į jį remkitės. Ženkite žingsnį ir pastebėkite kaip žemė jus laiko. Tai labai paprasta, bet veiksminga praktika.
- Gerai išsimiegokite, laiku valgykite, venkite psichoaktyvių medžiagų.
- Bendraukite: Net jei jausite impulsą užsisklęsti, patirsite atskirties būseną, neužsidarykite, kalbėkite. Pasistenkite palaikyti santykius, būkite su kitais žmonėmis visais jums prieinamais būdais: gyvai ir virtualiai. Nelikite vienas. Taip pat rekomenduojama susisiekti su panašią patirtį praėjusiais žmonėmis, lankyti savitarpio pagalbos grupę.
- Melskitės, medituokite: Meditacija, maldos, kitos dvasinės praktikos teikia nusiraminimą ir stabilumą.
- Ieškokite vaizdinio: Vartykite tapybos ar foto albumus, eikite į parodas, skaitykite knygas, žiūrėkite filmus - ieškokite vaizdinių ir siužetų, kurie palaiko, ramina, simboliškai atspindi ir padeda įveikti tai, kas jau išgyventa.
Draudimo Įtaka Psichologinei Būsenai Po Autoįvykio
Draudimas psichologiškai padeda tuo, kad sumažina „blogiausio scenarijaus“ svorį: net jei įvykis įvyko, žmogus žino, jog egzistuoja mechanizmas, kuris padės suvaldyti žalą ir išlaidas. Dalis psichologinės įtampos kelyje kyla iš socialinės atsakomybės: net ir atsargus vairuotojas supranta, kad klaida gali paliesti kitus.
Taip pat skaitykite: Kaip atrasti save?
Kaip Draudimas Padeda?
- Sumažina finansinę naštą: Psichologinis diskomfortas po eismo įvykio neretai kyla ne dėl pačio fakto, kad automobilis apgadintas, o dėl galimų pasekmių: „kiek kainuos?“, „ar galėsiu važiuoti į darbą?“, „ar neįklimpsiu į skolas?“.
- Perkelia konfliktą į procedūrinį lygmenį: Po susidūrimo žmonės neretai reaguoja emociškai: pyktis, gynybiškumas, kaltinimai. Tačiau draudimo procesas padeda konfliktą perkelti iš asmeninio lygmens į procedūrinį: faktai, dokumentai, sutarties sąlygos, žalos vertinimas.
- Suteikia saugumo jausmą: Kai automobilis yra kasdienybės stuburas (darbas, vaikai, sveikatos vizitai, senstantys tėvai), remonto ar prastovos klausimas tampa nepatogumu, kuris greitai virsta stresu.
- Pagalba kelyje: Kartu su privalomuoju draudimu vis dažniau siūlomas pagalbos kelyje draudimas, apimantis netikėtus atvejus kelionėje (pvz., kai automobilis sugenda, pasibaigia degalai ar neužsiveda).
Kaip Pasirinkti Draudimą, Kuris Padės Psichologiškai?
Jei norite, kad draudimas padėtų psichologiškai, pagrindinė taisyklė paprasta: rinkitės ne tik pagal kainą, bet ir pagal tai, kaip greitai ir aiškiai jums bus suteikta pagalba, kai ji bus labiausiai reikalinga. Todėl verta iš anksto „susipažinti“ su savo sutartimi: kur pranešti, per kiek laiko, kokius dokumentus pateikti, kaip vyksta žalos vertinimas.
Gyvenimas Po Traumos: Kaip Susikurti Naują Tikslą
Psichologas psichoterapeutas prof. dr. Gediminas Navaitis įsitikinęs: skaudžios tikrovės priėmimas po nelaimingo įvykio priklauso nuo žmogaus nusiteikimo. Žmonės, patyrę traumas, arba pasirenka kelią susikurti naują gyvenimą įgydami naujų įgūdžių ir įpročių, arba nusirita į psichologinę bedugnę.
Kaip Atsitiesti Po Nelaimės?
- Priimkite skaudžią tikrovę: Nors sveikas protas suvokia, kad paprastai tokiomis temomis nejuokaujama ir vargu ar galima apsirikti pranešant tokią skaudžią žinią, pirmiausia stengiamasi išsiaiškinti, ar tai - tiesa. Protas mėgina neigti.
- Susitaikykite su įvykusia trauma: Galiausiai ateina pripažinimo ir susitaikymo su įvykusia trauma etapas.
- Kurkite naujus tikslus: Svarbu atskirti tikslus nuo fantazijos. Tikslas numato kelią jo link - kokių įgūdžių ar įpročių jam pasiekti derėtų įgyti.
- Būkite tuo, kuo norite būti: Psichologas G.Navaitis pataria mintyse pabūti kelias minutes tuo, kuo norite būti. Asmenybe, kokia norite tapti.
Taip pat skaitykite: Saugus kačių nagų kirpimas
tags: #kaip #atsigauti #po #avarijos #psichologija