Šiuolaikinis gyvenimo tempas, nuolatinis skubėjimas ir įsipareigojimų gausa dažnai sukelia stresą, įtampą ir nuovargį. Šiame straipsnyje aptarsime įvairius būdus, kaip atsigauti po streso, pagerinti savijautą ir išlaikyti psichikos sveikatą.
Stresas: Kas Tai Ir Kaip Jis Veikia
Stresas - tai organizmo reakcija į įvairius agresyvius veiksnius, sukelianti organinius, medžiagų apykaitos, fiziologinius ir neuropsichinius sutrikimus. Nors dažniausiai stresas suvokiamas kaip neigiamas dalykas, trumpalaikis stresas gali mobilizuoti organizmą ir skatinti veikti. Tačiau ilgalaikis ar per stiprus stresas yra destruktyvus ir gali sukelti įvairias sveikatos problemas.
Dėl streso suaktyvėja pagumburio-hipofizės-antinkščių ašis ir simpatinė nervų sistema. Dėl to kraujyje padidėja gliukozės kiekis, išsiskiria adrenalinas ir norepinefrinas. Ilgalaikis streso poveikis sukelia daugybę nepalankių fizinių ir psichologinių simptomų, kurie gali sukelti rimtas ligas, pavyzdžiui, aterosklerozę, hipertenziją, diabetą, depresiją ar nerimo pojūtį.
Streso Simptomai
Stresas veikia ne tik psichiką, bet ir fizinę būklę. Dažniausi streso simptomai:
- Padidėjęs prakaito liaukų aktyvumas
- Paraudusi arba blyški oda
- Raumenų įtampa ir tremoras
- Džiūstanti burna
- Dažnas šlapinimasis
- Vidurių užkietėjimas ir viduriavimas
- Apetito stoka
- Nuovargis
- Baimė, nerimas ir panika
- Depresija ir liūdesys
- Bejėgiškumas
- Nusivylimas
- Greita emocijų kaita
- Dirglumas
- Kaltės jausmas
- Koncentracijos ir atminties sutrikimai
Ilgalaikio Streso Pasekmės
Užsitęsęs stresas gali sukelti rimtų ligų:
Taip pat skaitykite: Kaip atpažinti depresiją paaugliams
- Diabetą
- Hipertenziją
- Infarktą
- Imuniteto susilpnėjimą
- Nevaisingumą
- Seksualinius sutrikimus
- Odos ligas
- Nutukimą
- Aterosklerozę
- Nemigą
- Spontaniškus galvos skausmus
- Virškinimo trakto sutrikimus (įskaitant dirgliosios žarnos sindromą)
- Nerimą
- Depresiją
- Potrauminio streso sutrikimus
Kas Sukelia Ilgalaikį Stresą?
Stresą gali sukelti įvairios gyvenimo situacijos. Štai keli pavyzdžiai:
- Sutuoktinio mirtis
- Skyrybos
- Išsiskyrimas
- Įkalinimas
- Liga ar trauma
- Vedybos
- Atleidimas iš darbo
- Išėjimas į pensiją
- Darbo pakeitimas
- Paskolos paėmimas
- Vaiko išėjimas iš namų
- Sunkumai bendraujant su uošviais
- Ypatingi asmeniniai laimėjimai
- Asmeninių įpročių pakeitimas
- Sunkumai bendraujant su vadovu
- Užmigimo ir pabudimo laiko pasikeitimas
- Atostogos
- Kalėdos
- Epidemiologinė būklė
- Ginkluoti konfliktai
Kaip Kovoti Su Stresu
Esama daug būdų, kaip įveikti stresą. Svarbu rasti sau tinkamą, nes, kas tinka vienam, gali netikti kitam.
Gyvenimo Būdo Pokyčiai
- Susitvarkyti gyvenimo režimą: Laiku gulti, laiku keltis, laiku maitintis, sąmoningai įdėti į savo dieną tam tikrus poilsio epizodus.
- Išlaikyti santykį su kitais: Bendraukite su draugais ir šeima, nes mes visgi esame bendruomeniškos būtybės.
- Fizinis aktyvumas: Reguliarus sportas, joga su meditacijos elementais ir miegas yra veiksmingi atsipalaidavimo būdai.
- Sveika mityba: Subalansuota mityba, turtinga B grupės vitaminais, magniu, omega-3 riebalų rūgštimis.
- Poilsio pertraukos: Net 10-15 minučių tylos ar sąmoningo kvėpavimo per dieną duoda didelės naudos.
Atsipalaidavimo Technikos
- Kvėpavimo pratimai ir meditacija: Giliai ir ramiai kvėpuojant sulėtėja širdies ritmas, sumažėja kraujospūdis ir atsipalaiduoja raumenys.
- Sąmoningumas: Sąmoningai atlikdami kasdienes veiklas, tokias kaip valgymas, vaikščiojimas ar net indų plovimas, galime išmokti būti čia ir dabar.
- Mėgstamos veiklos ir hobiai: Užsiimkite veikla, kuri jums teikia malonumą ir įkvėpimą.
- Laikas gamtoje ir poilsis nuo technologijų: Gamtos garsai, kvapai ir vaizdai ramina ir atpalaiduoja, o poilsis nuo ekranų leidžia akims ir protui pailsėti.
- Masažas ir kitos relaksacinės technikos: Aromaterapija, joga ar progresuojanti raumenų relaksacija taip pat gali būti veiksmingos priemonės nuo streso ir įtampos.
- Juoko terapija: Juokas ne tik praskaidrina emocijas, bet ir dirba tam tikri veido raumenys, padedantys atsipalaiduoti.
Specialistų Pagalba
Jeigu šie metodai nepadeda numalšinti streso, verta kreiptis į psichologą. Kartais užtenka vieno seanso su terapeutu, per kurį atpažįstamos ir įvardijamos stresinėse situacijose patirtos emocijos, - ir taip pašalinama įtampa. Taip pat gali būti naudinga kreiptis į psichiatrą, jeigu jaučiate stiprų nerimą, depresiją ar kitus psichikos sveikatos sutrikimus.
Nauji Metodai: Smegenų Bangų Įtraukimo Technologija Ir Vibroakustinė Stimuliacija
Pastaruoju metu aktyviai tiriama, kokią įtaką savijautai turi tam tikri garsai, kaip smegenis veikia specifinės vibracijos, jau neabejojama ir spalvų poveikiu savijautai.
Smegenų bangų įtraukimo technologija - tai gilaus atsipalaidavimo metodika, kurios esmė tokia: smegenys veikiamos tam tikrais garsais, stimuliuojančiais neuronus, kurie padeda sinchronizuoti kairį ir dešinį smegenų pusrutulius, rasti balansą ir padėti nusiraminti. Kai greta poveikio garsu pasitelkiamos dar ir specialios vibracijos, efektas dar sustiprėja. Tokia į smegenis siunčiamus garsus ir vibracijas jungianti terapija vadinama vibroakustine stimuliacija.
Taip pat skaitykite: Kaip atrasti save?
Ši terapija veikia procesus smegenyse. Nustatyta, jog jose yra apie 100 milijardų neuronų, kurie bendrauja elektriniais signalais. Panašiai kaip širdis, smegenų veikla turi ritmą - tam tikrą pulsą arba plakimą. Šie smegenų impulsai yra žinomi kaip smegenų bangos, kurios juda įvairiu greičiu. Įrodyta, kad skirtingi smegenų bangų dažniai atitinka skirtingas „proto būsenas“. Lėtos smegenų bangos jaučiamos, kai žmogus yra labiau atsipalaidavęs ir giliau žvelgiantis į save. Greitos smegenų bangos gali būti susikaupimo ar streso požymis.
Taigi, pasitelkus tokią terapinę lovą pacientui pasiūloma speciali garso ir vibracinių dažnių impulsų terapija, kuri veikia smegenis taip, jog kūnas ir protas ima atsipalaiduoti. Moksliškai įrodyta, kad tokia garsų ir vibracijų poveikį suvienijanti terapija veikia priešuždegimiškai, gerina nuotaiką ir mažina stresą, leidžia ilgiau ir kokybiškau miegoti, geriau susikaupti, prisideda prie nerimo ir panikos priepuolių gydymo, ją taikant fiksuojamas depresijos ir lėtinio skausmo požymių mažėjimas.
Spalvų terapija (chromoterapija): Minėtos vibroakustinės terapijos metu greta garsų ir vibracijų, atpalaiduojančiai veikiančių smegenis, gali būti pridėtas ir trečia dėmuo - stimuliacija spalvomis.
- Raudona: Atgaivina, aktyvina kraujotaką, suteikia energijos, skatina gyvybingumą ir kūrybiškumą.
- Oranžinė: Gerina nuotaiką, teigiamą mąstymą ir fizinio bei psichinio tyrinėjimo troškimą.
- Geltona: Išlaisvina ir žadina asmeninę galią, sąmoningumą. Tai ekstravertiška, šviesi spalva, kuri skatina gijimą.
- Žalia: Kurianti harmoniją, atkurianti, teikianti viltį, ji ramina, sukuria gyvenime pusiausvyrą.
- Violetinė: Atpalaiduoja ir atnaujina, ji susijusi su meditacija, svarbiais būties ir prasmės klausimais, dvasiniais žmogaus gyvenimo aspektais.
- Mėlyna: Dangiška ir taiki, vėsinanti, raminanti ir išvalanti spalva.
Potrauminio Streso Sutrikimas (PTSS)
Trauminiai įvykiai - tai įvykiai, kurių metu kyla grėsmė žmogaus gyvybei ar sveikatai arba asmuo buvo tokių įvykių liudininkas. Tai gali būti reali ir numanoma grėsmė savo ar kito asmens gyvybei ar sveikatai. Dažniausiai - tai stichinės nelaimės, automobilių avarijos, užpuolimai, smurtas, seksualinė prievarta ir pan.
Patyrus trauminius įvykius, visada pasireiškia psichologiniai sunkumai. Žmonėms reikia laiko atsigauti po traumuojančių įvykių ir tai yra normalu. Pirmas dienas ar savaites po trauminio įvykio žmonės dažnai patiria stiprų baimės jausmą, liūdesį, kaltę, pyktį ar sielvartą, jiems kyla sunkumų kasdienėse veiklose.
Taip pat skaitykite: Saugus kačių nagų kirpimas
Jei sunkumai po patirto trauminio įvykio užsitęsia daugiau nei keletą mėnesių, galima įtarti potrauminio streso sutrikimą. PTSS simptomai pasireiškia įvairiu intensyvumu, tačiau visada paveikia žmogaus kasdienį gyvenimą - jiems kyla sunkumų bendraujant su aplinkiniais, mokantis ar dirbant bei laisvalaikio veiklose.
Pasireiškus PTSS yra reikalinga specializuota, į traumą nukreipta psichologinė pagalba. Lietuvoje šiuo metu yra taikomi du specializuoti metodai darbui su asmenimis, patyrusiais traumas, - nujautrinimo akių judesiais ir perdirbimo terapija ir trumpalaikė eklektinė potrauminio streso terapija.