Darbo aplinkoje, kur nuolat skatinamas produktyvumas ir greiti rezultatai, svarbu rasti pusiausvyrą tarp pareigų vykdymo ir asmeninės gerovės. Šiame straipsnyje apžvelgsime psichologinius aspektus, padedančius efektyviai atsisakyti užduočių darbe, siekiant išvengti perdegimo, streso ir konfliktų. Aptarsime, kaip valdyti lūkesčius, atpažinti nerimą, ugdyti savistabą ir asertyvumą, kad darbas taptų ne našta, o pilnatvės šaltiniu.
Produktyvumo ir Pasitenkinimo Darbe Psichologija
Siekis būti produktyviam dažnai atima iš mūsų galimybę sustoti ir įvertinti savo darbo rezultatus bei įgytą patirtį. Tačiau, kaip teigia ekspertai, joks žmogus negali tobulėti neatlikdamas refleksijos. Tai padeda įsivertinti patirtį, ją apibendrinti ir suprasti, kaip įgyjamos kompetencijos.
Svarbu suprasti, kad laimė ir pilnatvė darbe yra pasiekiamos ne tik per nuolatinius pasiekimus, bet ir per gebėjimą mėgautis kiekviena akimirka. Prieš imantis bet kokio naujo darbo ar veiklos, įžvelkite tai, kas jus ten žavi. Stenkitės pajusti pasitenkinimą kiekviena savo gyvenimo minute, net ir tomis, kurias praleidžiate darbe.
Savigrauža ir Savistaba
Neeikvokite laiko savigraužai dėl savo nesėkmių. Kaltinti save dėl to, ko nepadarėte, nėra geriausias būdas leisti laiką. Jei negalite pamiršti savo klaidų, surašykite jas ant popieriaus lapo ir saugokite svarbių dokumentų stalčiuje.
Lavinkite savistabą - sugebėjimą analizuoti savo įpročius. Tik tuomet galėsite atsikratyti tų, kurie jums yra nenaudingi arba jau nebenaudingi. Pavyzdžiui, gal turite įprotį dar kartą apskaičiuoti skaičiuotuvu tai, ką suskaičiavo kompiuteris. Jei neįmanoma atsisakyti daug laiko suėdančių įpročių, visuomet galite juos patobulinti. Tarkim, jei daug keliaujate, visada turėkite kišenėje keletą nedidelių kortelių, kad galėtumėte bet kada užsirašyti savo pastabas ar kilusias mintis.
Taip pat skaitykite: Kaip atpažinti depresiją paaugliams
Darbo Planavimas ir Prioritetų Nustatymas
Daugelis pasiliekančių dirbti po darbo valandų, jei tik jie tam neturi kitų priežasčių (pvz., bando asmenines problemas „užkasti“ po darbiniais rūpesčiais), paprasčiausiai nedirba darbui skirtomis valandomis. Ką jie tada veikia? Ar mėgstate viršvalandžius? Ne? Tuomet darbe - dirbkite.
Paanalizuokite savo skaitymo ir darbo su informacija įpročius. Ne visa informacija, plūstanti į mus, yra reikalinga ir naudinga, kaip atrodo iš pirmo žvilgsnio. Planuodami darbus rūšiuokite juos pagal svarbą ir pasitikėkite savo sugebėjimu tai daryti. Iš anksto rezervuokite laiko papildomiems ir nenumatytiems darbams.
Skirkite laiko susikaupti bei aptarti. Kiek? Introvertams jo daugiau reikia susikaupti, ekstravertams - aptarti. Gerai žinote, kad pasirengimas atlikti užduotį - svarbus: ir dalykinis (ką ir kaip darysiu), ir psichologinis (nusiteikimas darbui). Atsižvelkite į savo individualias savybes.
Jei tenka luktelėti, priimkite tai kaip padovanotą laiką ir skirkite jį atsipalaiduoti, planuoti, apmąstyti. Nepasiduokite iliuzijai, kad esate priversti gaišti laiką ko nors laukdami (viršininko priimamajame, automobilių kamštyje prie šviesoforo, vėluojančio autobuso, „Sodroje“ už inspektoriaus kabineto durų). Jei nusprendėte, kad jums reikia pertraukėlės, ilsėkitės ir leiskite sau atsipalaiduoti, gal net nieko neveikti.
Kartkartėmis apmąstykite savo gyvenimo (kuris susideda iš „nuo 8.00 iki 17.00“ ir „nuo 17.00 iki 8.00“) tikslus. Pasižymėkite juos. Sakoma: „Jei nežinai, kur nori nueiti, tai nueisi kaip tik nežinia kur.“ Retkarčiais pasitikrinkite, ar judate tinkama linkme. Susitaikykite su tuo, jog tam tikra jūsų laiko dalis neišvengiamai bus skirta dalykams, kurių jūs negalite kontroliuoti, ir dėl to neišgyvenkite. Išmokite atidėti, bet neatidėlioti. Kartais geriau neversti savęs daryti to, kas nesidaro. Įpraskite laiku baigti darbus. Neretai daug sunkiau būna pajusti tą ribą, kai reikia tiesiog nutraukti darbą, nes tolesnis jo „dailinimas“ tėra neracionalus laiko eikvojimas.
Taip pat skaitykite: Kaip atrasti save?
Refleksija Darbe: Patirties Apmąstymas ir Dalijimasis
Darbo aplinkoje žmonės yra daug dažniau skatinami veikti produktyviai ir greitai, parodyti gerus rezultatus, nei skirti laiko sustoti ir apmąstyti darbo rezultatus bei įgytą patirtį. Refleksija yra sąmoningas gilus susimąstymas, samprotavimai, pagrįsti asmeninės ar bendruomeninės patirties analize. Paprasčiau tariant, ji suprantama kaip praeityje sukauptos patirties apibendrinimas, analizavimas ir pasidalijimas su kitais.
Mokymosi per patirtį cikle išskiriami trys pagrindiniai refleksijos etapai. Visų pirma atsiranda vidinio diskomforto jausmas. Tai vadinamasis nemalonių jausmų ir minčių etapas, kai dėl išgyvenamos patirties atsiranda poreikis spręsti tuos išgyvenimus sukėlusią problemą. Ir galiausiai kuriamas naujas požiūris į situaciją, numatant galimus veikimo būdus konkrečiose ateities situacijose. Šiame etape vyksta emociniai ir kognityviniai pasikeitimai, kurie veda prie elgesio pokyčių.
Nors dalis mokslininkų teigia, kad refleksija turėtų būti vien tik pažintinis procesas, kai atsiribojama nuo išgyventų jausmų ir reflektuojama remiantis faktais, emocijos yra labai svarbios ir nuo jų atsiriboti praktiškai net nėra įmanoma, nes viskas, ką mes darome bendraudami su kitais žmonėmis, kelia emocijas. Psichologai refleksiją įvardija kaip savižinos, savimonės procesą, savo veiksmų permąstymą - tai, kas yra būdinga savirefleksijai, t. y. asmeninės patirties apie save patį analizei. Tačiau kalbant apie organizaciją, kur neišvengiamas komandinis darbas, bendradarbiavimas, į refleksijos procesą būtina įtraukti ir patirties pasidalijimą su kitais komandos nariais.
Tyrimas parodė, kad ta tiriamųjų grupė, kuri dienos pabaigoje skyrė 15 minučių tam, kad apmąstytų tą dieną atliktus darbus, ir kita grupė, kuri skyrė 15 min. refleksijai ir dar papildomai 5 min., kad pasidalytų patirtimi ir paaiškintų savo pastabas kolegoms, po mėnesio labiau pasitikėjo savo kompetencijomis, buvo labiau motyvuotos ir vėliau dirbo našiau negu kontrolinė grupė, kuri visą dieną tik dirbo ir nereflektavo.
Mitai apie Refleksiją
Nuo aktyvaus refleksijos metodo taikymo organizacijose dažnai atbaido tam tikri mitai, susiformavę apie šį metodą. Vienas tokių - kad refleksija yra ne visiems tinkamas būdas veikti: vieni linkę reflektuoti, kiti ne. Iššūkis yra integruoti visus darbuotojus į patirties apmąstymo procesą, kad visi gautų naudos. Vienam refleksijos dienoraščio rašymas yra efektyvi ir prasminga priemonė, bet kitam rašymas gali būti tikrai per daug pastangų reikalaujantis darbas. Jei ekstravertą pasodinsime rašyti dienoraščio, jam tai gali pasirodyti neįveikiama užduotis. Jam geriau būtų pasiūlyti diskusijos, komandinio darbo formatą refleksijos procese.
Taip pat skaitykite: Saugus kačių nagų kirpimas
Kalbant apie refleksiją darbe, dar vienas gajus mitas yra tas, kad patirties apmąstymams nėra laiko. Tačiau, pasak profesoriaus, jei vadovui, moderatoriui refleksija yra svarbus darbo metodas, tai jis tikrai numatys ir suplanuos tam laiko. O jeigu vis dėlto gilesnei ir ilgesnei refleksijai nerandama laiko, šio metodo elementus galima panaudoti ir per bendrus pietus, susirinkimą ar projektų rezultatų aptarimą.
Norint, kad refleksija duotų efektyvių rezultatų, žmogus turi atsiverti, išdrįsti kalbėti apie tobulintinas savo savybes arba neigiamas patirtis, sunkumus ar nesėkmes, o tai yra labai sunku. Norėdami gauti visapusišką naudą, apmąstymą turite paversti įpročiu. Dažnai atrodo, kad geriausias pamokas išmokstame iš klaidų, tai galbūt vertingiau yra reflektuoti netikėtas, nuviliančias ar nesėkmingas patirtis? Tačiau pastaraisiais metais pozityvus požiūris įgauna didesnę vertę, vis dažniau kalbama, kad turime reflektuoti ir gerąją patirtį. Negatyvi išgyventa patirtis yra svarbi, bet ji refleksijoje neturėtų būti esminė.
Kai refleksija tampa profesinės veiklos dalimi, darbuotojai patys jaučia, kada nori pasidalyti patirtimi, ir suplanuoja laiką patys. Nors visas mūsų gyvenimas negali būti vien refleksija, bet jei ją traktuotume kaip tam tikrą mąstymo išraišką, tai nebūna tokių situacijų, kai mes nemąstome, tik galime tai daryti impulsyviai, intuityviai arba sąmoningai ir struktūruotai.
Lūkesčių Valdymas Darbe
Lūkesčiai - tai žmogaus sąmonės sukurti paveikslai apie ateitį, kurie dažnai virsta nusivylimais, kai realybė nesutampa su mūsų vizijomis. Mūsų lūkesčiai dažnai kyla iš egoizmo - to vidinio poreikio, kuris verčia mus norėti kontroliuoti aplinką ir žmones aplink mus. Mes tikime, kad viskas turi vykti pagal mūsų norus ir lūkesčius. Šis egoizmas sukuria iliuziją, kad mes žinome geriausią galimą baigtį ar rezultatą, todėl pradedame tikėtis, kad viskas vyks būtent taip, kaip planuojame.
Lūkesčiai taip pat atsiranda iš klaidingo savo vietos visatoje suvokimo. Dažnai manome, kad turime teisę reikalauti tam tikrų dalykų iš kitų žmonių ar iš gyvenimo apskritai, tarsi viskas turėtų vykti pagal mūsų pageidavimus. Suvokus, kad esame tik dalis didesnio paveikslo, tampa lengviau atsisakyti nerealistinių lūkesčių. Šis supratimas leidžia gyventi laisviau, nes nustojame reikalauti, kad viskas vyktų pagal mūsų planą.
Svarbu pradėti matyti gyvenimą kaip sistemą, kurioje kiekvienas atlieka savo vaidmenis, nesikeldamas lūkesčių apie galutinius rezultatus. Tai reiškia atsakingą požiūrį į kasdienes pareigas ir užduotis, be nuolatinių lūkesčių, kad aplinkiniai ar aplinkybės visada atitiks mūsų norus ir tikslus. Atlikdami veiklas pagal asmenines vertybes ir principus, o ne siekdami konkretaus rezultato, galime sumažinti lūkesčių naštą.
Kai nustojame laukti tam tikrų rezultatų iš savo veiksmų, pradedame patirti vidinį pasitenkinimą ir ramybę. Kai nebesame įsitempę dėl to, ar mūsų pastangos duos norimus vaisius, atsiveria erdvė tikrai laisvei - mes galime kurti ir reaguoti į gyvenimą autentiškai, nevaržomi išankstinių lūkesčių. Atsisakymas lūkesčių atneša didesnę laisvę mąstyti ir veikti. Kai nebesame priklausomi nuo tam tikrų rezultatų, tampame atviresni ir lankstesni, galime priimti gyvenimą tokį, koks jis yra, o ne tokį, koks, mūsų manymu, turėtų būti.
Nerimo Valdymas Darbe
Nerimas - normali žmogaus reakcija stresinėse situacijose, tačiau kai kuriems tos baimės ir jaudulys nėra laikini. Nerimo sutrikimas - liga, kuri trukdo normaliai funkcionuoti darbe, mokykloje ir net gyvenimiškose situacijose. Nerimas taip pat gadina santykius su šeimos nariais bei draugais.
Apibendrinant, nerimas tampa problema, kai jį jaučiame be priežasties arba jis tęsiasi ilgą laiką. Tai vadinama nerimo sutrikimu. Apėmus nerimui, gali imti dažniau plakti širdis, darytis sunkiau kvėpuoti, imti prakaituoti delnai, apimti baimės išprotėti jausmas. Nepamirškite, kad kartais jausti nerimą - sveika ir normalu. Įsivaizduokite, kad labai mylite savo darbą, tačiau jaučiate didelį nerimą dalyvaudami darbo susitikimuose. Nerimas tampa didžiule problema, kai jis užsitęsia arba jį jaučiate labai dažnai - net tada, kai tam priežasties nėra.
Kaip Suvaldyti Nerimą?
- Stebėkite savo mintis. Nerimo jausmą sukeliančios mintys dažnai prasideda nuo „O kas būtų, jei…?“ . Pavyzdžiui, jaudinatės, kad vėluojate į paskaitą. Imate nerimauti, kad dėstytojas labai supyks, o netrukus - jau ir esate tikras, kad būsite išmestas iš universiteto.
- Keiskite nepageidaujamas mintis. Apgalvokite situaciją iš visų pusių. Ar man taip yra nutikę anksčiau? Kai tik turite labiau realistinę prognozę, pakeiskite ja nerimą sukėlusias mintis. Svarbu nepamiršti, kad mintys nėra faktai. Jūsų mintys nebūtinai yra tiesa. Tai tik mintys.
- Nevenkite situacijų, keliančių nerimą. Dažnai norėdami išvengti nerimo, nustojame daryti dalykus ar būti tose situacijose, kurios gali išprovokuoti nerimo jausmą. Taip pat galime vengti apskritai imtis iniciatyvos kažką keisti ar spręsti problemas. Ir tai kurį laiką padės kažkiek išvengti nerimo. Tačiau ilgainiui suprasime, kad nesijaučiame laimingi - apsistatėme save sienomis, nebedarome dalykų, kuriuos mėgome, o galiausiai net ir nesprendžiame pačios nerimo problemos.
- Atidėkite nerimą. Vienas iš būdų, padėsiančiu suvaldyti nerimą, tai išmokti jį atidėti vėlesniam laikui. Pavyzdžiui, nerimaujate dėl to, ko tuo metu negali išspręsti - sakykime, turite sunkią užduoti darbe ir apie tai galvojate prieš užmigdami. Nerimas vis stiprėja, jaučiate, kad neužmigsite, nes mintys vis sukasi apie darbą. Dirbti ir atlikti užduoties tuo metu taip pat negalite.
- Rūpinkitės savimi. Norint įveikti nerimą, privalome rūpintis savimi. Mūsų emocinė būsena priklauso tik nuo mūsų pačių. Jeigu prisiimsite atsakomybę už savo gyvenimą, planus ir emocijas, bus lengviau išmokti ir suvaldyti nerimą. Yra daug nesudėtingų dalykų, kurie tikrai neužims daug laiko, bet padės palaikyti geresnę emocinę savijautą. Reguliariai sportuokite, pasistenkite kiekvieną dieną rasti bent truputį laiko poilsiui, leiskite pailsėti mintims, stenkitės gerai išsimiegoti kiekvieną naktį.
- Kalbėkite apie tai, kaip jaučiatės. Baimės didesnės, kai jos tik jūsų galvoje. Kartais užtenka pasipasakoti apie tai kas neramina draugams, šeimai ar psichologui ir tampa lengviau.
Psichologai pacientams padeda atpažinti ir suvaldyti veiksnius, kurie iššaukia nerimą. Konsultacijos padeda pacientui suprasti, kokios jų mintys tiesiogiai siejasi su nerimo simptomais. Koreguodami savo elgesį, pacientai atsisako veiksmų, kurie yra siejami su nerimo sutrikimu. Jie yra drąsinami ir skatinami įveikti savo baimes, jas provokuodami. Psichoterapija - tai procesas, kurio metu gydytojas ir pacientas dirba išvien, kad galėtų nustatyti, dėl ko pacientas nerimauja, ir kad pacientas išmoktų, kaip su tuo nerimu susidoroti. Savo naujai įgautus įgūdžius valdyti nerimą pacientai gali išbandyti ne tik susitikimų metu, tačiau ir realiose gyvenimo situacijos, kurios juos verčia jaustis nepatogiai. Psichologai, norėdami padėti atsikratyti nerimo sutrikimų, remiasi ne tik kognityvine elgesio terapija. Grupinė terapija - metodas, kai keletas žmonių, kurie turi tokius pat sutrikimus, bando įveikti savo nerimą ir vienas kitą palaikyti. Šeimos psichoterapija padeda šeimos nariams suprasti jų mylimųjų nerimą ir išmoko, kaip išvengti nerimą sukeliančių situacijų.
Gebėjimas Sakyti „Ne“ Darbe
Baimė būti nemėgstamam dažnai gali būti stipresnė nei noras ilsėtis. Tyrimas rodo, kad dauguma žmonių sako „taip“ ne todėl, kad labai nori, o todėl, kad bijo būti nemaloniais savo kolegoms darbe ar artimiesiems. Visgi, žmonės į neigiamą atsakymą dažniausiai reaguoja ramiau, nei įsivaizduojame.
Nuolat sakant „taip“, anksčiau ar vėliau pervargstame. Paradoksalu, tačiau žmonės, kurie ypač stengiasi būti malonūs, ilgainiui tampa nemalonūs net patys sau. Tai gali pasireikšti pasyvia agresija, sarkazmu, tyliu nepasitenkinimu ir santykį sužlugdyti.
Vengiamas žodis „ne“, priešingai nei manome, santykiams dažnai gali turėti teigiamą efektą ir netgi stiprinti pasitikėjimą. Žmonės, kurie moka pasakyti „ne“, dažnai atrodo brandesni, saugesni, net kompetentingesni. Taip yra dėl to, kad pasitikėjimas kyla ne iš nuolankumo, o iš nuoseklumo.
Kaip Elgtis, Kai Atsisakymas Gali Turėti Neigiamų Pasekmių?
Ateidami į darbą sudarote sutartį tas aštuonias darbo valandas „parduoti“ organizacijai ir padėti jai siekti tikslų. Šioje vietoje laisvės sakyti „ne“ įprastai nėra daug, tačiau asmeninės ir profesinės ribos vis tiek turi būti išlaikytos. Pavyzdžiui, jei turite neadekvačiai ilgą darbų sąrašą ir itin ribotą laiką, nebijokite apie tai kalbėtis. Kartu su kolegomis ar vadovu galite sutarti naujus realius terminus arba kažko atsisakyti.
Reikia suprasti, kad tikslas savaime nėra pasakyti „ne“. Už kiekvieno sprendimo turi stovėti pagrįsti argumentai, o kartais reikia palikti erdvės „deryboms“. Tačiau tai negalioja, jei kalbame apie vertybinius klausimus. Vertybinis konfliktas yra neišsprendžiamas, o pamynus savo įsitikinimus, reabilituotis itin sudėtinga. Jei darbe ar kitoje aplinkoje žmogus yra verčiamas laužyti savo įsitikinimus - jam ten ne vieta, nes ilgainiui tai gali turėti itin neigiamų pasekmių.
Pirmiausia, eidami pas darbuotoją, paklauskite savęs, einate pritarimo ar patarimo - tai gali nulemti visą pokalbio foną. Jei ieškote pritarimo, o išgirsite „ne“, pokalbis, tikėtina, nebus konstruktyvus. Antra, deleguojant užduotis verta pereiti nuo „reikia“ prie „prašau“. Žinoma, pasitaiko darbų, kuriuos reikia atlikti čia ir dabar. Tokiais atvejais svarbu aiškiai kartu sutarti prioritetus ir neversti darbuotojo vienu metu gesinti kelis gaisrus.
Kaip Išmokti Sakyti „Ne“?
- Vadovaukitės formule „ne, bet…“. Pavyzdžiui, „Dabar to padaryti negaliu, bet po pietų galiu skirti pusvalandį“.
- Išbandykite vieno „ne“ per dieną taisyklę. Taikykite ją tiems prašymams, kuriuos anksčiau būtumėte tenkinęs per sukąstus dantis.
- Prieš atsakydami padarykite bent 2 sekundžių pauzę. Sustokite, įkvėpkite, iškvėpkite ir tik tada atsakykite.
Atsiminkite, jog jūsų pasakytas „ne“ - nėra konfliktas. Tai - aiškumas, kurį galite pateikti šiltai ir su pagarba.
Atidėliojimo (Prokrastinacijos) Įveikimas
Ir štai jau praėjo pusdienis, o jūs nė kiek nepajudėjote iš mirties taško. Galų gale pačią paskutinę akimirką (ar netgi pasibaigus darbo atlikimo terminui) keikdami save už tingėjimą ir neorganizuotumą, jūs vis dėlto imatės darbo. To pasekmės - stresas, pakrikę santykiai su draugais, kuriuos jūs pavedėte, ir, kas blogiausia, nuolatinis kaltės jausmas - pirmiausia dėl savo tingumo.
Tingėti gėda ir priimta manyti, kad tingėjimo priežastis - silpnas charakteris, neorganizuotumas. Tačiau psichologai vadina tai prokrastinacija - sprendimų, nemalonių darbų atidėliojimu, tai ne yda ar charakterio bruožas, o rimta psichologinė problema, kurią ir spręsti reikėtų atitinkamai.
Atidėliojimo Priežastys
- Nesėkmės baimė. Dažniausia darbų atidėliojimo paskutinei minutei priežastis. Nepasitikint savo jėgomis, savo kompetencija ir sugebėjimu gerai atlikti darbą, užduotis atrodo pernelyg sudėtinga, nepakeliama, ir imtis jos atrodo vis sudėtingiau.
- Perfekcionizmas. Bijomasi nepasisekimo, bet bojomasi ne šiaip nesusitvarkyti su užduotimi - bijomasi, kad nepavyks jos įvykdyti idealiai.
- Išorinis pasipriešinimas. Atidėliojimas gali būti požymis, kad užsiimama ne tuo, kuo reikia.
- Motyvacijos nebuvimas. Suaugusiam, brandžiam žmogui paprasčiausio „reikia“, kad atsirastų motyvacija, nebeužtenka.
- Priklausomybė nuo adrenalino. Kai kurie žmonės randa savotišką pasitenkinimą laukdami iki paskutinės minutės ir puldami viską nudirbti paskutinę akimirką.
- Nuovargis. Kartais tai, kad jūs negalite susikaupti ir imtis veiksmų, paprasčiausiai gali būti jūsų nuovargio pasekmė.
Kaip Įveikti Tingulį?
- Paprasčiausiai pradėkite dirbti. Nustokite galvoti apie tai, kaip jūs jį dirbsite, kokie sunkumai jūsų laukia ir kaip įvertins jūsų darbą.
- Nuo įdomaus iki nuobodaus. Pradėkite nuo tos darbo dalies, kuri jums maloniausi ir įdomiausia.
- Raskite silpnąsias vietas. Išsiaiškinkite, kas būtent laukiančiame darbe jus labiausiai atstumia ir stabdo visą procesą.
- Paskirstykite didesnę užduotį į kelias mažesnes. Jei užduotis atrodo sudėtinga ir nepakeliama, prasmingiausia būtų ją padalinti etapais, atlikti dalimis, apdovanojant save už kiekvieną atliktą dalį.
- Pamirškite socialinius tinklus. Socialiniuose tinkluose praleisdamas ne vieną valandą šiais laikais žmogus turi galimybę nuolat atidėlioti darbus.
- Keiskite darbą ir poilsį. Nenusiteikite iš karto tam, kad jūsų laukia ilgos ir monotoniškos darbo valandos be jokio poilsio.
- Sudarykite tikslų planą. Suteikite prasmę tam, ką darote.
- Ugdydkite savo valią. Pavyzdžiui, tam puikiai padeda kasdieninis rytinės mankštos atlikimas.
Atidėliojimas gali sugadinti jums gyvenimą, todėl su juo būtinai reikia kovoti.
Pykčio Valdymas Darbe
Būkime atviri: retas kuris esame savo pykčio šeimininkas. Įtūžis sugeba užklupti iš netyčių ir meistriškai mus užvaldyti. Susigriebiame tik tada, kai šaukštai jau būna po pietų. Tad ką daryti, kad pyktis neišmuštų iš pusiausvyros?
Realybėje viskas kitaip. Net geriausiomis dienomis susidursime su situacijomis, užkliudančiomis mūsų „karštuosius mygtukus“. Trokšti kasdienybės be menkiausių streso užuominų yra tas pats, kaip tikėtis, jog žaidžiant kompiuterinį žaidimą pasieksime lygį be priešininkų ir kliūčių.
Jei sąžiningai save įvertintume, tektų pripažinti nejaukų faktą: mėgstame nusimesti atsakomybę nuo savo pečių. „Mane šiandien supykdė X“, - frazė, kurią tikrai esame sakę ne kartą. Tačiau ar iš tiesų kažkas privertė mus pykti? Supykstame patys. Kad ir kokios nemalonios būtų aplinkybės, pyktis kyla ne iš pačios situacijos, o iš interpretacijų. Mūsų pačių atsakomybė didžiulė - galvoje kurdami istorijas, kuriame ir savo savijautą.
Anot pykčio valdymo specialisto, kai kurie žmonės yra labiau linkę elgtis karštakošiškai. Jie svaidosi žaibais ir kelia dramas. Kitų pyktis mažesnio intensyvumo - jų namuose niekad neskraidys dūžtančios lėkštės, tačiau galbūt jie bus nervingi, priešiškai nusiteikę ir demonstruos pasyvią agresiją.
Sakoma, kad mūsų pykčio „profilis“ iš dalies priklauso nuo genetikos. Pavyzdžiui, dalis kūdikių nuo pirmųjų dienų yra irzlesni nei kiti. Savo vaidmenį suvaidina ir aplinka. Galbūt augome ten, kur įprasta karščiuojantis aiškintis santykius.
Kaip Tvarkytis Su Pykčiu Darbe?
- Atpažinkite pirmąsias pykčio užuomazgas. Daug naudingiau užčiuopti pirmąsias pykčio užuomazgas - kai įsisiautėjate, valdyti mintis ir elgesį tampa žymiai sunkiau.
- Sušvelninkite savo taisykles. Kai esame įtūžę, pyktis dažnai slepia šią žinutę: „Viskas turi būti taip, kaip aš noriu!“ Pyktis yra glaudžiai susijęs su nepateisintais lūkesčiais.
- Ieškokite tikrųjų emocijų. Daug kas nustemba išgirdę, kad pyktis nebūtinai reiškia pyktį. Kartais jis būna tik ledkalnio viršūnė - o tikrosios užmaskuotos emocijos slypi kur kas giliau.
- Išmokite kūno atsipalaidavimo technikų.
- Gilus kvėpavimas.
- Frazės. Lėtai kartokite raminančias frazes: „nurimk“, „atsipalaiduok“, „tu saugus“, „viskas yra gerai“.
- Vizualizacijos.
- Raumenų atpalaidavimas.
- Pasipustykite padus. Jei padėtis tampa nekontroliuojama, tai viena geriausių paslaugų, kurias galite sau padaryti.
- Mąstykite subalansuotai. Jei esate įpratę prie adrenalinio šuolių ir dramatiškų „amerikietiškų kalnelių“, šis žingsnis nebus paprastas.
Laiko Švaistymo Darbe Priežastys ir Sprendimai
Jei pastaruoju metu vis pagalvojate, kad darbe taip neturite laiko, jog net nėra kada pavalgyti, atsigerti arbatos ar tiesiog atsikvėpti, tuomet atidžiai perskaitykite žemiau pateiktus patarimus, kaip nešvaistyti laiko darbe.
- Stenkitės pajusti pasitenkinimą kiekviena savo gyvenimo minute.
- Neeikvokite laiko savigrau
- Lavinkite savistabą.
- Dirbkite darbe.
- Paanalizuokite savo skaitymo ir darbo su informacija įpročius.
- Planuodami darbus rūšiuokite juos pagal svarbą.
- Atsitiktinumų šiaip sau nebūna… Tikriausiai prisimenate patarlę: kur trumpa, ten ir trūksta.
- Skirkite laiko susikaupti bei aptarti.
- Nepasiduokite iliuzijai, kad esate priversti gaišti laiką ko nors laukdami.
- Ilsėkitės pertraukėlių metu.
- Kartkartėmis apmąstykite savo gyvenimo tikslus.
- Susitaikykite su tuo, jog tam tikra jūsų laiko dalis neišvengiamai bus skirta dalykams, kurių jūs negalite kontroliuoti, ir dėl to neišgyvenkite.
- Išmokite atidėti, bet neatidėlioti.
- Įpraskite laiku baigti darbus.
tags: #kaip #atsisakyti #pateiktos #uzduoties #darbe #psichologija