Įvadas
Sportas, ypač aukšto meistriškumo, yra susijęs su dideliu emociniu krūviu. Sportininkai ir treneriai nuolat patiria stresą ir nerimą, kurie gali turėti didelės įtakos jų pasirodymui ir psichologinei gerovei. Šiame straipsnyje aptarsime streso ir nerimo ypatumus sporte, jų priežastis ir galimus įveikimo būdus.
Stresas sporte: bendras supratimas
Stresas - tai organizmo psichofiziologinės būsenos pokyčiai, atsirandantys dėl įvairių ekstremalių poveikių, vadinamų stresoriais. Tai yra normali reakcija į sudėtingas situacijas, tačiau per didelis stresas gali turėti neigiamų pasekmių. Stresoriai gali būti fiziologiniai (didelis fizinis krūvis, temperatūra, skausmas) arba psichologiniai (nerimas, baimė, blogi santykiai, informacijos stoka).
Stresoriai
Stresoriai - tai streso būseną sukeliantys veiksniai. Jie skirstomi į:
- Fiziologiniai stresoriai: didelis fizinis krūvis, aukšta ar žema temperatūra, klimato sąlygos, skausmas ir kita.
- Psichologiniai stresoriai: nerimas, baimė, kančia, pavojus, įžeidinėjimas, blogi tarpusavio santykiai, informacijos stoka ar perteklius ir panašiai.
Nerimas ir baimė
Nerimas - tai žmogaus emocinė būsena, neapibrėžtas grėsmės jausmas, kylantis dėl realaus ar įsivaizduojamo pavojaus. Nerimas yra normalus atsakas į stresą. Baimė - tikro ar įsivaizduojamo pavojaus sukeliama emocija, susijusi su pastangomis išvengti šio pavojaus.
Įtampa
Įtampa - asmens neigiami psichologiniai, fiziniai ir elgesio atsakymai į stresorius. Nors žmonės, sportininkai į stresą reguoja įvairiai, visomis situacijomis streso priežastis iš esmės yra ta pati. Streso nesukelia situacija, aplinka ar konkretūs žmonės. Stresą sukelia tai, kaip žmogus suvokia situaciją. Pavyzdžiui, jausmas, kad ši situacija labai kažką pablogins.
Taip pat skaitykite: Mokinių psichologinė gerovė
Sporto trenerių stresas
Sporto treneriai patiria didelį stresą dėl didelių lūkesčių, atsakomybės už sportininkų rezultatus ir nuolatinio spaudimo. Stresas gali neigiamai paveikti trenerio sveikatą, santykius su sportininkais ir gebėjimą efektyviai treniruoti.
Tyrimai
Frey ir Thelwell atliko tyrimus, kurie parodė, kad sporto treneriai dažnai patiria didelį stresą. Šie tyrimai pabrėžia streso valdymo svarbą treneriams.
Streso prisitaikymas organizme
Myers paaiškino, jog streso prisitaikymas organizme turi tris etapus:
- Patiria stresą ir aktyvuoja Simpatinę nervų sistemą.
- Organizmas pasiruošia atremti iššūkį, išlaikant įtampa, kuri eikvoja kūno atsargas.
- Išsekimas.
Jaunų brazilų atletų stresas
Tyrimai rodo, kad jauni sportininkai taip pat patiria didelį stresą dėl varžybų, lūkesčių ir spaudimo iš aplinkos. Svarbu atkreipti dėmesį į jaunų sportininkų psichologinę gerovę ir mokyti juos įveikti stresą.
Nerimas krepšinio rungtynėse
Krepšinis Lietuvoje yra itin populiarus, todėl krepšininkai nuolat susiduria su dideliu dėmesiu ir spaudimu, o tai gali sukelti nerimą. Nerimas gali pasireikšti įvairiais būdais: baimė, atsakomybės vengimas, fiziniai simptomai (pilvo skausmas, silpnumas).
Taip pat skaitykite: Psichologinė pagalba sergant vėžiu
Nerimo aspektai
- Nerimas kaip sudėtingas procesas, įjungiantis streso ir grėsmės komponentus.
- Norėdami įveikti nerimą, treneris ir jo auklėtiniai, turi laikytis tokių elementarių taisyklių: stengtis neprarasti dvasinės pusiausvyros dėl nereikšmingų dalykų, smulkmenų ir vadovautis teiginiu, kad gyvenimas pernelyg trumpas, kad jį aukotumėt smulkmenoms.
Metodai, padedantys įveikti nerimą krepšinio rungtynėse
Yra įvairių psichologinių metodų, kurie gali padėti sportininkams įveikti nerimą:
- Sisteminė desensibilizacija: tai laipsniškas nujautrinimo metodas, kuriuo bandomas nuslopinti nerimo arba baimės reakcijas. Šis metodas yra pagrįstas Vopės antagonistinių (priešingų) reakcijų savitarpio slopinimo principu. Vienu metu negali būti nerimas (baimė).
Lietuvos biatlonininkų kelialapiai į olimpines žaidynes
Lietuvos biatlonininkai pasiekė istorinį žygdarbį, iškovodami aštuonis kelialapius į kitąmet vyksiančias Milano ir Kortinos olimpines žaidynes. Lietuvos vyrai užėmė 19 vietą (4099 taškai), o moterys - 20-ąją (3501 tšk.) 10 km sprinto varžybose ypač sėkmingai pasirodė Vytautas Strolia: Lietuvos rinktinės lyderis šaudykloje nesuklydo nė sykio ir pasiekė sezono rekordą, užimdamas 12 vietą. Dalyvauti Milano ir Kortinos žaidynėse taip pat pretenduoja Tomas Kaukėnas, Jokūbas Mačkinė bei Karolis Dombrovskis. Sėkmingiausiai praėjusiose žaidynėse Pekine pasirodė V.
Moterų estafetės komandos debiutas
Jei vyrų komandai komandinį kelialapį pavyko iškovoti ir į 2022-ųjų žaidynes Pekine, tai moterų ketveriukės laukia olimpinis debiutas. Penktadienio 7,5 km sprinte J. Traubaitė užėmė 71 vietą (1+0), L. Žurauskaitė - 89-ąją (0+1), o N. Kočergina - 105-ąją (3+1).
Trenerio lūkesčiai
„Norisi nuteikti merginas susikoncentruoti į savo darbą, tobulėjimą bei geresnių rezultatų siekimą. Kai kurie startai ir šiame sezone parodė, kad galima kovoti dėl pačių aukščiausių vietų. Kodėl nepasvajojus apie medalį? Pavyzdžiui, jei Judita pasaulio čempionate būtų šovusi keturis nulius, jau šiemet būtų buvusi šešetuke, o dar turime metus“, - sakė R. Aukščiausia vieta olimpinėse žaidynėse tarp Lietuvos biatlonininkui priklauso Tomui Kaukėnui, kuris 2018-aisiais Pjongčange finišavo 13-as persekiojimo lenktynėse.
„Žalgirio“ situacija Eurolygoje
„Walla“ žurnalistas Arale Weisbergas niūriomis spalvomis apibūdino „Žalgirio“ situaciją ir Šarūną Jasikevičių palygino su menininku, kuris turi piešti paveikslą be spalvotų dažų. Vis dėlto A.Weisbergas dar nenurašo žalgiriečių, nors šie su 5 pergalėmis ir 12 pralaimėjimų po pirmojo rato murkdosi rikiuotės pabaigoje. Shay Hausmannas iš „Sport 5“ šį „Žalgirio“ ir „Maccabi“ susirėmimą pavadino autsaiderių mūšiu.
Taip pat skaitykite: Kaip padėti vaikui suprasti emocijas
Trenerių rizika
Analizuodamas „Žalgirio“ ir „Maccabi“ dvikovą, anksčiau Tel Avivo „Maccabi“ ir Izraelio rinktinę treniravęs specialistas išskyrė nepasiteisinusią Ioannio Sfairopoulo riziką. Izraelyje kritikos sulaukė I.Sfairopoulo sprendimas leisti žaisti nemažai minučių naujokams. Aaronas Jacksonas ir Jalenas Reynoldsas papildė komandą tik po dviejų treniruočių, bet gavo pasireikšti atitinkamai 15 ir 16 minučių. Esą kartais amerikiečiai buvo perlaikyti aikštėje.
Ryčio Sakalausko karjera ir motyvacija sportui
Vos trejus metus kauptos taurės jau prašosi didesnės lentynos, visi medaliai sunkiai sveria juos laikančio irkluotojo pečius, o diplomų ir pagyrimo raštų segtuvai nebetelpa spintoje - tiek daug pergalių ir prizinių vietų iš Rokiškio kilęs Rytis Sakalauskas parsigabeno namo gyvendamas Lietuvoje.
Karjeros pradžia
Nuo ketverių ar penkerių metų gyvenau ir mokiausi Norvegijoje, ir visi iki vieno mano klasiokai ten užsiiminėjo kokiu nors sportu. Aš taip pat norėjau surasti sau mėgstamą veiklą, kuria galėčiau užsiimti po pamokų, o ir tėvai sakė matę manyje didelį potencialą nuo pat mažens - norėjo, kad savo energiją išnaudočiau tinkamai. Išbandžiau įvairiausias skirtingas sporto šakas: lankiau futbolą, tinklinį, rankinį ir dar keletą kitų būrelių, kol galiausiai mane nuvedė į irklavimą.
Grįžimas į Lietuvą
Nors nuolat gyvenau Norvegijoje, į Lietuvą būdamas mažas su tėvais grįždavau kiekvieną vasarą. Šeima ieškojo, kuo galėčiau užsiimti leisdamas laiką gimtinėje, o irklavimas jau buvo tapęs mano mylima veikla, todėl Zarasuose suradome nuostabią trenerę Vidą Memliukienę, su kuria treniruodavausi grįžęs į Lietuvą - jai esu be galo dėkingas už visas pamokas ir nuolatinius skatinimus nesustoti, siekti savo tikslo. Po ilgų pokalbių su šeima galiausiai 2018-aisiais vienas atskridau gyventi į Lietuvą, kur pradėjau mokytis Panevėžio Raimundo Sargūno sporto gimnazijoje ir treniruotis profesionaliai.
Laisvalaikis ir motyvacija
Laisvu nuo treniruočių ir varžybų metu važinėjuosi motociklu - ši veikla man kaip ir irklavimas teikia begalinį džiaugsmą ir visada kelia šypseną. Aš sportuoju tam, kad patirčiau didžiausią džiaugsmą savo gyvenime. Žinojimas, kad namo galiu parsivežti medalį, nuolatinis varžymasis ir bendravimas su profesionaliais sportininkais, jausmas, kada finišuoju ir girdžiu žiūrovų plojimus - visa ši irklavimo intriga ir emocijos mane taip stipriai džiugina, jog geresnės motyvacijos net neįsivaizduoju.
Svarbiausias dalykas sporte
Jei sportas teikia džiaugsmą, tuomet reikia nesustoti to daryti - tai pagrindinė mano taisyklė. Jei mylima veikla kelia šypseną, tuomet nesvarbu, ką sakys aplinkiniai. Pati didžiausia kliūtis, su kuria susidurdavau seniau, tai baimė dėl to, ką pagalvos kiti.
Nesėkmės lengvojoje atletikoje Paryžiaus olimpinėse žaidynėse
Airinė Palšytė, Diana Zagainova, Dovilė Kilty, Ieva Gumbs ir Gabija Galvydytė penktadienį pradėjo savo olimpinę pasaką, kuri netrukus virto košmaru - kaitinančiame Paryžiaus karštyje be bilieto į kitą etapą liko visos sportininkės.
Airinės Palšytės trauma
Aidint tribūnų šūksniams A.Palšytei neįveikiama tapo 192 cm aukščio kartelė. Pagrindine to priežastimi tapo šuolininkės trauma, kurią ji patyrė pirmojo bandymo metu.Po išsamesnių tyrimų paaiškėjo, kad A.Palšytei plyšo kryžminiai kelio raiščiai ir meniskas. Pasirodymą Paryžiuje baigusi lengvaatletė ruošis operacijai, kuri planuojama kitą mėnesį Lietuvoje.
Dianos Zagainovos pasirodymas
Kaip Tokijuje, taip ir Paryžiuje, pirmieji du D.Zagainovos bandymai nebuvo įskaitiniai. Neįtikėtina, bet bendrai per dvi olimpiadas trišuolininkė net penkis kartus iš eilės nesugebėjo tinkamai atsispirti nuo lentelės.„Šūdinai…“, - apie savo pasirodymą Paryžiaus žaidynėse prakalbo olimpietė.
Dovilės Kilty debiutas
Be finalo moterų trišuolio rungtyje liko ir D.Kilty. 31-erių olimpinė debiutantė olimpinėse žaidynėse galėjo debiutuoti dar 2016 metų Rio de Žaneiro olimpiadoje, bet tada ji sporto šventę praleido dėl nėštumo.Vis dėlto visi trys įskaitiniai šuoliai norimo rezultato nedavė - D.Kilty geriausiu bandymu toliausiai nušoko 13,64 m (13,63 m, 13,51 m 13,64 m).
Ievos Gumbs lūkesčiai
Be vietos finale penktadienį liko ir Ieva Gumbs. 29-erių uteniškė neįvykdė tiesiai į finalines kovas nuskraidinti galėjusio normatyvo (64 m), o sėkmingiausio jos įskaitinio bandymo neužteko prasibrauti į stipriausiųjų dvyliktuką.Disko metikė įrankį geriausiu bandymu nusviedė 60,37 m.
Gabijos Galvydytės pasirodymas
Nors jai ir nepavyko iškovoti tiesioginio bilieto į pusfinalį, bet G.Galvydytė turėjo kuo didžiuotis - ji beveik sekunde pagerino savo geriausią asmeninį rezultatą.Pirmajame iš keturių bėgimų startavusi G.Galvydytė jame finišavo ketvirta, o tai reiškė, kad pusfinalio durys jai užsivėrė dar iki kitų sportininkių starto pradžios.„Trūko, tiesiog trūko… Jautėsi nuovargis, nemeluosiu. Vakar emocija buvo labai didelė, tiesiog neišėjo nusiraminti, pasidaviau emocijai. Tikrai buvo šiandien sunkiau“, - po bėgimo pasakojo olimpietė.
Europos jaunimo lengvosios atletikos čempionatas Jeruzalėje
Ketvirtadienį baigėsi Jeruzalėje (Izraelis) keturias dienas vykęs Europos jaunimo (U20) lengvosios atletikos čempionatas. Jame individualiose rungtyse startavo 17 lietuvių, be to, čempionate varžėsi vaikinų 4×100 m estafetės komanda.
Rugilės Miklyčiūtės sėkmė
Aukščiausią vietą varžybose iš lietuvių užėmė šuolininkė su kartimi Rugilė Miklyčiūtė, kuri iškovojo sidabro medalį. Ritos Sadzevičienės treniruojama R. Miklyčiūtė šuolio su kartimi finale ne tik iškovojo medalį, bet ir peršokusi į 4.15 m aukštį iškeltą kartelę pagerino net 4 Lietuvos rekordus - moterų, jaunimo, 19-mečių ir 18-mečių. „Nuostabios emocijos, sunku patikėti, kas čia ką tik įvyko. Nors ir jaučiau, kad šiandien gerai šokinėsis, tokio rezultato tikrai nesitikėjau“, - pasirodymu džiaugėsi sportininkė.
Luko Sutkaus pasiekimai
Ketvirtą vietą Jeruzalėje užėmė Linos Kaveckienės ir Marto Skrabulio treniruojamas sprinteris Lukas Sutkus, kuris 400 m distanciją įveikė per 46,36 sek. ir pagerino Lietuvos jaunimo bei 19-mečių rekordus. „Treneriai ir aš į finalo startą žvelgėme kaip į paskutinį sezono bėgimą, kuriuo belieka pasimėgauti, nes visi lūkesčiai jau buvo viršyti su kaupu. Patekimas į finalą buvo pagrindinis šių varžybų tikslas, todėl pasirodymą vertinu tikrai pozityviai.
Muštynės sporte: garsiausi incidentai
Įvykiai Madride jau dabar įvardinamos kaip vienos beprotiškiausių muštynių tokio aukšto rango krepšinio rungtynių istorijoje. Siūlome prisiminti kitas garsiausiai nuskambėjusias muštynes sporto pasaulyje, kurios kilo įsielektrinus žaidėjų emocijoms.
„Pistons“ ir „Pacers“ muštynės (2004 m.)
Tai, kas nutiko 2004 m. lapkričio 19-ąją yra pagrįstai vadinama viena juodžiausių dienų NBA istorijoje. Reguliaraus sezono rungtynėse tuometinis Indianos „Pacers“ žaidėjas Ronas Artestas inicijavo konfliktą su Detroito „Pistons“ aukštaūgių Benu Wallace‘u. Komandų žaidėjai sugužėjo į aikštę, kol masinis susistumdymas. Netrukus chaosas nurimo, tačiau ne ilgam. Tikra panika kilo po to, kai vienas rungtynes stebėjęs sirgalius apipylė gėrimu R. Artestą. Šis pasileido bėgti į tribūnas ir nusprendė tokiu būdu išsiaiškinti santykius su krepšinio sirgaliumi.
„Yankees“ ir „Red Sox“ muštynės (2003 m.)
Tai bene garsiausios Nacionalinės beisbolo lygos (MLB) muštynės. Nuožmiai konkuruojančių Niujorko „Yankees“ ir Bostono „Red Sox“ beisbolininkai „pasileido plaukus“ po Bostono klubo žaidėjo Pedro Martinezo atlikto metimo. Teisėjų sprendimu nepatenkinti beisbolininkai sukėlė riaušes, o „vyšnia ant torto“ tapo „Yankees“ vadybininką Dona Zimmerį taranavęs P. Martinezas.
„Knicks“ - Heat“ masinės riaušės (1997 m.)
Niujorko „Knicks“ ir Majamio „Heat“ franšizių dvikovos praėjusio amžiaus paskutiniame dešimtmetyje NBA sirgaliams buvo tikras gardėsis. Komandos nuolat susidurdavo atkrintamųjų serijose, o 1997 m. vykę mūšiai paženklinti ir kraujo praliejimu.
Kinijos ir Brazlijos krepšininkų muštynės (2010 m.)
2010 m. spalį kontrolinės rungtynės tarp Kinijos ir Brazilijos krepšininkų visai nepriminė draugiškų rungtynių. Nuo emocijų perkaitę rinktinių žaidėjai sukėlė masines riaušes, o abiejų krepšinio federacijų vadovai vėliau turėjo atsiprašinėti krepšinio visuomenės ir raudonuoti iš gėdos.
Modestos Justės Morauskaitės pasiekimai lengvojoje atletikoje
Įspūdinga 2022-ųjų pradžia - dukart gerintas Lietuvos uždarųjų patalpų 400 metrų bėgimo rekordas ir pirmasis šios rungties dešimtukas debiutiniame pasaulio lengvosios atletikos uždarųjų patalpų čempionate Belgrade - sprinterei Modestai Justei Morauskaitei užminė mįslių.
Išvados po pasaulio čempionato
- Įspūdinga ir įdomu savo akimis pamatyti pasaulio ir olimpinius čempionus, kai jie bėga neįtikėtinai greitai ir muša rekordus, o finale nebūtinai laimi aiškūs favoritai. Per savo karjerą dar nesu antrojo bėgimo tą pačią dieną bėgusi geriau nei pirmojo. Tai rodo, kad judu teisinga linkme ir devinta vieta pasaulio čempionate man - puikus atspirties tašką prieš vasaros sezoną.
Treniruotės Ispanijoje
- Nuo 2015 m. treniruojuosi Valensijoje su treneriu R.Blanqueru Alcantudu ir mūsų treniruotėse didelių pokyčių nebuvo. 90 proc. laiko praleidžiu Ispanijoje, atstovauju klubui „Valencia Club Atletismo“. Ten geri orai ir treniruočių sąlygos. Jau laisvai kalbu ispaniškai.