Tabakas yra viena labiausiai sveikatą žalojančių medžiagų dėl plataus vartojimo ir reikšmingo vaidmens vystantis plaučių, širdies ir kraujagyslių bei onkologinių ligų rizikai. Šiame straipsnyje gilinamasi į sudėtingą cigarečių poveikį psichikai, apimantį priklausomybės mechanizmus, neurobiologinius pokyčius ir psichologines pasekmes.
Įvadas
Rūkymas, įprastas įprotis, turintis gilias istorines šaknis, ir toliau kelia didelį susirūpinimą visuomenės sveikatai. Nors fizinė žala, susijusi su tabako vartojimu, yra gerai dokumentuota, psichologinis ir neurologinis poveikis dažnai neįvertinamas. Šiame straipsnyje siekiama išnagrinėti sudėtingą cigarečių ir psichikos sąveiką, pabrėžiant priklausomybės pobūdį, smegenų pokyčius ir psichologines pasekmes.
Nikotinas: pagrindinis kaltininkas
Pagrindinė tabako veiklioji medžiaga - nikotinas, priklausantis psichiką veikiančioms medžiagoms. Jis sukelia stiprią priklausomybę, todėl dauguma rūkalių negali lengvai atsisakyti šio įpročio. Nikotinas patenka Į organizmą per burnos ir kvėpavimo takų gleivinę, greitai pasiekia kraują ir veikia centrinę nervų sistemą. Iš pradžių jis ją stimuliuoja, o vėliau slopina. Kadangi nikotinas yra nuodinga medžiaga, didesnė jo dozė gali sukelti apsinuodijimą.
Priklausomybės mechanizmas
Nikotinas yra priklausomybę sukeliantis narkotikas. Rūkymas dažnai nėra sąmoningas žmogaus pasirinkimas, o labiau priklausomybės nuo nikotino pasekmė. Vos užsirūkius, nikotinas greičiau nei per dešimt sekundžių patenka į smegenis, ten prisijungia prie receptorių ir keičia nervinių ląstelių veiklą. Gavęs nikotino, žmogus patiria teigiamų pojūčių, jam mažėja nerimas, tačiau tai - tik trumpi, malonūs pokyčiai. Norint juos patirti rūkoma vėl ir vėl. Kelias valandas negaunant nikotino, nervų sistemai sukeliamas neigiamas patyrimas. Žmogui atsiranda įspūdis, kad sunku susikaupti, padidėja apetitas.
JAV atliktame tyrime, 26 proc. apklausto jaunimo, nurodė kontrolės praradimo požymius, kurie pasireiškė surūkius tik 3-4 cigaretes, ir net 44 proc. apklaustųjų prarasdavo kontrolę, surūkius nuo 5 iki 9 cigarečių.
Taip pat skaitykite: Kaip atpažinti depresiją paaugliams
Neurobiologiniai pokyčiai
Naujausi tyrimai parodė, kokiu būdu nikotinas fiziškai keičia smegenis. Nikotinas aktyvuoja, pamaitina ir nujautrina dopamino receptorių trajektoriją, ko pasekoje pasigamina ir aktyvuojasi milijonai naujų receptorių. Dopaminas, yra vienas iš pagrindinių neuromediatorių smegenyse, kuris padeda kontroliuoti smegenų pasitenkinimo ir malonumo centrus. Taip pat jis padeda reguliuoti judesius ir emocinius atsakus, ir jis leidžia mums ne tik nuspėti, kur gausime trokštamą pasitenkinimą, bet ir motyvuoja mus jo siekti.
Smegenų skanavimo studijos atliktos 1999m. parodė, koks nepaprastai greitas nikotino pristatymo laikas smegenyse, stipri dopamino trajektorijos stimuliacija, ir MAO neuromediatorių slopinimas, daro nikotiną galimai geriausią narkotinę medžiagą priklausomybei išvystyti. Nikotinas ne tik paskatina dopamino išsiskyrimą smegenyse vos per keletą sekundžių po dūmo įtraukimo, bet ir veikia slopinamai MAO mediatorių veiklą, kurie atsakingi už greitą dopamino skaidymą.
Priklausomybės ligų specialistai vieningai sutinka su nuomone, jog priklausomybė nikotinui yra tokia pati chroniška liga kaip ir alkoholizmas, nes yra veikiami tie patys smegenų malonumo centrai, kaip ir naudojant alkoholį, ar kitas chemines medžiagas. Taigi nikotinas nėra lengvas narkotikas, verčiau tai yra stiprus narkotikas, tačiau gaunamas labai subtiliomis, mažomis dozėmis, kurios greitai krenta ir reikalauja naujo papildymo.
Nikotino metabolizmas
Nikotino metabolizmas vyksta gana greitai, jo poveikis dingsta per kelias valandas, taigi tolerancija sumažėja per naktį, ir dažniausiai rūkoriai nurodo, jog pirma cigaretė yra skaniausia ir stipriausia ryte.
Psichologinės pasekmės
Rūkant nikotinas ir kitos cheminės medžiagos dirgina burnos bei kvėpavimo takų gleivines, sutraukia kraujagysles, didina kraujospūdį ir greitina širdies ritmą. Labai kenksmingos yra ir tabako dervos - jos daro ilgalaikę žalą organizmui.
Taip pat skaitykite: Kaip atrasti save?
Rūkymo ir psichinės sveikatos ryšys
Taip pat daugėja įrodymų, kad rūkymas turi neigiamą poveikį psichinei sveikatai. Žmonės gali asocijuoti rūkymą su atsipalaidavimu, bet toks poveikis jaučiamas tik dėl to, jog surūkius cigaretę pašalinami nikotino abstinencijos simptomai. Rūkantieji taip pat dažnai turi išsivystę įprotį rūkyti tam tikrose situacijose, pavyzdžiui, skaitydami laikraštį, laukdami autobuso ir pan. Visa tai gali dar labiau sustiprinti priklausomybę. Dėl visų šių priežasčių nustoti rūkyti gali būti sunku, tačiau įmanoma.
Rūkymas kaip ritualas
„Kalbant apie psichologinę priklausomybę, rūkymo procesas kuria savotiškus ritualus ar refleksines būsenas, pavyzdžiui, noras vos atsibudus užsidegti cigaretę“, - paaiškina J. Hilbig. Rūkymo veiksmas gali būti susiejamas su situacijomis, pavyzdžiui: rūkymas po maisto, per pietų pertrauką, rūkymas su draugais, kolegomis. Matyti, jog kitomis aplinkybėmis cigaretės nebūtų imamasi.
Socialinė įtaka
Kitų įtaka itin svarbi net 17% apklaustųjų, parodė priemonės nuo rūkymo „Acetium Lozenge“ užsakymu atlikta reprezentatyvi Lietuvos gyventojų apklausa. „Mūsų nervų sistema tokius ryšius užfiksuoja ir „prikabina“ prie malonių aspektų. Atmintis pagal tai užsiprogramuoja, tai gali būti vaizdinys, maistas arba dūmų kvapas, kuris pažadina atsiminimą apie situaciją ir sužadina norą rūkyti. „Rūkymo priklausomybė turi bendrų bruožų su alkoholio, lošimų ar net apsipirkinėjimo priklausomybėmis“, - sulygina psichiatras-psichoterapeutas. Žmonės yra užvaldyti veikiančios medžiagos, rūkymo atveju - nikotino, o save geba kontroliuoti tik iš dalies.
Rūkymo žala organizmui
Kenksmingas rūkymo poveikis įvairioms organizmo sistemoms yra seniai ir aiškiai nustatytas. Daug žmonių kasmet miršta nuo ilgalaikio rūkymo padarinių. Rūkymas skatina išeminės širdies ligos vystymąsi, spartina aterosklerozės progresavimą, siaurina širdies vainikines kraujagysles, didina infarkto riziką. Didžiausia žala daroma kvėpavimo organams, todėl dažnai išsivysto lėtinis bronchitas, plaučių emfizema ir pasireiškia nuolatinis kosulys. Nuryti tabako dūmai sukelia virškinimo sistemos gleivinės uždegimus. Rūkaliams būdingas burnos gleivinės paraudimas, pageltę dantys, nemalonus kvapas iš burnos.
Rūkančių žmonių oda praranda elastingumą, todėl raukšlės greičiau išryškėja. Rūkymas yra viena pagrindinių įvairių piktybinių navikų priežasčių, ypač burnos gleivinės, ryklės, stemplės ir plaučių vėžio.
Taip pat skaitykite: Saugus kačių nagų kirpimas
Tabako vartojimas sukelia ir psichinę, ir fizinę priklausomybę. Priklausomybės sindromas yra gana stiprus - net suvokdamas žalingą poveikį sveikatai, žmogus dažnai negali mesti rūkyti. Staiga nutraukus rūkymą, pasireiškia abstinencijos sindromas, sukeliantis psichinį ir fizinį diskomfortą. Šis laikotarpis gali trukti kelias savaites ar net ilgiau.
Rūkymo sendinantis poveikis
Rūkymo sendinantis poveikis odai yra antroje vietoje, po saulės poveikio. Jeigu jūs rūkote, jūsų odai teks rūkyti kartu su jumis. Rūkančių veido oda būna pilka, blyški, raukšlės atsiranda ansčiau ir yra ryškesnės. Ypač stirpus poveikis moterų odai. Rūkančių žmonių nagai būna pageltę nuo artimo kontakto su degančia cigarete ir dažniau lūžinėja dėl bendros organizmo dehidratacijos.
Pasyvus rūkymas
Į aplinką patenkantys cigaretės dūmai turi kelis kartus daugiau kancerogeninių medžiagų, negu ta dūmų dalis, kuri įtraukiama į plaučius. Pasyvus rūkymas - tai kvėpavimas kitų rūkančiųjų dūmais. Jis didina nerūkančiųjų riziką susirgti plaučių vėžiu, taip pat tikimybę susirgti kitomis vėžio formomis, pvz. gerklų ar ryklės.
Apsaugokite vaikus nuo pasyvaus rūkymo. Pasyvus rūkymas ypač žalingas vaikams. Vaikai, susiduriantys su rūkymu, turi didesnę riziką susirgti kvėpavimo takų infekcijomis, astma, bakteriniu meningitu, staigios kūdikio mirties sindromu. Daugiausia vaikai pasyviai rūko namuose. Pasyvaus rūkymo kenksmingumo lygmuo gali labai išaugti mašinose, dėl jų mažos ir uždaros erdvės. Jungtinėje Karalystėje nuo 2016 metų yra uždrausta rūkyti mašinose, jeigu viduje yra nepilnamečių. Jeigu rūkote, tai geriausia daryti lauke, toliau nuo namų. Tokiu būdu sumažinsite pasyvaus rūkymo riziką artimiesiems.
Kaip atsisakyti cigarečių?
Su priklausomybe kovoti sunku, tačiau įmanoma, sako psichoterapeutas. J. Hilbig teigia, kad gali padėti šeimos nario, draugo padrąsinimas, gydytojo ar kito autoritetingo asmens patarimas, žinoma, įvairios psichoterapijos formos skatina pasiruošti ir ištverti metimo procesą. „Medikamentinės gydymo priemonės taip pat naudingos ir moksliškai pagrįstos“, - sako J. Hilbig. Vienos labiau gelbsti sumažinti paties rūkymo nutraukimo simptomus, sušvelnina nerimą, nuovargį.
Praktiniai patarimai metantiems rūkyti
- Paskatinti draugą nesilankyti vietose, kuriose jis vartoja ar galėtų vartoti psichoaktyvias medžiagas.
- Iš tikrųjų nėra nei teisingo, nei klaidingo būdo šnekėtis šia tema su savo draugu. Nekalbėk su draugu kritikuojančiu ir smerkiančiu tonu - tai pokalbiui tikrai nepagelbės. Taip pat stenkis klausyti draugo pasakojimo. Be reikalo neįsiterpk ir leisk draugui išsipasakoti.
- Nacionalinė metimo rūkyti pagalbos telefoninė linija, kurios specialistai nemokamai konsultuos gyventojus, norinčius mesti rūkyti. Linija veiks darbo dienomis nuo 11 iki 19 val. ir savaitgaliais nuo 11 iki 14 val.
Metimas rūkyti - niekada nevėlu!
Savijauta pradės gerėti iškart, kai tik atsisakysite šio žalingo įpročio. Mesti rūkyti yra svarbu visiems, kurie rūko, taip pat ir daugelį metų rūkiusiems.
Sėkmės garantija
Vienintelė taisyklė, padedanti mesti rūkyti ir suteikia 100 proc. pasisekimo garantiją - yra gyventi be nikotino šiandieną. Svarbu žinoti, jog kad ir kokios emociškai būtų sunkios pirmosios dienos, su laiku abstinencijos simptomai silpnėja ir trumpėja, mažėja norėjimo rūkyti intensyvumas ir trukmė. Palengva protas atgauna ramybę, o organizmas susigrąžina gyvybines jėgas.
Elektroninės cigaretės: saugesnė alternatyva?
Kai kuriems rūkantiesiems, elektroninė cigaretė galėtų tapti alternatyva kitiems tabako gaminiams. Paprastai elektroninėse cigaretėse yra nikotino, medžiagos, sukeliančios priklausomybę, tačiau jos neturi tabako, kuris ir daro daugiausiai žalos rūkant. Kadangi elektroninių cigarečių vartojimas išpopuliarėjo tik per pastaruosius metus, todėl dar nėra žinomas ilgalaikis jų poveikis mūsų sveikatai.
Elektroninių cigarečių sudėtis
El. cigarečių skysčių sudėtyje randama įvairių kenksmingų, toksiškų ir kancerogeninių medžiagų bei įvairių metalų (alavas, švinas, nikelis, chromas, kadmis). Šios medžiagos išsiskiria ne tik skystyje, tačiau ir el. cigaretės kaitiklio sistemoje, gali būti susiję su įvairiais kvėpavimo sutrikimais, ligomis bei plaučių pažeidimais.
Nikotino kiekis el. cigaretėse
Įtraukiamo ir į kraują patenkančio nikotino kiekis skiriasi priklausomai nuo nikotino koncentracijos el. cigaretės skystyje, kitų skysčio komponentų, vartotojo patirties, įtraukimų ir rūkymo intensyvumo, prietaiso charakteristikos bei garinimo technikos. Rūkant tiek įprastas, tiek el. cigaretes, nikotinas padidina širdies susitraukimų dažnį, o kraujyje susidaro reikšmingai didelis nikotino metabolito kotinino kiekis, kuris didina riziką susirgti plaučių vėžiu.
Naujos psichoaktyviosios medžiagos (NPS)
Naujos psichoaktyviosios medžiagos (angl. new psychoactive substances, toliau - NPS) savo kelią į rinką randa reklamuojamos kaip natūralūs ar legalūs produktai (dar vadinami legal highs ar designer drugs), parduodami internetinėje prekyboje arba specializuotose parduotuvėse. Dažniausiai NPS įsigyjami internetu kaip jau seniai žinomų narkotikų pakaitalas, tačiau parduodami kaip maisto papildai (supplements), vaistai (drugs, medicines), buitinės priemonės („odos valikliai“), cheminiai reagentai moksliniams tyrimams (research chemicals), augalų trąšos (plant food) ar teisėtos prekės (legal highs), tikslingai nurodant, kad produktas neskirtas žmonėms vartoti.
NPS formos
Rinkoje pasirodo ir neįprastos formos NPS, pavyzdžiui, nosies purškalai ir skystis elektroninėms cigaretėms. Į šių produktų sudėtį gali įeiti ir natūralūs augalai (pvz., arabinis dusūnas (khat), kratom, svaigusis pipiras (kava-kava, piper methysticum)), kvaitulinis šalavijas (salvia divinorum)), ir sintetinės medžiagos (pvz., 2-aminoindanas, butilonas, mefedronas), ir pusiau sintetinės medžiagos, gautos iš natūralių aliejų (pvz., DMAA).
Sintetiniai kanabinoidai ir katinonai
Europoje didžiausią rinkos dalį vis dar sudaro sintetiniai kanabinoidai ir sintetiniai katinonai, imituojantys kanapių ir tokių žinomų medžiagų kaip kokainas ir amfetaminas stimuliuojantį poveikį. Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centro duomenimis, sintetiniai kanabinoidai parduodami kaip „teisėti“ kanapių pakaitalai, be to, jie gali būti reklamuojami kaip „egzotiniai aromatiniai mišiniai“ ir kaip produktai, kurie nėra skirti vartoti žmonėms“. Sintetiniai katinonai yra antra pagal dydį ENNSC stebimų medžiagų grupė.
Kitų psichoaktyviųjų medžiagų poveikis psichikai
Be tabako, daugelis kitų psichoaktyviųjų medžiagų daro didelį poveikį psichikai. Šiame skyriuje aptariami kelių dažniausiai vartojamų medžiagų, be tabako, poveikiai.
Alkoholis
Alkoholis - viena labiausiai paplitusių psichoaktyviųjų medžiagų, esanti įvairios koncentracijos gėrimuose, pavyzdžiui, aluje, vyne ir stipriuosiuose (distiliuotuose) gėrimuose. Kai kuriems žmonėms alkoholis sukelia agresiją. Net ir nedidelės dozės sutrikdo koordinaciją, reakcijos greitį, vairavimo įgūdžius. Didelis alkoholio kiekis daro rimtą žalą kepenims, širdžiai, kasai ir smegenims. Yra nustatyta, kad rizika pažeisti kepenis ir kitus organus ženkliai padidėja, jei vyrai per savaitę suvartoja daugiau nei 14 „standartinių alkoholio vienetų“, o moterys - daugiau nei 7. Visi alkoholiniai gėrimai, nepriklausomai nuo jų rūšies, gali būti žalingi sveikatai ir didinti nelaimingų atsitikimų riziką.
Nuolatinis ir gausus alkoholio vartojimas sukelia priklausomybę. Ji gali pasireikšti kasdieniniu, ilgą laiką trunkančiu gėrimu arba pasikartojančiais „užgėrimais“, kai kurį laiką intensyviai vartojamas alkoholis, o vėliau seka „sausi“ periodai. Priklausomybė progresuoja, stipriai paveikdama emocinę ir fizinę sveikatą - ji gali sukelti arba pasunkinti depresiją, padidinti savižudybės riziką, lemti nelaimingus atsitikimus ar net mirtį.
Išgėrus didesnį kiekį alkoholio, gali pasireikšti atminties spragos, amnezijos epizodai, taip pat išauga rizika tapti nelaimingų atsitikimų ar smurtinių situacijų dalyviu. Didelės dozės gali būti mirtinos dėl kvėpavimo centro slopinimo. abstinencijos sindromas - pasireiškia nemiga, nerimas, depresija, gausus prakaitavimas, pykinimas, vėmimas, širdies ritmo sutrikimai, padidėja kraujospūdis, atsiranda drebulys.
Opioidai
Opioidai gali būti natūralios kilmės - morfinas ir kodeinas, išgaunami iš aguonų galvučių sulčių. Farmacijoje gaminami sintetiniai opioidai (įvairūs skausmą malšinantys vaistai), o iš pusiau sintetinių, chemiškai apdorotų natūralių opioidų plačiausiai paplitęs heroinas. Jeigu heroinas yra pakankamai grynas, jis vartojamas įkvepiant garus (pakaitinus ant folijos). Mažesnės koncentracijos heroinas arba aguonų nuoviras dažniausiai yra švirkščiami į veną.
Opioidai veikia centrinę nervų sistemą - galvos ir nugaros smegenis, o per nervų grandinėles - visą organizmą. Jie malšina skausmą ir sukelia euforiją. Lietuvoje opioidai dažniausiai vartojami švirkščiant. Susiformavus priklausomybei, heroinas gali būti leidžiamas į veną 2-3 kartus per dieną. Šis būdas itin pavojingas - naudojant nesterilią įrangą (adatas, švirkštus, šaukštelius, vatos filtrus) didėja rizika užsikrėsti pavojingomis ligomis, tokiomis kaip ŽIV, hepatitas B ir C. Kadangi opioidai stipriai slopina kvėpavimo centrą, perdozavimas yra dažna mirties priežastis. Perdozavus gali ištikti koma, vyzdžiai susitraukia iki taškelio formos, kvėpavimas tampa labai apsunkęs ar sulėtėjęs, oda įgauna išblyškusią ar melsvą spalvą.
Kanapės
Kanapės, dar vadinamos marihuana, yra labiausiai paplitusi uždrausta psichoaktyvioji medžiaga Lietuvoje ir Europoje. Jos gaunamos iš džiovintų viršutinių augalo dalių, primenančių sausą žolę. Spalva gali varijuoti nuo žalios, gelsvai žalios iki pilkšvai rausvos. Hašišas - tai kanapių derva, išgaunama iš lapų ir žiedynų, kuri vėliau supresuojama į gabalėlius. Jų spalva svyruoja nuo šviesiai rudos iki juodos, konsistencija primena gumą, odą ar kamštį. Apie 50 % surūkytų kanapių veikliosios medžiagos absorbuoja plaučiai, todėl poveikis juntamas greitai. Pro plaučių audinį veikliosios medžiagos patenka į kraują, apeidamos kepenų skaidymąsi.
Kadangi kanapės gerai tirpsta riebaluose, jos greitai pasiskirsto organuose, kuriuose yra daug riebalinio audinio: kepenyse, smegenyse, kiaušidėse, sėklidėse, antinksčiuose ir net plaučių riebaliniame audinyje. Pagrindinė veiklioji medžiaga - tetrahidrokanabinolis (THK) - patenka ir į placentą bei motinos pieną, veikia kepenų fermentus. Nuolat vartojant kanapes, ilgainiui silpnėja dėmesys ir atmintis. Asmuo tampa užsisklendęs, mieguistas, pasitaiko ir psichikos sutrikimų. Tokiais atvejais žmogus gali būti pavojingas ne tik sau, bet ir aplinkiniams. Didelės kanapių dozės apsvaigusiam asmeniui gali sukelti galvos svaigimą, silpnumą, nemalonių emocijų proveržius ar net haliucinacijas. Reguliarus vartojimas dažnai veda į apatiją, mažina gyvenimo interesus, skatina fantazijas, vaikišką mąstymą, trikdo kasdienį ritmą, slopina norą tobulėti. Kanapėms būdinga psichologinė priklausomybė. Ji pasireiškia kasdieniniu įpročiu rūkyti kelias suktines. Nutraukus vartojimą, pasireiškia abstinencijos sindromas: psichologinis diskomfortas, dirglumas, nekantrumas, apetito praradimas, nemiga.
Kitos psichoaktyviosios medžiagos
- Analgetikai (opioidai): Sukelia euforiją, malšina skausmą. Pavartojus opioidų keletą kartų, organizmas pripranta prie narkotiko, euforijai sukelti reikia vis didesnių dozių.
- Depresantai (raminamieji ir migdomieji vaistai): Slopina nerimą, depresiją, gerina miegą. Jei šie vaistai vartojami nepasitarus su gydytoju ir ilgai, jie gali sukelti priklausomybę.
- Stimuliuojančios narkotinės medžiagos (kokainas, amfetaminas, ekstazi): Suteikia energijos antplūdį, mažina apetitą, didina pasitikėjimą savimi. Didesnės kokaino dozės gali sukelti nerimą, dirglumą, paranoją ir haliucinacijas.
- LSD (haliucinogenai): Sustiprėja jutimai, vaizdai sulėtėja, nuotaika svyruoja nuo begalinio malonumo iki beviltiškumo ir panikos.
- Lakiosios medžiagos: Sukelia girtumą, euforiją, sustiprėja garsų, šviesos, spalvų jutimas, atsiranda vaizdiniai, sutrinka nuovoka. Prie lakių medžiagų uostymo priprantama, atsiranda, psichologinė priklausomybė. Jos toksiškai veikia smegenis, gali pažeisti vidaus organus.