Daugelis sveikatos problemų, su kuriomis susiduriame bėgant metams, nuo imuninės sistemos susilpnėjimo iki tam tikrų mikroelementų trūkumo, gali būti tiesiogiai siejamos su vienu svarbiu veiksniu: suprastėjusia virškinimo sistemos veikla ir psichologine būsena. Šiame straipsnyje nagrinėjama sudėtinga sąveika tarp depresijos ir sumažėjusio skrandžio rūgštingumo, pabrėžiant holistinį požiūrį į sveikatą, apimantį mitybą, gyvenimo būdą ir psichologinę gerovę.
Virškinimo Sistemos Svarba Bendrai Sveikatai
„Senatvėje sutrikęs virškinimas ir pyktis sukelia įvairias ligas. Ant kraujagyslių sienelių ima kauptis riebalai, skrandis prasčiau virškina mums tokius svarbius baltymus, lėtėja ir kitų maisto medžiagų skaidymas. Virškinimo sistema yra neatsiejama nuo bendros organizmo sveikatos. Sutrikus virškinimui, gali išsivystyti įvairūs negalavimai, susiję su skrandžiu, žarnynu ar kitais virškinamojo trakto organais. Virškinimo sutrikimus gali lemti netinkama mityba, stresas ir nerimas bei per mažas ar per didelis fizinis krūvis, tačiau kartais sutrikęs virškinimas gali slėpti ir rimtesnes sveikatos problemas.
Virškinimo Pokyčiai su Amžiumi
Senstant organizmas praranda gebėjimą atkurti pažeistas ląsteles, todėl žmonės ima vis dažniau susidurti su sveikatos problemomis. Virškinimo sistema taip pat nebeveikia taip, kaip anksčiau. Pirmiausiai, senstant kūnas ima gaminti mažiau seilių, todėl pirmasis virškinimo etapas tampa sunkenis. Atsiranda kramtymo, rijimo sutrikimai. Antra, skrandis taip pat ima gaminti mažiau rūgšties ir mažiau virškinimo fermentų, kurie mums tokie svarbūs. Esminė jų funkcija - pagreitinti tam tikrų cheminių junginių reakcijas, nuimti krūvį nuo virškinimo liaukų. Kitaip tariant, suskaldyti dideles molekules į mažesnes jų formas tam, kad organizmui būtų lengviau jas pasisavinti ir jis galėtų išgyventi, vystytis. Bet maždaug nuo 20-tųjų gyvenimo metų natūraliai organizmo išskiriamų virškinimo fermentų kiekis mažėja apie 10 procentų sulig kiekvienu nugyventu dešimtmečiu. Tai sulėtina virškinimo procesus ir gali lemti padidėjusį skrandžio jautrumą. Trečias dalykas - senėjant ima prastėti žarnyno motorinė funkcija, kuri reikalinga maisto pernešimui. Tai irgi sukelia nemalonių simptomų, tokių kaip lėtinis vidurių užkietėjimas, kurį patiria 30-40 procentų vyresnių žmonių. Be to, sumažėja žarnyno gebėjimas įsisavinti maistines medžiagas. Todėl pagyvenusiems žmonėms svarbu naudoti gerąsias bakterijas - probiotikus ir prebiotikus. Jiems dažniau nustatoma ir gastroezofaginio refliukso liga (GERL), ypač atipinės jos formos.
Simptomų Apgaulingumas
Virškinimo sutrikimų simptomai gali būti apgaulingi. „Dažnai išgirstame tokius pacientų nusiskundimus - sutriko virškinimas, po valgymo maistas „stovi“, pykina, nedirba skrandis, kasa ar jaučiamas kartumas burnoje - kamuoja pilvo skausmai ir pūtimas. Šie simptomai byloja apie virškinimo sutrikimus, tačiau norint juos nustatyti ir išgydyti, privalu apsilankyti pas gydytoją“, - sako sveikatos priežiūros tinklo „Antėja“ vidaus ligų gydytoja Roma Uogelienė.
Skrandžio Rūgštingumo Svarba
Skrandžio rūgštingumas yra labai svarbi prigimtinė duotybė, lyg ir skrandžio gebėjimas „paimti“ išorinį pasaulį ir po truputį jį tirpinti, pasisavinti reikalingas medžiagas. Tam, kad virškinimas būtų geras, skrandyje turi pakakti rūgšties ir jis turi dirbti kaip laikrodis - uždaryti stemplės sfinkterį, atidaryti prievarčio sfinkterį, nes jeigu neužsidarys stemplės sfinkteris, bus jaučiamas rėmens graužimas, jeigu skrandžio apačioj neatsidarys prievarčio sfinkteris, kankins sunkumo jausmas, žmogus vaikščios visas išpūstas ir t.t. Ši situacija labai dažna - žmogus nevirškina, kaupiasi dujos, yra atsiraugėjimai, sunkumo jausmas, rėmens jausmas. 2001 m. japonų atliktas tyrimas atskleidė, kad net 70 procentų vyresnių nei 60 metų japonų susiduria su per mažo skrandžio rūgštingumo problema.
Taip pat skaitykite: Kaip atpažinti depresiją paaugliams
Sumažėjęs Skrandžio Rūgštingumas ir Pasekmės
Sumažėjęs skrandžio rūgštingumas gali turėti įtakos mineralų (kalcio, magnio, fosforo, cinko, seleno) ir baltymų įsisavinimui. Taip pat sumažėjęs skrandžio rūgštingumas gali lemti vitamino B12 trūkumą, pasireiškiantį atminties suprastėjimu, liūdesiu, depresija, galūnių tirpimu ir nuovargiu.
Kaip Nustatyti Skrandžio Rūgštingumo Pokyčius?
Pykinimas ir nevirškinimo jausmas gali atsirasti ir sergant kasos ligomis, tačiau ne visada. Panašūs simptomai kyla iš stipraus jaudulio ir blogų emocijų, taip pat sutrikus smegenų kraujotakai.„Kad nustatytume patologiją, iš paciento turime surinkti daug informacijos. Labai svarbu sužinoti kokiu atveju simptomai atsiranda ir nuo ko praeina. Pavyzdžiui, jei pykina prieš valgį, o po valgio pykinimas išnyksta - greičiausiai tai bus dvylikapirštės žarnos ligos. Jei maistas įtakos neturi, o pykinimas atsiranda po galvos susvaigimo - greičiausiai tai smegenų kraujotakos sutrikimas“, - sako R. Uogelienė. Pasakymas, kad skauda - gydytojui dar nieko nepasako. Gydytojas turi žinoti, kada skauda, nuo ko užeina ir nuo ko praeina, kur skausmas plinta.„Pavyzdžiui, kai skausmas pasireiškia dešiniame šone, tik uždavęs papildomų klausimų ir atlikęs tam tikrus tyrimus, gydytojas gali pasakyti, ką reikia gydyti. Dešiniame šone yra inkstai, kepenys, tulžies pūslė ir tulžies latakai, net kasos ir skrandžio skausmas gali plisti į dešinę pusę. Apatinės širdies sienelės infarktas gali pasireikšti pilvo skausmu, pykinimu ar vėmimu, kaip ir neuralginiai stuburo skausmai nugaroje gali plisti į dešinį šoną ar net pilvą“, - pasakoja vidaus ligų gydytoja. Pirmutinis ir pats paprasčiausias tyrimas - pilvo organų echoskopija, kuri suteikia medikams daug informacijos. Šio tyrimo metu galima nustatyti arba atmesti ligas, susijusias su kepenimis, tulžies pūsle bei latakais ir kasa. Echoskopinio tyrimo metu skrandžio ir dvylikapirštės žarnos gleivinės pakitimai nematomi, tačiau jei skrandyje gausu turinio ir skysčių, galima įtarti tam tikras ligas bei parekomenduoti pacientui papildomai išsitirti atliekant gastroskopija.„Svarbiausia, atsiradus negalavimams, pasitikėti gydytoju ir kreiptis į jį pagalbos. Tuomet ligos nustatymo kelias būna žymiai trumpesnis, nustačius ją - greičiau suteikiama pagalba.“Net ir tuomet, kai nerandama jokių pakitimų, reikalingas tam tikras gydymas, nes paciento savijauta negera. Kartais pakanka vien mitybos korekcijos, bet dažnai reikalingas ir medikamentinis gydymas“, - sako R. Uogelienė.Mitybos korekcija priklauso nuo to, kas nulemia virškinimo sutrikimą.
Kaip Kontroliuoti Skrandžio Rūgštingumo Mažėjimą?
Skrandis labai mėgsta drėgmę, jam reikia, kad būtų daug seilių, kad maistas būtų kramtomas lėtai, su dėkingumo jausmu. Šie momentai yra labai svarbūs. Valgyti reikia tyliai, nežiūrint televizoriaus, neskaitant laikraščio, nenaršant internete. Priešingu atveju skrandžio sfinkteriai negalės tinkamai funkcionuoti, nes nervų sistemai bus duodami tam tikri papildomi impulsai iš šalies. Maisto mums reikia nedaug, nes žmogus iš tiesų yra pripratęs prie bado, o ne prie pertekliaus. Todėl, neleisdamas sau išalkti, žmogus dažniau serga. Labai svarbus yra visų 6 skonių - saldumo, sūrumo, sutraukiančio, kartumo, aštrumo ir rūgštumo - jutimas. Kitaip tariant, skonių jutimas yra gyvenimo ir gyvybės pojūtis. Rytiečiai sako, kad reikia jausti 5 atskirų grūdų skonius, tai yra viena iš skrandžio misijų. Jei skrandžio rūgštingumas mažas, su vandeniu vartokite obuolių actą. Aiškios taisyklės, kiek jo vartoti, nėra, bet dažniausia rekomendacija - 2 arbatiniai šaukšteliai 250 ml stiklinėje vandens“, - pataria A.
Depresijos ir Virškinimo Sistemos Ryšys
Žarnyne gaminama 20 hormonų (žinomiausias jų serotoninas). Kai žarnynas sveikas, mažėja nerimas ir depresiška nuotaika. Be to, pastebi medikas, moterys po menopauzės, turinčios pilvinį nutukimą, gerokai dažniau kovojo su nerimu ir depresija. Taigi, pabrėžia A. Unikauskas, reikia įsisąmoninti, kad „pilvo sveikata atsispindi smegenyse“, todėl svarbu žinoti, kaip išvengti įvairių su tuo susijusių problemų. A. Unikausko teigimu, žmonės, kurie dažnai valgo perdirbtą maistą, taip pat - turintį daug cukraus ir patiriantys nervinę įtampą, ne tik tunka, bet ir daug dažniau serga depresija: „Medikai įrodė - pilvinio tipo (obuolio tipo) nutukimas glaudžiai susijęs su depresija.“
Mitybos Įtaka Psichologinei Būklei
Reguliuokite mitybą. Atsisakykite cukraus ir perdirbto maisto - pakeiskite juos sveikaisiais riebalais. Ribokite baltymus iki 1 gramo kūno masės kilogramui. Baltymai taip pat veikia insuliną ir leptiną, nors ir daug mažiau nei angliavandeniai. Visai jų neveikia riebalai. Laikykitės protarpinio badavimo arba iškrovos dienų, kai geriamas tik vanduo.
Taip pat skaitykite: Metabolinis sindromas ir psichikos ligos
Gyvenimo Būdo Reikšmė
Reguliariai sportuokite. Sportas padeda išlaikyti dvasinę ramybę, didina serotonino ir dopamino lygį. Taip pat padeda organizmui pašalinti kinureniną - baltymą, siejamą su depresija. Taip pat labai svarbu išsimiegoti ir būti saulėje - daugiau vitamino D reiškia geresnę nuotaiką.Stebėkite cholesterolio lygį. Svarbu ne tik per didelis cholesterolio kiekis, bet ir per žemas.
Augalai ir Virškinimo Gerinimas
Kamuojant konkrečiai skrandžio rūgštingumui, patarčiau rinktis tokius maisto papildus, į kuriuos įeina kartusis gencijonas, saldus saldymedis, taip pat naujoji Lietuvoje saldymedžio forma be glicirhizinės rūgšties (sutrumpintai - DGL), aštrusis imbieras, ožragės sėklos. Augalus ir jų teikiamą naudą nurašyti į „bobučių“ lygmenį ir jų nevartoti būtų didžiulis praradimas, nes augalai ir jų pagrindu pagaminti papildai iš tiesų yra labai reikalingi. Virškinimui padeda aštrus ir kartus skoniai, kurie mažina lėtinius uždegimus. Labai naudingi tie augalai, kurie savyje turi hormonų ir yra adaptogenai, tokie kaip ženšenis, eleuterokokas, citrinvytis, rapontikas. Reikalinga kantrybė. Cikliškai juos vartoti reikia 21 dieną, po to daryti 7 dienų pertrauką.
Funkcinė Dispepsija: Kai Simptomai Yra, Bet Ligos Nėra
Dispepsija - tai skausmas ar diskomfortas viršutinėje ir vidurinėje pilvo dalyje (epigastriume). Diskomfortas apima tokius simptomus kaip ankstyvas sotumo jausmas, pilnumas viršutinėje pilvo dalyje, pykinimas, pilvo pūtimas. Funkcinės dispepsijos sindromą galime drąsiai diagnozuoti, jei nenustatome virškinamosios sistemos ligos ar kitos, galinčios sukelti dispepsijos sindromui būdingus negalavimus. Funkcinė dispepsija yra skirstoma į du pagrindinius tipus :· Epigastriumo diskomfortą (pacientai dažniau skundžiasi skrandžio motorikos sutrikimui būdingais simptomais; ši ligos forma vadinama dismotorine dispepsija).· Epigastriumo skausmą (ligos simptomai labiau primena opaligę, todėl vadinama neopine dispepsija). Funkcinės dispepsijos gydymas yra sunkus ir dažnai kontroversiškas. Gydymo tikslas - bent laikinai nuslopinti simptomus ir neleisti jiems pasikartoti. Kaip ir sergantiems dirgliosios žarnos sindromu pacientams, kuriems diagnozuota funkcinė dispepsija, svarbu paaiškinti, kad simptomai, kuriuos jie jaučia, yra tikri, o ne įsivaizduojami, ir norint juos sumažinti svarbu įvertinti psichosocialinius veiksnius, jų vengti, laikytis atitinkamos dietos. Medikamentinis gydymas, kuris, manoma, galėtų paveikti dispepsijos patogenetinius mechanizmus, gali padėti kai kuriems pacientams.
Taip pat skaitykite: Depresijos įtaka darbingumui Lietuvoje
tags: #depresija #ir #sumazejas #skrandio #rugstingumas