Įvadas
Nervinė bulimija - tai rimtas valgymo sutrikimas, kuris pasireiškia pasikartojančiais persivalgymo priepuoliais, po kurių seka kompensacinis elgesys, siekiant išvengti svorio augimo. Šis sutrikimas gali turėti didelį poveikį asmens fizinei ir psichinei sveikatai, taip pat jo socialiniams santykiams. Šeimos nariai gali būti svarbūs pagalbos teikėjai asmeniui, sergančiam nervine bulimija. Šiame straipsnyje aptarsime, kaip atpažinti valgymo sutrikimą, kokie yra nervinės bulimijos požymiai ir kaip šeimos nariai gali padėti savo artimajam pasveikti.
Valgymo Sutrikimų Atpažinimas
Atpažinti valgymo sutrikimą yra įmanoma, net jei valgymo sutrikimai yra slepiami. Artimi žmonės, tokie kaip šeimos nariai, partneriai ar draugai, dažnai pastebi subtilius elgesio pokyčius. Galite pastebėti, kad asmuo dingsta į tualetą netrukus po valgio, dažnai komentuoja savo svorį ar formą, arba staiga pasikeitė jo valgymo įpročiai, dėl kurių svoris padidėjo arba sumažėjo.
Valgymo sutrikimai - tai sudėtinga būklė, kuri keičia elgesį, mintis ir požiūrį, susijusius su maistu, valgymu bei kūno įvaizdžiu, ir visa tai gali turėti sunkių ir potencialiai pavojingų gyvybei pasekmių. Nors valgymo sutrikimai dažnai įsišaknija paauglystėje arba ankstyvoje pilnametystėje, jie gali turėti įtakos bet kokio amžiaus, lyties, etninės kilmės, kultūros ar religijos žmonėms. Būtent todėl derėtų mokėti atskirti tipiškas ir netipiškas mintis ir elgesį, susijusį su mityba, kūno formomis bei svoriu, žengiant pirmuosius žingsnius valgymo sutrikimo požymių atpažinimo link.
Nervinės Bulimijos Požymiai
Nervinė bulimija pasireiškia pasikartojančiais didesnio nei vidutinis maisto kiekio valgymo per palyginti trumpą laiką epizodais, po kurių seka vadinamasis išsivalymas (pvz., paties sukeltas vėmimas, piktnaudžiavimas vidurius laisvinančiais vaistais) arba kitoks kompensacinis elgesys (pavyzdžiui, badavimas). Persivalgymui taip pat būdingas valgymo kontrolės praradimo jausmas. Savęs vertinimui didelę įtaką daro kūno forma/svoris.
Kiti Valgymo Sutrikimai
Svarbu žinoti, kad egzistuoja ir kitų valgymo sutrikimų, tokių kaip nervinė anoreksija, besaikio valgymo sutrikimas, vengimo/ribojančio maisto vartojimo sutrikimas, atrajojimo sutrikimas ir kitas nurodytas maitinimosi arba valgymo sutrikimas. Kiekvienas iš jų turi savitų požymių ir pasekmių.
Taip pat skaitykite: Kaip atpažinti depresiją paaugliams
- Nervinė anoreksija: stipri baimė priaugti svorio arba būti storam; didelis maisto apribojimas, dėl kurio dažnai sumažėja kūno svoris; dėmesys ir (arba) iškreiptas kūno formos/svorio suvokimas; sunku atpažinti ligos sunkumą.
- Besaikio valgymo sutrikimas: pasikartojantys didesnio nei vidutinis maisto kiekio valgymo epizodai, kai nebejaučiamas sotumo jausmas (persivalgymas), kuriuos lydi kontrolės praradimo, kaltės ir diskomforto jausmai, o po to - didelė kančia.
- Kitas nurodytas maitinimosi arba valgymo sutrikimas: valgymo sutrikimas, sukeliantis didelį nerimą, bet kurio simptomams nebūdinga kita diagnozė - dažnai vadinamas „netipiniu“ pasireiškimu. Tai gali būti, pavyzdžiui, netipinė nervinė bulimija (žmogus gali persivalgyti ir išsivalyti rečiau), apsivalymo sutrikimas (žmogus gali išsivalyti be persivalgymo) arba naktinio valgymo sindromas.
- Vengimo/ribojančio maisto vartojimo sutrikimas: tam tikrų maisto produktų vengimas dėl akivaizdaus susidomėjimo kitu maistu ir jutiminėmis jo ypatybėmis arba susirūpinimas dėl nepalankių valgymo pasekmių (bet ne dėl baimės priaugti svorio).
- Atrajojimo sutrikimas: nuolatinis maisto atpylimas nurijus, po kurio vėl kramtomas, nuryjamas arba išspjaunamas atrajotas turinys.
Valgymo Sutrikimų Priežastys ir Pasekmės
Svarbu suprasti, kad valgymo sutrikimai nėra kažkieno „pasirinkimas“. Tai yra daugialypė sąveika tarp biologinių, socialinių ir psichologinių veiksnių, kurie laikui bėgant gali susilpnėti ir sukelti valgymo sutrikimus. Tai apima genetinį polinkį, sveikatos sąlygas, kultūrines normas, marginalizaciją, stigmą ar buvusias bei esamas trauminės situacijas, lydimas žemos savigarbos, depresijos, nerimo ir pan.
Valgymo sutrikimai turi neigiamą poveikį žmogui: jie gali paveikti kiekvieno kūno organo funkciją ir sukelti nepataisomą žalą bei pavojingas gyvybei situacijas, socialinę izoliaciją ir atsiribojimą, sunkumus reguliuojant emocijas ir didesnę toksiškų medžiagų vartojimo bei savižudybės riziką.
Kaip Šeimos Nariai Gali Padėti
- Pradėkite pokalbį: Jei jums įtartinas jūsų artimo elgesys, pradėkite pokalbį su savo mylimuoju. Pasirinkite laiką, kai manote, kad jūs ir jūsų mylimasis greičiausiai būsite gana ramūs privačioje erdvėje. Vartokite nesmerkiančius ir nekaltinančius žodžius, vengiant kritikos. Vietoj to suteikite asmeniui galimybę pasikalbėti apie savo jausmus, jei jis to nori.
- Būkite kantrūs ir nuoseklūs: Pradinis pokalbis gali neturėti jokių tiesioginių ar akivaizdžių pokyčių, kurių realiai reikėtų tikėtis, - svarbiausia būti nuosekliems ir kantriems. Pavyzdžiui, jei šeimos vakarienės yra įprastos, nekeiskite rutinos, kad prisitaikytumėte prie valgymo sutrikimų turinčio asmens, nepaisant to, ar jis dalyvauja, ar ne.
- Pasiūlykite pagalbą: Parodykite rūpestį ir skatinkite kreiptis pagalbos į specialistus. Valgymo sutrikimai - rimtos ir sunkiai pasiduodančios gydymui ligos, kurios labai priklauso nuo žmogaus santykio su savimi ir pasauliu. Pastangos kontroliuoti savo kūną išreiškia vidiniame pasaulyje tvyrantį chaosą ir nesugebėjimą priimti emocinių prieštaravimų.
- Skatinkite sveiką požiūrį į maistą: Priminkite, kad maistas nėra priešas. Jis reikalingas, kad galėtume augti, gyventi, pažinti pasaulį, būti sveika/s ir džiaugtis. Angliavandeniai yra viena iš pagrindinių maistinių medžiagų, kurias tu turi gauti kasdien, su kiekvienu dienos valgymu. Maža to, tai maisto medžiaga, kurios turi gauti daugiausia. Angliavandeniai - svarbūs tavo augimui, smegenų veiklai, kūrybai, sportui ir mokslams. Tai yra pagrindinis maistas tavo smegenims. Angliavandeniai aprūpina tavo kūną energija, vitaminais, mineralais ir skaidulomis. Juos gali rasti duonoje, makaronuose, bulvėse, kruopose, daržovėse ir pramoginiame maiste (saldumynuose, desertuose, traškučiuose).
- Venkite kritikos ir spaudimo: Vertimas valgyti, smerkimas, gąsdinimas pasekmėmis ar bausmėmis problemų ne tik neišsprendžia, bet jas ir padidina.
- Parodykite rūpestį: Sergančiajam labai svarbu žinoti, kad aplinkiniams jis yra svarbus. Tačiau nepervertinkite savo vaidmens. Atminkite, kad sergantysis dirba su savimi. Nesusikoncentruokite vien į maistą ir svorį.
- Palaikykite gydymo procesą: Būkite kantrūs ir supratingi gydymo metu. Palaikykite sergantįjį lankant terapijos seansus ir laikantis mitybos plano.
- Švieskite save: Kuo daugiau sužinokite apie valgymo sutrikimus, kad galėtumėte geriau suprasti savo artimojo problemą ir suteikti jam tinkamą pagalbą.
Gydymo Komanda ir Metodai
Valgymo sutrikimų gydymas priklauso nuo valgymo sutrikimo tipo, kuriuo asmuo serga. Dažniausiai taikoma psichoterapija, dietologo konsultacijos bei mokymas apie tinkamą mitybą, gydytojų stebėjimas ir kai kuriais atvejais medikamentai. Neretai tenka gydyti ne tik patį psichologinį sutrikimą, bet ir jo pasekmes - fizinius sutrikimus, atsiradusius dėl nepakankamai suvartojamų maistinių medžiagų, vitaminų ir mineralų.
Gydymo komandą dažniausiai sudaro:
- Psichiatras: Diagnozuoja valgymo sutrikimus ir gretutines ligas, gydo medicinines komplikacijas ir skiria vaistus.
- Psichologas: Taiko psichoterapiją, kuri yra pagrindinis valgymo sutrikimų gydymo metodas.
- Dietologas: Prižiūri pacientų refydingą ir teikia informaciją apie mitybą.
- Slaugytojas: Turi suprasti psichologines pacientų problemas, susijusias su valgymu, turi mokėti sukurti ir išlaikyti terapinį ryšį su pacientais, mokėti būti ir griežtos, ir jautrios.
- Šeimos terapeutas: Padeda spręsti šeimos problemas, susijusias su valgymo sutrikimu.
Anoreksijos Specifika
Nervinė anoreksija yra mažiausiai paplitusi liga iš visų valgymo sutrikimų (apie 1% žmonių), tačiau mirtingumas nuo jos yra aukščiausias (10-13% per 20 metų).
Taip pat skaitykite: Kaip atrasti save?
Anoreksijos Gydymo Būdai
Fizinės būklės stabilizavimas, psichologinė pagalba (dažniausiai kognityvinė elgesio terapija), mitybos terapija, socialinė parama.
Kaip atpažinti galimą anoreksiją?
Atkreipkite dėmesį, jei vaikas ar paauglys atsisako anksčiau valgytų patiekalų, vengia valgyti kartu su šeima ar draugais, ženkliai mažina maisto porcijas, pradėjo itin daug sportuoti, slepia savo kūną po laisvais drabužiais.
Svarbu!
Jei įtariate, kad jūsų artimas žmogus serga valgymo sutrikimu, nedelskite kreiptis į specialistus. Kuo anksčiau bus pradėtas gydymas, tuo didesnė tikimybė pasveikti.
Taip pat skaitykite: Saugus kačių nagų kirpimas