Reiveriai - tai daugiau nei tiesiog vakarėlių lankytojai. Tai subkultūra, turinti gilias šaknis ir išskirtinius bruožus, apipinta meile, pagarba, kritika ir turtinga istorine praeitimi. Šiame straipsnyje panagrinėsime reiverių fenomeną Lietuvoje, aptarsime jo ištakas, raidą, ypatumus ir įtaką visuomenei.
Kas yra reiveris?
Terminas „reiveris“ kilo iš angliško žodžio „rave“, reiškiančio vakarėlius ir nutrūktgalviškas linksmybes. Reiveris - tai žmogus, mėgstantis tokius vakarėlius, kuriuose grojama nekomercinė elektroninė šokių muzika, dažniausiai techno ar hardcore. Reiveriai pasižymi meile vakarėliams, energija, aistra muzikai ir noru išsilaisvinti.
Cloudas teigia, kad reiveriai - tai „blatni bahurai, kurie nešioja pigius turginius treningus, tokias blatnas kepures su dviem juostelem ir yra dažniausiai plikai nusiskutę“. Tačiau toks apibūdinimas yra pernelyg supaprastintas ir neatspindi visos reiverių subkultūros esmės.
Interneto komentatoriai teigia, kad reiveriai mėgsta plačius drabužius, ryškias striukes, „maikes kaip maišus“, avi „batus ant platformos“ ir dažnai važinėja su riedlentėm ar riedučiais. Tačiau šie atributai nėra privalomi, o tik atspindi tam tikrą reiverių stilių.
Reivo kultūros ištakos ir raida
Reivo kultūra atsirado Londone septintajame dešimtmetyje, kur žargonu buvo vadinamas „tūsas“. Aštuntajame dešimtmetyje reivas tapo reakcija ir maištu prieš populiariąją naktinių klubų muziką ir komercinį radiją. Pirmieji reivai buvo nelegalūs ir vyko įvairiuose sandėliuose ar atvirose aikštėse be valdžios sutikimo.
Taip pat skaitykite: Autizmo iššūkiai ir galimybės
Devintajame dešimtmetyje reivas tapo fenomenu, į kurį ėmė rinktis tūkstantinės elektroninės muzikos gerbėjų minios. Tikruose reivuose dominuoja sunki ir undergraundinė muzika hard techno ir hardcore.
Pasak DJ Saga, reivas - tai „didžiulis, idėjinis, anarchistinis, altruistinis reiškinys“. Reiveriai, kaip viena šeima, vienijama ne blizgučių, bet alternatyvios muzikos ir idėjų.
Reivo kultūra Lietuvoje
Lietuvoje reivo kultūra pradėjo formuotis po nepriklausomybės atkūrimo, dešimtajame dešimtmetyje. Pasak parodos „RAVE NATION. Nakties ritmais į laisvę, 1992-2004“ kuratorių, 1992 metai laikomi šio stiliaus vakarėlių Lietuvoje atsiradimo pradžia.
Pirmasis oficialus reivo vakarėlis įvyko 1992 m. gruodžio 17 d. Vilniaus „Dainavos“ restorane, kuriame grojo du olandų didžėjai. Tačiau galima ginčytis, kad pirmasis reivo vakarėlis buvo surengtas dar anksčiau Klaipėdoje.
2004-ieji yra laikas, kai Lietuva įstoja į Europos Sąjungą, išnyksta dauguma barjerų muzikos ir idėjų sklaidai, komercija žengia koja į koją su vartotojų poreikiais, elektroninė muzika tampa pramogine, o ne entuziastų preke ar paslauga.
Taip pat skaitykite: Apie laisvę, teises ir kūrybą
Reivo kultūra Lietuvoje buvo paveikta Vakarų šalių, ypač Vokietijos ir Latvijos. Tačiau ji turėjo ir savų ypatumų, susijusių su tuometine ekonomine situacija, kultūrinėmis tradicijomis ir jaunimo saviraiškos poreikiais.
Reivo kultūros ypatumai Lietuvoje
- Muzika: Lietuvoje reivo kultūra siejama su elektronine muzika - techno ir house. Dešimtojo dešimtmečio pradžioje šios muzikos sklaidai turėjo įtakos televizijos bokštą užėmusių okupantų ir kitų televizijų nelegaliai retransliuotas MTV televizijos turinys.
- Laisvė: Reivo kultūra jaunimui asocijavosi su iš Vakarų ateinančia laisve. Tai buvo naujo tipo šokis, kur nereikia poros, kur gali visiškai išsilaisvinti.
- Idealizavimas: Vakarai buvo labai smarkiai idealizuojami, nes beveik niekas ten nebuvo buvęs. Reivas, sakyčiau, visų pirma mums buvo Vakarų kultūros priėmimas.
- Piratavimas: Legalūs muzikos įrašai Lietuvos gyventojams buvo per brangūs, todėl klestėjo piratavimas - nelegalūs muzikos įrašai buvo parduodami turguose, žmonės persirašinėdavo muziką vieni iš kitų arba įsirašydavo grojamą radijo stočių.
- Apranga: Lietuvos reiverių apranga skyrėsi nuo vakarietiškos - į ją buvo įsimaišę ir reperių aprangos elementų, pvz., Lietuvoje reiveriai puošėsi vadinamais „lenarais“ - labai plačiomis tarsi per didelėmis kelnėmis.
- Tolerancija: Reivas iš dalies prisidėjo ir prie tolerancijos LGBTQ+ bendruomenei sklaidos. Dažnai ir patys klubų darbuotojai buvo iš LGBTQ+ bendruomenės.
Reivo kultūros įtaka visuomenei
Reivo kultūra stipriai paveikė to meto paauglių savimonę ir atnešė tam tikrus reikšmingus pokyčius visuomenėje. Tai buvo bendruomenių formavimo įrankis, bandymas kurti kažką savo: savo erdvę, savo dizainą, išreikšti savo poziciją. Tai buvo kūrybinio mąstymo, gyvenimo būdo eksperimentų, saviraiškos, verslo, bendruomeniškumo ir tolerancijos mokykla.
Legendiniai reivo vakarėliai Lietuvoje
Lietuvoje reivo vakarėliai vyko įvairiose vietose: klubuose, sandėliuose, apleistose gamyklose ir kitose netradicinėse erdvėse. Legendiniai reivo vakarėliai vyko Klaipėdos „Prieplaukoje“, Vilniaus „MAX Dance Paradise“ klube, Kauno KTU salėje, Madžiūnų fermų dirbtuvėse ir kitose vietose.
Reivo kultūros pavojai
Reivo kultūra, kaip ir bet kuri kita subkultūra, turi ir savo pavojų. Vienas iš jų - narkotinių medžiagų vartojimas. Reivuose žmones kartais lydi sveikatos sutrikimai, dehidratacija, išsekimas, o kartais ir liūdnesnis scenarijus - ištinka mirtis.
Tačiau svarbu pabrėžti, kad reivas nėra tik narkotikai ir muzika. Tai gyvenimo būdo matrica, ritualizuotas elgesys ir įsitikinimai. Reivas leidžia žmonėms būti tokiais, kokie jie yra, be teismo.
Taip pat skaitykite: Kodėl žmonės sako „Prie ruso buvo geriau“?
Reiveriai šiandien
Šiandien reivo kultūra vis dar gyva Lietuvoje, nors ir ne tokia masiška kaip dešimtajame dešimtmetyje. Reivai vis dar vyksta, nors tam tinkamų vietų tragiškai mažėja. Bandoma juos rengti keliuose dideliuose klubuose, kaip Kablys, Loftas, juose pasitaiko renginių vertų reivo vardo.
Reivo kultūra vis labiau tampa dviprasmiška, modernėjant laikams, organiška kultūrinė reikšmė gal ir mažėja, viskas labiau tampa vienoda. Panašu, jog narkotinių medžiagų vartojimas iš šios kultūros tuo labiau nesitraukia. Bet… Viskas greičiausiai priklauso nuo mūsų kaip asmenybių požiūrių bei pasirinkimų. Viskas, kam bus suteikta tiek neigiama, tiek teigiama reikšmė, ją turės.